- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- e2S-1638-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40166-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- VĮ Lietuvos oro uostų, Valstybės įmonės Lietuvos
- Atsakovas
- M. E. K., J. K., V. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- T. M., Nacionalinė žemės tarnyba
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Lietuvos oro uostų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai ieškinį atsakovams M. E. K., J. K., V. M., V. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašytinių pritarimų statinių projektams panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys T. M., Nacionalinė žemės tarnyba, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3039-466/2016 pagal ieškovo valstybės įmonės Lietuvos oro uostų ieškinį atsakovams J. K., M. E. K., V. M., V. M. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 7 d. išduoto rašytinio pritarimo Nr. RPP-01-151007-01054 ir 2015 m. spalio 16 d. išduoto rašytinio pritarimo Nr. RPP‑01‑151016-01129 pripažinimo negaliojančiais bei atsakovų (J. K., M. E. K., V. M., V. M.) įpareigojimo savo lėšomis pašalinti statybos, įvykdytos pagal minimus rašytinius pritarimus, padarinius, t. y. išardyti įvažiavimus, atstatyti gatvės elementus ir sutvarkyti statybvietę.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir sustabdė statybos darbus, t. y. įvažiavimų (įvažų) į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statomų iš (duomenys neskelbtini), įrengimą, iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo VĮ Lietuvos oro uostų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, kadangi nebuvo įrodyta grėsmė, egzistuojanti iki ieškinio padavimo.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo valstybės įmonės Lietuvos oro uostai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo ieškovas prašė įpareigoti atsakovus nenaudoti įvažiavimų (įvažų) į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurie yra pastatyti iš (duomenys neskelbtini)gatvės iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašyme nurodyta, kad ieškovui buvo pateiktas derinti Techninis projektas, kuriame numatyta, kad šiuo įvažiavimu bus organizuojamas eismas į/iš automobilių stovėjimo aikštelės. Taigi, atsakovai ketina naudoti įvažiavimą ne pagal tą paskirtį, kuri yra numatyta šio įvažiavimo supaprastinto projekto aiškinamajame rašte, pagal kurį projektuojamas įvažiavimas skirtas specialiojo transporto priemonių privažiavimui prie sklype esančių objektų (sklype faktiškai yra reklaminis stendas ir elektros transformatorinė) bei sklype esančių želdinių priežiūrai (žolės šienavimui, medžių genėjimui ir pan.). Dėl nurodytų priežasčių, teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas praktiškai taptų neįmanomas arba iš esmės pasunkėtų, kadangi atsakovų (statytojų) veiksmai pagal Vilniaus miesto savivaldybės rašytinius pritarimus bus ne tik realizuoti, bet ir taps glaudžiai susiję su naujo statinio eksploatacija. Svarbu ir tai, kad teismui patenkinus ieškovo ieškinį ir įpareigojus nugriauti neteisėtai pastatytus įvažiavimus sprendimo vykdymas pasunkėtų ir paties atsakovo atžvilgiu: t. y. įvažiavimams tapus neatsiejamai susijusiems su automobilių stovėjimo aikštele, jų nugriovimas sukeltų ir didesnius atsakovo nuostolius. Be to, teismo procesui nepasibaigus, tikėtina, kad bus baigta automobilių stovėjimo aikštelės, suprojektuotos Techniniu projektu, statyba. Prašyme taip pat nurodyta, kad dėl įvažiavimų eksploatavimo automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo, (duomenys neskelbtini) gatvėje susidarys eismo spūstys, dėl kurių į/iš Vilniaus oro uosto negalės atvažiuoti (arba bus sukeltos realios kliūtys atvykimui) viešasis transportas, keleivių transporto priemonės, specialiųjų tarnybų transportas.
Atsiliepimas
Atsakovai M. E. K., J. K., V. M. ir V. M. atsiliepime į prašymą nurodė, kad nesutinka su prašymu, kadangi atsakovai prie įvažiavimų į žemės sklypus nevykdo jokių statybos darbų bei nebandė pakeisti įvažiavimų teisinio statuso. Be to, ginčo įvažiavimai yra pastatyti atlikus naujas statybas, o ne rekonstravus F. Vaitkaus gatvę, ir jie nesukelia jokių problemų organizuojant F. Vaitkaus gatvės eismą.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su automobilių stovėjimo aikštelės įrengimu pagal atsakovų parengtą naują techninį projektą, tačiau šis projektas nėra ginčijamų rašytinių pritarimų, išduotų įvažiavimų statybai, sudedamoji dalis, be to, yra derinimo stadijoje ir jokie automobilių stovėjimo aikštelės statybą leidžiantys dokumentai nėra išduoti. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proceso šalių interesų pusiausvyros, kadangi būtų uždrausta naudotis įvažiavimais į ginčo žemės sklypus visais atvejais, dėl ko atsakovai negalėtų naudotis savo nekilnojamuoju turtu, kas nepagrįstai suvaržytų jų teises. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas prašė atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-05 nutartimi nutarė ieškovo valstybės įmonės Lietuvos oro uostai prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovų argumentu, jog projektas dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo nėra ginčijamų rašytinių pritarimų, išduotų įvažiavimų statybai, sudedamoji dalis, ir konstatavo, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio reikalavimais, o ieškovas neįrodė, jog egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar net neįmanomas. Teismas pripažino, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, kadangi įvažiavimų naudojimas savaime nesudaro tikimybės, jog ieškinio tenkinimo atveju nebus įmanoma įgyvendinti teismo sprendimo. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovo prašomų apsaugos priemonių pritaikymas būtų neproporcingas siekiamiems tikslams bei galimai pažeistų šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodo, kad neteisėtai išduoto rašytinio pritarimo pagrindu pastatytu įvažiavimu ketinama organizuoti eismą naujai planuojamame statyti objekte, kuris be ginčo įvažiavimo negalės būti eksploatuojamas, todėl yra akivaizdi sąsaja tarp techninio projekto ir ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės. Neuždraudus atsakovams naudotis neteisėtai pastatytais įvažiavimais ir jiems tais įvažiavimais naudojantis pastačius automobilių stovėjimo aikštelę, o teismui patenkinus ieškovo reikalavimus, sprendimas taps neįmanomas, kadangi atsakovų veiksmai pagal Vilniaus miesto savivaldybės rašytinius pritarimus bus ne tik realizuoti, bet ir taps glaudžiai susiję su naujo statinio eksploatacija. Teismo procesui nepasibaigus, tikėtina, kad bus baigta automobilių stovėjimo aikštelės statyba ir prasidėjęs intensyvus transporto eismas gali sukelti grėsmę eismo dalyvių judėjimo saugumui, be to (duomenys neskelbtini) g. yra pagrindinis privažiavimo kelias per strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį objektą – Vilniaus oro uostą. Laikinoji apsaugos priemonė nesukels papildomų suvaržymų atsakovams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone bus užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas ir laikinai sureguliuoti šalių teisiniai santykiai, o taip pat status quo išsaugojimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad automobilių stovėjimo aikštelės techninis projektas nėra ginčijamų rašytinių pritarimų, išduotų įvažiavimų statybai, sudedamoji dalis, taip pat yra derinimo stadijoje ir jokie automobilių stovėjimo aikštelės statybą leidžiantys dokumentai nėra išduoti. Ieškovas iš esmės remiasi prielaidomis, nukreiptomis išimtinai į ateitį, nors automobilių stovėjimo aikštelė yra tik projektavimo stadijoje. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, apeliantui nepagrindus kaip tolimesnis įvažiavimų į ginčo žemės sklypus naudojimas gali apsunkinti apeliantui galimai palankaus sprendimo vykdymą, neatitinka bylos šalių teisėtų interesų pusiausvyros bei neproporcingai suvaržo atsakovų nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus.
Atsakovai M.-E. K., J. K., V. M. bei V. M. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-05 nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad ieškovas skunde nepateikė jokių naujų argumentų, kurios paneigtų nutarties motyvus. Ieškovas, vadovaudamasis prielaidomis, daro nepagrįstas išvadas, jog ginčo įvažiavimai taps neatsiejamai susiję su kitu statiniu tokiu būdu, kad be įvažiavimo naujo statinio – automobilių stovėjimo aikštelės – tinkama eksploatacija bus apskritai neįmanoma. Automobilių stovėjimo aikštelė tėra tik projektavimo stadijoje ir jokie statybos darbai nevyksta ir artimiausiu metu nevyks. Ieškovo argumentai dėl eismo saugumo yra visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovų parengtus supaprastintus projektus patvirtino už eismo organizavimą atsakinga institucija, be to pats ieškovas planuoja šalia oro uosto ir atsakovų žemės sklypo statyti dviaukštę automobilių saugyklą. Atsakovai nebandė kokiu nors būdu pakeisti įvažiavimų teisinio statuso, dėl ko galėtų pasunkėti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ne tik nėra proporcingos, bet ir gali sąlygoti naujų ginčų atsiradimą ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-05-05 nutartimi nutarė atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-05-05 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Taigi, teismas, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti dviejų sąlygų visetą: (i) asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimus; (ii) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
Byloje nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrindimo, todėl teismas dėl jos nepasisako (CPK 320 str.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Kaip matyti iš ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grįsdamas aplinkybėmis, susijusiomis su UAB „Inžinerika“ atliktu „Automobilių stovėjimo aikštelės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniaus m., statybos projektas“ techniniu projektu, kuriuo projektuojama 155 vietų lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė, teigia, jog atsakovai ginčo statinį naudos ne pagal paskirtį, nurodytą aiškinamajame rašte, atsakovų veiksmai taps glaudžiai susiję su naujo statinio eksploatacija, o pastačius ginčo statinį (automobilių stovėjimo aikštelę) bus pradėtas naudoti intensyviam transporto eismui ir tai gali sukelti grėsmę eismo dalyvių judėjimo saugumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pareikštų reikalavimų ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pobūdį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi reikšmės jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais ieškovo reikalavimais. Pagrindinis ieškovo reikalavimas ieškinyje yra pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-07 išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-151007-01054 ir 2015-10-16 išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-151016-01129, kuriais pritarta 7,00 m. pločio įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), projektavimui betoninėmis trinkelėmis. Taip pat ieškovas prašo ieškiniu įpareigoti atsakovus pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t.y. išardyti įvažiavimus, atstatyti gatvės elementus ir sutvarkyti statybvietę. Taigi ieškovas ieškiniu ginčija rašytinius pritarimus dėl įvažiavimo projektavimo betoninėmis trinkelėmis į atsakovams priklausančius nuosavybės teise žemės sklypus, tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su projektuojamos lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelės statybomis. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo prašomos laikinąsias apsaugos priemones, vertindamas, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos ieškovas nepagrindė.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.