Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. (toliau – V. B.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir nuteistas 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. B. skirta 40 parų arešto bausmė. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. birželio 18 d. imtinai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 17 d. apie 20.20 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, būdamas neblaivus, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato tarnybinio automobilio „VW TRANSPORTER“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį lango stiklą ir variklio dangtį, bei į jį metė pakelį cukraus ir plastikinį talpos butelį, tokiu būdu sugadino svetimą turtą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde V. B. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą ir prašo paskirtą arešto bausmę sušvelninti, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisako tik šiuo klausimu.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. B. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

6.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

7. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę V. B. apylinkės teismas atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį – padaryta viena baigta tyčinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertino ir nuteistojo asmenybę – jo šeiminę, darbinę ir turtinę padėtį (V. B. nedirba, išregistruotas iš darbo biržos be teisės registruotis joje šešis mėnesius, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi), atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus (b. l. 63-93). Spręsdamas V. B. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad V. B. apeliaciniu skundu taip akcentuojamas jo prisipažinimas bei nuoširdus gailestis jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant asmeniui paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Juo labiau, jog atsižvelgiant į V. B. kaltės prisipažinimą, buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

8. Vertinant nuteistojo asmenybę svarbu paminėti, kad šis teistumas V. B. nėra pirmasis – praeityje už nusikaltimus nuosavybei jis jau buvo ne kartą teistas, be kita ko, ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje) (b. l. 63-70). Nors apylinkės teismas nenustatė V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinius nusikaltimus. Ši aplinkybė atitinka BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas. Be to, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (bylos duomenimis jam buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas (b. l. 43-44)), kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o tai atitinka BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tačiau, nesant byloje apeliacinio skundo sunkinančiais pagrindais, teisėjų kolegija negali sunkinti nuteistojo padėties ir pripažinti minėtas aplinkybes V. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant iš byloje esančių V. B. charakterizuojančių duomenų, alkoholio vartojimas skatina nuteistojo neteisėtą elgesį, tačiau šio apelianto pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai skatinančio veiksnio korekcijai nuteistasis jokių pastangų iš esmės nededa, tokiu būdu kritiškai nevertindamas nei savo neteisėtų veiksmų, nei jais sukeliamų pasekmių. Esant šių duomenų visumai, darytina išvada, kad nuteistojo gyvenimo būdas iš esmės yra orientuotas ne į savo tikslų siekimą tik teisėtais būdais ir priemonėmis, bet į betikslį laisvalaikio praleidimą, neabejotinai skatinantį neteisėtą V. B. elgesį.

9. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, tuo pačiu atmetant ir nuteistojo apeliacinį skundą, svarbu paminėti ir tai, kad praeityje V. B. buvo ne tik teistas, bet ir baustas administracinėmis nuobaudomis už administracinių nusižengimų, tame tarpe ir viešosios tvarkos pažeidimus, kas neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio V. B. nedaro ir toliau pažeidinėja visuomenėje priimtas elementarias elgesio normas bei įstatymus. Toks itin neigiamas V. B. elgesys, patvirtinantis, jog teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė netgi terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, pasireiškė vos tik apeliantui išėjus iš įkalinimo įstaigos. Kaip matyti iš bylos duomenų, išėjęs iš laisvės atėmimo vietos (2018-12-27), nuteistasis netrukus padarė kelis administracinius nusižengimus, galiausiai ir vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Šių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vertinamu atveju V. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu ir į tai apylinkės teismas neabejotinai atsižvelgė skirdamas V. B. būtent arešto bausmę.

10. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo V. B. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo buvusius teistumus, elgesį po praeityje jam paskirtų bausmių atlikimo, tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta praėjus trumpam laikui po išėjimo iš įkalinimo įstaigos, administracinius baustumus, menkas pastangas koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, nuteistajam paskirtą arešto bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti V. B. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, turinčios reikšmės V. B. paskirtos bausmės individualizavimui, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jam paskirtą bausmę, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti V. B. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.