Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjai I. K. ir S. R. savo skundus grindžia iš esmės analogiškais argumentais ir nurodo, kad yra statutiniai valstybės tarnautojai (pareigūnai), dirbantys LAVL. Jų tarnyba organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas). Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai bei priedai už kvalifikacinę klasę. Lietuvos Respublikos Seimas 2008-11-06 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu Statutą išdėstė nauja redakcija. Naujos redakcijos Statutas įsigaliojo 2010-01-01. Šios redakcijos 41 str. 4 d. nustatyti Kalėjimų departamento pareigūnams mokami priedai už kvalifikacinę kategoriją, kurių dydžiai buvo tokie patys, kaip Statuto (2000-04-18 redakcija) 42 str. (2003-04-29 redakcija) 6 d. nustatytų priedų už kvalifikacinę kategoriją. Seimas 2009-07-17 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio 1 str. pakeitė dar neįsigaliojusio Statuto (2008-11-06 redakcija) 41 str. 4 d. Statuto (2008-11-06 redakcija) 41 str. 4 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-07-31) nustatytas toks Kalėjimų departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimas: už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos. Nurodo, kad nuo 2009-01-01 sumažinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniai dydžiai nuo 2008 m. galiojusio 490 Lt iki 475 Lt, o 2009-07-17 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį sumažino iki 450 Lt.

Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjams I. K. ir S. R. nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis. Nurodo, kad jų atžvilgiu priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, kadangi į teismą kreipėsi nepažeisdami įstatyme nustatytų terminų ir yra išsaugoję galimybę ginti šiuo nesumokėjimu savo pažeistas teises teismine tvarka (b. l. 1–6, 21–26).

Lietuvos Respublikos Seimui 2009-04-23 priėmus VTĮ nuostatų pakeitimus, nuo 2009-05-01 sumažinti 15–20 kategorijos valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, o nuo 2009-08-01 buvo pakartotinai sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Bausmių vykdymo sistemos pareigūnams taip pat sumažėjo priedo už kvalifikacinę kategoriją dydis. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sumažinimas 2013-07-01 Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjams E. R. ir N. A. nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neišmokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis.

Nurodo, kad 2009-12-08 Statuto 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535 buvo keičiamos normos, reglamentuojančios priedų už tarnybinį rangą dydį, t. y. šiuo įstatymu buvo sumažinti iki tol buvę pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo, kurio 30 str. 4 d. buvo pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 30 str. 2 d. nurodyti rangai ir priedai už rangus, priešingai nei Statute numatyti priedai už tarnybinį laipsnį (nuo 2010-01-01 – rangas) nebuvo mažinti. Nurodo, kad dėl minėtų aplinkybių Konstitucinis Teismas nesvarstė priedų už rangų sumažinimo klausimo, todėl mano, kad priedų už rangus sumažinimas yra analogiškas pareiginės algos koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategoriją sumažinimui. Teismui nusprendus netaikyti analogijos su antikonstituciniu pripažintu pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacinę kategoriją sumažinimu, prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą pakartotinio išaiškinimo, ar priedų už rangus sumažinimas laikytinas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. ir teisinės valstybės principui (b. l. 55–62).

Pareiškėjas E. R. ir N. A. 2013-09-18 kreipėsi su prašymais į LAVL, prašydami pateikti informaciją apie tai, kiek nuo 2009-08-01 iki prašymo pateikimo LAVL dienos sumažėjo jų gaunamas priedo už kvalifikacinę kategoriją dydis, lyginant su tuo dydžiu, kokį jie būtų gavę, jei 2009-07-17 įstatymu Nr. XI-369 nebūtų sumažintas procentinis šio priedo dydis bei nurodyti, kokia darbo užmokesčio dalis dėl sumažinto priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžio jiems nebuvo išmokėta apmokant už laikinojo darbingumo, atostogų ir kt. laikotarpius (b. l. 63, 69).

LAVL 2013-09-26 raštu Nr. S-4825 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ ir 2013-09-26 raštu Nr. S-4823 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ pareiškėjui E. R. ir N. A. nurodė, jog Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas nėra oficialiai paskelbtas ir yra negaliojantis bei tai, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, todėl neturi teisinio pagrindo tenkinti jų prašymo perskaičiuoti jiems išmokėto sumažinto darbo užmokesčio nuo 2009-08-01 (b. l. 64, 70).

Pareiškėjas E. R. 2013-10-28 su prašymu „Dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo“ ir pareiškėjas N. A. 2013-10-28 su prašymu „Dėl neteisėtai sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo“ pakartotinai kreipėsi į LAVL, prašydami išmokėti susidariusį darbo užmokesčio skirtumą arba pateikti paskaičiavimus apie grąžintiną darbo užmokesčio skirtumą (b. l. 65, 71).

LAVL 2013-11-21 pažymoje Nr. S-PER-2338 „Apie darbo užmokesčio skirtumą“ nurodyta, kad pareiškėjui N. A. neišmokėta darbo užmokesčio dalis laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. yra 18 854,7 Lt (b. l. 72–74).

LAVL 2013-11-21 pažymoje Nr. S-PER-2339 „Apie darbo užmokesčio skirtumą“ nurodyta, kad pareiškėjui E. R. neišmokėta darbo užmokesčio dalis laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. yra 9 316,01 Lt (b. l. 66–68).

LAVL 2014-01-06 pažymoje Nr. S-PER-37 „Apie N. A. tarnybą“ nurodyta, kad pareiškėjas N. A. 2003-10-01 paskirtas duomenys neskelbtini (C lygio, 2 kategorijos). 2004-11-01 perkeltas į duomenys neskelbtini (C lygio, 3 kategorijos) pareigas, o 2006-07-24 – į duomenys neskelbtini (B lygio, 6 kategorijos) pareigas. 2005-02-01 jam suteikta trečia kvalifikacinė kategorija, 2006-02-01 – antra kvalifikacinė kategorija, o 2008-02-01 – pirma kvalifikacinė kategorija (b. l. 90).

LAVL 2014-01-06 pažymoje Nr. S-PER-38 „Apie E. R. tarnybą“ nurodyta, kad pareiškėjas E. R. 2004-10-04 paskirtas duomenys neskelbtini (C lygio, 2 kategorijos). 2006-02-01 jam suteikta antra kvalifikacinė kategorija. 2008-02-22 buvo perkeltas į duomenys neskelbtini (C lygio, 3 kategorijos) pareigas (b. l. 89).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjams kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareiškėjai yra statutiniai pareigūnai, kurių veiklos teisinius pagrindus, jų teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnų (toliau – ir Pareigūnas) darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir šis statutas.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

2008-12-19 priimtu Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsniu nuo 2009-01-01 buvo sumažintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis iki 475 Lt. 2009-07-17 priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 sumažintas iki 475 Lt, o nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – iki 450 Lt. Pažymėtina, kad bazinis dydis 2010–2013 m. buvo 450 Lt.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.

Statuto (2000-04-18 redakcija) 42 str. (2003-04-29 redakcija) 6 d. buvo nustatytas pareigūnams mokamas priedas už kvalifikacinę kategoriją. Seimas 2009-07-17 priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo pakeitė Statuto 42 str. 6 d. Iš Statuto 42 str. 6 d. (2009-07-17 redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad nuo 2009-08-01 buvo nustatytas toks pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos. Taigi pagal šį teisinį reguliavimą pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami skirtingu mastu, vertinant procentais.

Seimas 2008-11-06 priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu Statutą išdėstė nauja redakcija, įsigaliojusia 2010-01-01. Šios redakcijos Statuto 41 str. 4 d. nustatyti pareigūnams mokami priedai už kvalifikacinę kategoriją, kurių dydžiai buvo tokie patys, kaip Statuto (2000-04-18 redakcija) 42 str. (2003-04-29 redakcija) 6 d. nustatytų priedų už kvalifikacinę kategoriją. Seimas 2009-07-17 priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio 1 str. pakeitė dar neįsigaliojusio Statuto (2008-11-06 redakcija) 41 str. 4 d. Statuto (2008-11-06 redakcija) 41 str. 4 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2010-01-01) nustatytas toks Kalėjimo departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos. Pagal šį teisinį reguliavimą pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją buvo mažinami tokiu pačiu mastu, kaip ir pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.

Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 redakcija) 2, 3 str. sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010-12-31, o 2011-01-01 turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 redakcija) 3 str. nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010-06-30, 2011-11-22, 2012-12-20) buvo tris kartus atidėta. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-521, nuo 2013-10-01 buvo nustatyti pareigūnų pareiginės algos priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, galioję iki 2009-08-01.

Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 buvo sumažinti pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategoriją Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams; valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-01-01 buvo sumažintas iki 475 Lt, nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 – iki 475 Lt, o nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – iki 450 Lt; bazinis dydis 2010–2013 m. išliko toks pat, t. y. 450 Lt.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja I. K. LAVL ėjo duomenys neskelbtini pareigas, nuo 2009-01-29 jai suteikta trečia kvalifikacinė kategorija, o 2012-01-26 – antra kvalifikacinė kategorija (b. l. 19). Pareiškėjas S. R. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo duomenys neskelbtini pareigas. Nuo 2011-02-01 paskirtas į duomenys neskelbtini pareigas. 2003-07-25 jam suteikta trečia kvalifikacinė kategorija, o 2012-01-26 – antra kvalifikacinė kategorija (b. l. 37). Pareiškėjas E. R. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo duomenys neskelbtini (C lygio, 3 kategorijos) pareigas bei turėjo antrą kvalifikacinę kategoriją (b. l. 89). Pareiškėjas N. A. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo duomenys neskelbtini (B lygio, 6 kategorijos) pareigas bei turėjo pirmą kvalifikacinę kategoriją (b. l. 90). Taigi, pareiškėjams dėl pasikeitusių Statuto nuostatų buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai prašo priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-521 nuo 2013-10-01 buvo nustatyti pareigūnų pareiginės algos priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, galioję iki 2009-08-01, bei į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-517 įsigaliojo 2013-10-01, nagrinėjamu atveju bus vertinamas laikotarpis nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01, per kurį pareiškėjams susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.

LAVL pareiškėjų reikalavimams priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką prašo taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytą bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pareiškėja I. K., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-12-12. Pareiškėjas S. R., kurio prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-12-30. Pareiškėjai E. R. ir N. A., kurių prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-12-23. Pareiškėjai nurodo, kad kreipėsi į teismą nepažeisdami DK 27 str. 2 d. įtvirtintų terminų, nustatytų tokiems reikalavimams reikšti ir yra išsaugoję galimybę ginti šiuo nesumokėjimu savo pažeistas teises teismine tvarka. Pareiškėjai E. R. ir N. A. skunde pažymėjo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2013-10-01.

Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. I. K. atveju – laikotarpiu nuo 2013-12-12 iki 2013-09-30, S. R. atveju – laikotarpiu 2010-12-30 iki 2013-09-30, E. R. ir N. A. atveju – laikotarpiu nuo 2010-12-23 iki 2013-09-30) pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Statuto (2000-04-18 redakcija) 42 str. 6 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3923) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Statuto (2008-11-06 redakcija) 41 str. 4 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2010-01-01, Žin., 2009, Nr. 91-3924) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3924; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4301; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7040; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7995) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl 2009-07-17 priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio konstitucingumo, Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime konstatavo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nuo 2009-08-01 valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui. Šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu padarytas nukrypimas nuo inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, konstituciškai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijai. Šis bazinis dydis buvo mažinamas nuosekliai, t. y. nuo 490 Lt iki 475 Lt, o vėlesne įstatymo redakcija – iki 450 Lt, todėl valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas ir vėlesnė jo redakcija atitiko objektyvų siekį – garantuoti viešųjų finansų stabilumą. Esant Konstitucinio Teismo išaiškinimui, pareiškėjų I. K. ir S. R. argumentai, kad jiems buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, kuris susidarė sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, atmetami kaip nepagrįsti.

Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.