- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- I-1496-505/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- G. B., N. Č., R. G., S. K., G. D.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namų, Pravieniškių pataisos namams
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
pareiškėjų atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. Č., R. G., S. K., G. D., G. B. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl tuo metu sumažinto priedo už rangą dydžio (b.l. 2-12).
Skunde pareiškėjai ir pareiškėjas G. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie eina tarnybą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK) ir yra statutiniai valstybės tarnautojai. 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) pakeitimo įstatymą Nr. X-1791, kurio 3 straipsniu buvo numatytas Statuto įsigaliojimas nuo 2009 m. liepos 1 d. Statuto 41 str. 3 d. buvo numatyti padidinti priedų už pareiginį laipsnį (nuo 2010 m. sausio 1 d. – rangą) koeficientai. 2009 m. gruodžio 8 d. buvo priimtas Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-535 (įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d.), kuriuo buvo laikinai sumažinti pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientai. Priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientai buvo laikinai mažinami ir 2010 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-948, 2011 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. XI-1724 bei 2012 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XII-118. Dėl koeficientų už rangus sumažinimo pareiškėjams buvo nepagrįstai mokamas mažesnis darbo užmokestis. Jų teisėtas lūkestis, kad padidinti priedų už rangus dydžiai bus taikomi nuo atitinkamų metų, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d., nuo 2011 m. sausio l d., nuo 2012 m. sausio 1 d. ir nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo pažeistas. Priedų už rangus koeficientų didinimo laikinas sumažinimas pažeidė pareiškėjų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, nes pareiškėjai negavo pajamų, kurias būtų gavę, jei įstatymų leidėjas nebūtų mažinęs koeficientų už rangus dydžio ir neatidėjęs įstatymo dėl padidintų koeficientų už rangus įsigaliojimo. Pareiškėjai skunde pažymėjo, jog tokiu teisiniu reglamentavimu darbo užmokestis bausmių vykdymo sistemos pareigūnams kriziniu laikotarpiu buvo sumažintas neproporcingai didesne apimtimi, lyginant su kitais valstybės tarnautojais, kitų statutinių sistemų pareigūnais.Valstybės tarnautojams buvo mažinami tik pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacines klases dydžiai. Vidaus tarnybos pareigūnams buvo sumažinti tik pareiginės algos koeficientai 11-20 kategorijoms, tačiau nei priedai už laipsnius, nei priedų už kvalifikacines klases dydžiai nebuvo mažinti. Kitų statutinių sistemų pareigūnams jų statusą reglamentuojančiais teisės aktais darbo užmokesčio atitinkamų dalių dydžiai nebuvo mažinami. Pareiškėjų nuomone, konkrečiu atveju, spręsdamas ginčą pagal analogiją teismas turėtų taikyti 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio teismo nutarimo, kuriuo pareiginės algų koeficientų bei priedų už kvalifikacinę kategoriją sumažinimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, nuostatas, todėl priedų už tarnybinį rangą koeficiento sumažinimas taip pat turi būti vertinamas kaip neteisėtas, diskriminacinis, neproporcingas, prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Ieškinio senaties terminas šio pobūdžio reikalavimui nėra pasibaigęs. Pareiškėjų pažeista teisė į teisingą apmokėjimą už darbą privalo būti apginta, o padaryti nuostoliai atlyginti pagal nustatytą finansinių praradimų mechanizmą. Pašė sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, galioję 2010 sausio 1 d. - 2013 m. gruodžio 31 d.: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą - 0,1 bazinio dydžio; 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą - 0,15 bazinio dydžio; 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą - 0,25 bazinio dydžio; 4) už pataisos pareigūno III rangą - 0,3 bazinio dydžio; 5) už pataisos pareigūno II rangą - 0,35 bazinio dydžio; 6) už pataisos pareigūno I rangą - 0,4 bazinio dydžio; 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą - 0,45 bazinio dydžio; 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą - 0,5 bazinio dydžio; 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą - 0,55 bazinio dydžio; 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą - 0,7 bazinio dydžio; 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą - 0,8 bazinio dydžio, neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai bei 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b.l. 41-43) nurodė, jog su skundu nesutinka. Taip pat nurodė, kad atsakovas apskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjams darbo užmokestį vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Prašė sustabdyti bylą iki Konstitucinis teismas pasisakys dėl ginčo dalyko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai yra Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai, kuriems yra suteikti tarnybiniai rangai (b.l. 13, 17, 22, 27, 31).
Ginčas byloje keliamas dėl darbo užmokesčio dalies (priedo už rangą) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėjimo.
Pareiškėjai yra statutiniai pareigūnai, kurių veiklos teisinius pagrindus, jų teisinę padėtį nustato Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas). Statuto 8 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir VTĮ. Pagal Statuto 41 straipsnio 1 dalį pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.
Pareiškėjų teigimu, ginčo laikotarpiu (2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.) dėl susidariusios sunkios ekonominės padėties neteisėtai, lyginant su kitais valstybės tarnautojais ir pareigūnais, neproporcingai, juos diskriminuojant, pažeidžiant jų teises, Konstituciją, konstitucinius teisinės valstybės principus, buvo sumažintas darbo užmokesčio priedas už rangą.
Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo (2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1631) redakciją, galiojusią iki 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) priėmimo, Statuto 42 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyti tokie priedų už turimus pareiginius laipsnius (pagal vėlesnį teisinį reglamentavimą laipsniai prilyginti rangams) apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai: 1) prižiūrėtojui – 0,1 bazinio dydžio; 2) vyresniajam prižiūrėtojui – 0,15 bazinio dydžio; 3) viršilai – 0,25 bazinio dydžio; 4) jaunesniajam inspektoriui – 0,3 bazinio dydžio; 5) inspektoriui – 0,35 bazinio dydžio; 6) vyresniajam inspektoriui – 0,4 bazinio dydžio; 7) tarnybos viršininko pavaduotojui – 0,45 bazinio dydžio; 8) tarnybos viršininkui – 0,5 bazinio dydžio; 9) direktoriaus pavaduotojui – 0,55 bazinio dydžio; 10) direktoriui – 0,6 bazinio dydžio; 11) generalinio direktoriaus pavaduotojui – 0,7 bazinio dydžio; 12) generaliniam direktoriui – 0,8 bazinio dydžio.
2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymu (red. Nr. X-1791) (toliau – Statuto pakeitimo įstatymas) buvo priimta nauja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Statuto redakcija (1 str.), kuria buvo įtvirtinti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų tarnybiniai rangai (16 str.). Minėto įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įsigaliojimą, numatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, (kuris reguliavo pareigūno tarnybos santykių pasibaigimą, pareigybės panaikinimo teisinius klausimus) įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.
Statuto pakeitimo įstatymo 4 straipsnyje buvo nurodyta, jog prižiūrėtojo laipsnis prilyginamas pataisos jaunesniojo pareigūno III rangui (1 p.), vyresniojo prižiūrėtojo laipsnis - pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui (2 p.), viršilos laipsnis - pataisos jaunesniojo pareigūno I rangui (3 p.), jaunesniojo inspektoriaus laipsnis - pataisos pareigūno III rangui (4 p.). Iš viso numatyta 12 rangų. Statuto pakeitimo įstatymo 41 straipsnio, reglamentavusio pareigūnų darbo užmokestį, 3 dalyje buvo nurodyta, jog pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai: 1) už pataisos jaunesniojo pareigūno III rangą - iki 0,2 bazinio dydžio; 2) už pataisos jaunesniojo pareigūno II rangą - iki 0,25 bazinio dydžio; 3) už pataisos jaunesniojo pareigūno I rangą - 0,3 bazinio dydžio; 4) už pataisos pareigūno III rangą - iki 0,35 bazinio dydžio; 5) už pataisos pareigūno II rangą - iki 0,4 bazinio dydžio; 6) už pataisos pareigūno I rangą - iki 0,5 bazinio dydžio; 7) už pataisos vyresniojo pareigūno III rangą - iki 0,6 bazinio dydžio; 8) už pataisos vyresniojo pareigūno II rangą - iki 0,7 bazinio dydžio ; 9) už pataisos vyresniojo pareigūno I rangą - iki 0,8 bazinio dydžio; 10) už pataisos vyriausiojo pareigūno rangą - iki 0,9 bazinio dydžio; 11) už pataisos generalinio pareigūno rangą - iki 1 bazinio dydžio.
2008 m. gruodžio 23 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XI-123), kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) 2 straipsnis, reglamentavęs įstatymo įsigaliojimo datą, juo nukeliant Statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimą, išskyrus minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 2010 m. sausio 10 d. Tačiau dar iki Statuto pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (jam neįsigaliojus), 2009 m. gruodžio 8 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XI-535), kuriuo pakeitė minėto įstatymo 41 straipsnio 3 dalį, ja numatydamas iki 2008 m. lapkričio 6 d. Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) priėmimo galiojusių priedų už pareiginius laipsnius dydžius pagal jų atitikmenį tarnybiniams rangams. Minėto įstatymo 5 straipsniu jo įsigaliojimas numatytas nuo 2010 m. sausio 1 d. To paties įstatymo (Nr. XI-535) 2 straipsniu buvo įtvirtintas Statuto pakeitimo įstatymo 41 straipsnio 3 dalies pakeitimas, kuriuo nustatyti didesni pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pareiginės algos bazinį dydį koeficientai. Palyginus įstatymo redakcijas matyti, jog minėtų koeficientų dydis atitiko 2008 m. lapkričio 6 d. Statuto pakeitimo įstatymo (red. Nr. X-1791) 41 straipsnio 3 dalyje numatytus pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientus. Minėto įstatymo (Nr. XI-535) 5 straipsniu 2 straipsnio įsigaliojimas buvo numatytas 2011 m. sausio 1 d. Vėliau priimtais teisės aktais minėtos normos įsigaliojimas buvo atidėtas dar kelis kartus.
2010 m. birželio 30 d. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-948 (red. Nr. 82-4302) 41 straipsnio 3 dalies įsigaliojimas atidėtas iki 2012 m. sausio 1 d. 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1724 (red. Nr. 150-7039) - atidėtas iki 2013 m. sausio 1 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-118 ( red. Nr. 155-7996) - atidėtas iki 2014 m. sausio 1 d.
Aukščiau išdėstytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog 2009 m. gruodžio 8 d. Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu (Nr. XI-535) buvo įtvirtintas 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto pakeitimo įstatymo (Nr. X-1791) 41 straipsnyje 3 dalyje numatytų pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydžių koeficientų sumažinimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad minėto įstatymo (Nr. X-1791) įsigaliojimas buvo atidėtas, o 2009 m. gruodžio 8 d. Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-535) 2 straipsniu sugrąžinti Statuto pakeitimo įstatymo (Nr. X-1791) 41 straipsnio 3 dalyje numatyti pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientai, kurių įsigaliojimas buvo kelis kartus įstatymo leidėjo atidedamas, sprendžiant šį ginčą, negalima taikyti analogijos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei padėčiai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ aptartai situacijai, nes Konstitucinio Teismo nutarime nagrinėjamu atveju valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ir priedų už kvalifikacines kategorijas (klases) dydžiai buvo realiai sumažinti, t. y. buvo sumažinti jau kurį laiką galioję didesni dydžiai, pagal kuriuos valstybės tarnautojams buvo mokami tarnybiniai atlyginimai. Konkrečiu atveju pareiškėjai didesnio darbo užmokesčio, susijusio su priedų už rangą koeficiento padidinimu nei iki ginčo laikotarpio, nei ginčo laikotarpiu (2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) nėra gavę (šios aplinkybės neginčija), nes teisės normos, reglamentavusios koeficientų už atitinkamus rangus padidinimą, įstatymui leidėjui kelis kartus atidėjus jų įsigaliojimą, įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymas (5 str. 1 d.) kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau minėta norma taip pat įpareigoja asmenis, besikreipiančius teisminės gynybos įrodyti savo subjektinių teisių pažeidimus. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).
Teisėtų lūkesčių apsaugos principas teismų praktikoje siejamas su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys: 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Taigi, viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų - kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs teises.
Konkrečiu atveju, teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys koeficientų už tarnybinius rangus padidinimą įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d. ir prieš jiems įsigaliojant nebuvo taikomi, apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjų darbo užmokestį, todėl pareiškėjai neįgijo realiai egzistuojančios teisės už ginčo laikotarpį gauti didesnį darbo užmokestį dėl tarnybinių rangų koeficientų padidinimo vėliau įsigaliojusios normos pagrindu (ginčo bei ankstesniu laikotarpiu faktinis jų darbo užmokestis nesumažėjo), todėl jų teisės ir teisėti lūkesčiai nebuvo objektyviai pažeisti.
Tačiau, net ir pritariant pareiškėjų pozicijai, jog jų teisėms ir teisėtiems lūkesčiams turėjo įtakos teisinis reguliavimas, kurio įsigaliojimas įstatymo leidėjo buvo kelis kartus atidėtas, pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, privalo pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip skundo pagrindu, t. y. įrodyti savo argumentų pagrįstumą (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 57 str.). Pareiškėjų nuomone, jų darbo užmokestis buvo neteisėtai sumažintas dėl įstatymo leidėjo neteisėtų veiksmų, t. y. apskaičiavimo už tarnybinius rangus teisinis reguliavimas (jo pakeitimas, vėliau įsigaliojimo atidėjimas) buvo teisiškai ydingas, pažeidžiantis LR Konstituciją, joje įtvirtintus konstitucinius principus, Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2010 m. balandžio 20 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai), tačiau pareiškėjai nesieja nurodytų Konstitucinio Teismo suformuluotų nuostatų su ginčijamu teisiniu reguliavimu, neišdėsto, kaip nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo nustatytas toks pat, kaip ir nustatytas iki jo įsigaliojimo galiojęs priedų už turimus rangus apskaičiavimo koeficientų teisinis reguliavimas, pažeidė pareiškėjų skunde nurodytus konstitucinius reikalavimus įstatymų leidėjui, tik apsiriboja vien bendro pobūdžio teiginiais.
Anot pareiškėjų, galiojusiu teisiniu reguliavimu statutiniams valstybės tarnautojams buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad padidėję pareigūnų priedo už rangą apskaičiavimo koeficientai bus taikomi jau nuo 2010 m. sausio 1 d., o vėliau šis lūkestis vis buvo pažeidžiamas priimant naujus teisės aktus, kuriais buvo pratęsiamas sumažintų priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal bazinį dydį koeficientų galiojimas.
Kaip žinoma, dėl ekonomikos krizės 2008 metų antrojoje pusėje Lietuvoje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis. Šioje byloje kvestionuojamu teisiniu reguliavimu taip pat buvo nustatytas laikinas teisinis reguliavimas tam, kad būtų įgyvendintas viešasis interesas, susijęs su valstybės taupymo priemonėmis valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei padėčiai. Pastebėtina, kad šioje srityje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformavęs plačios apimties teisminę praktiką. Remiantis oficialiąja konstitucine jurisprudencija matyti, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai asmenys neturi absoliučių teisėtų lūkesčių, kad iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų gaunamas apmokėjimas už darbą ar kitos socialinio pobūdžio išmokos apskritai nebus mažinamos. Išimtiniais atvejais šios išmokos gali būti mažinamos, jei tai yra būtina siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2011 m. vasario 14 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus). Dar daugiau, Konstitucinis Teismas taip pat yra nusprendęs, kad tam tikrų valstybės įsipareigojimų vykdymo atidėjimas, kai valstybė prisiimtų įsipareigojimų negali įgyvendinti dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo (šiuo klausimu žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą). Vadinasi, valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai tam tikrų teisėtų lūkesčių neįgyvendinimas dėl ekonomikos krizės gali būti laikomas konstituciškai pateisinamu. Teismui nesuteikta teisė kvestionuoti, ar buvo pasirinktos pačios geriausios priemonės kilusiems sunkumams išspręsti (Administracinių bylų teisenos 3 str. 2 d.).
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teisinį reguliavimą, susijusį su priedo už rangą koeficiento dydžiu, koregavo apdairiai ir suteikė pareiškėjams pakankamų galimybių prisitaikyti prie pasikeitusios padėties, juolab, kad įstatymų leidėjas nepakeitė esminių teisinio reguliavimo sąlygų. Priedas už rangą yra viena iš sudedamųjų pareigūnų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti visuminio darbo užmokesčio dydžio.
Tokį aiškinimą pagrindžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, formuojama ginčų dėl teisėtų lūkesčių ribojimo srityje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja teisės gauti konkretaus dydžio darbo užmokestį (2012 m. kovo 20 d. sprendimas dėl priimtinumo Panfile prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 13902/11). Panašios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose administracinėse bylose, kai dėl valstybės taupymo priemonių įgyvendinimo kyla privačių asmenų teisėtų interesų ir viešojo intereso suderinimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1402-520/2015). Vadinasi, pareiškėjo patiriamų sunkumų mastas turi būti pripažįstamas teisiškai reikšminga aplinkybe, nagrinėjant šio pobūdžio ginčus.
Teismas įvertinęs, jog ginčo teisiniu reguliavimu buvo siekiama teisėto tikslo užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, pareiškėjų interesai buvo ribojami tiek laiko, tiek masto požiūriu ir dėl to jiems nekilo pernelyg didelė sunkumų našta, sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjų nurodytas teisinis reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų teisėtų lūkesčių pažeidimo. Remiantis šiais argumentais, pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dalis dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui netenkintinas.
Pareiškėjų teigimu, bausmių vykdymo sistemos pareigūnų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybes tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigūnais) ir tokiu būdu jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.
Teismas dar kartą pažymi, kad Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) 23 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje (2002 m. liepos 5 d. redakcija) nustatyta, kad priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priedas už rangą yra viena iš sudedamųjų pareigūnų darbo užmokesčio dalių, dideliu mastu nelemianti viso darbo užmokesčio dydžio. Būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjų tarnybos santykius reglamentuoja Statutas. Kadangi įstatymų leidėjas pareigūnų teisinį statusą nustatė specialiu įstatymu – Statutu, jų (pareigūnų), kaip turinčių specifinį teisinį statusą, mechaniškas sulyginimas su karjeros valstybės tarnautojais ar kitų statutinių sistemų pareigūnais nėra galimas. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju teisės aktų nuostatos nenumatė priedų už rangą koeficientų mažinimo ir toks mažinimas nebuvo taikytas. Ginčas vyksta tik dėl to, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjams nebuvo taikytas planuotas priedų už rangą koeficientų didinimas, kurio įsigaliojimas nuolat buvo atidedamas.
Pareiškėjų argumentai, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnų padėtis buvo bloginama platesniu mastu lyginant su kitais valstybės tarnautojais (karjeros valstybės tarnautojais ir kitų statutinių sistemų pareigūnais) ir tokiu būdu jiems buvo mokamas neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, vertinami kaip pareiškėjų nuomonė, kuri nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįsta.
Pareiškėjai abejonių dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tinkamai nepagrindė, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl prašyme nurodytų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d. ir 3 d., 29 str. 1 d., 48 str. 1 d., konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams.
Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų N. Č., R. G., S. K., G. D., G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.