- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- I3-3544-1063/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01627-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Neries regioninio parko direkcija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi teismą prašydamas panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (3)-V3-422(12.1.) ir įpareigoti Tarnybą neprieštarauti įteisinant miško įveisimą (70 a plote iš 4,4142 ha) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas).
2. Nurodo, jog mirus pareiškėjo senelei S. M. pagal testamentą paveldėjo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – Sklypą. Dar 2018 m. rugsėjo 28 d. S. M. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu leisti įveisti mišką 70 arų plote iš jai priklausančių 4,4142 ha ne miško žemėje, nekeičiant žemės naudojimo paskirties. Negavusi pritarimo iš Vilniaus rajono savivaldybės, ji neigiamą sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri ginčą išsprendė S. M. naudai. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė ir po šio Komisijos sprendimo prašymo netenkino, tik patarė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT). NŽT prašymo taip pat netenkino, motyvuodama tuo, kad Sklypas patenka į Neries regioninio parko teritoriją, o miško įveisimas pakenktų kraštovaizdžio mozaikiškumui. Nors tuo pačiu ir nurodė, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės miškų išdėstymo schemą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-10699 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“, Sklypas patenka į prioritetinį plotą, kuriame miško įveisimas leistinas. NŽT atsisakymas tenkinti prašymą buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. I-3486-595/2019). Teismas įpareigojo NŽT pareiškėjos (S. M.) prašymą išnagrinėti iš naujo. Vėliau NŽT pakartotinai priėmė neigiamą atsakymą, kurį grindė tuo, kad prašymui nepritaria Neries regioninis parkas.
3. Pareiškėjas, kaip Sklypo paveldėtojas, dėl miško įveisimo su 2020 m. kovo 25 d. raštu kreipėsi į Tarnybą. Tarnyba pareiškėjui atsakė priimdama Sprendimą.
4. Pažymėjo, kad 70 a žemės plotas yra iš trijų pusių supamas miško. Dalis miško priklauso pareiškėjui ir ribojasi su 70 a žeme, o kita dalis priklauso Valstybei. Tuo atveju, jei šiame plote būtų leista sodinti mišką, visą tai sudarytų visumą. Pareiškėjui nėra suprantama, kaip miško sodinimas galėtų pakenkti teritorijos mozaikiškumui. Ši žemės dalis senai nėra dirbama, nes ji niokojama gyvūnų. Pareiškėjui priklausanti žemė yra mišraus pobūdžio (ariama, pievų ir ganyklų, miško ir kt.). Mano, jog galėtų savarankiškai savo valdos ribose plėtoti tiek mišką, tiek ariamą žemę.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais prašo skundą atmesti.
6. Nurodo, kad Tarnyba palaiko nuomonę, kurią išdėstė 2019 m. kovo 18 d. rašte Nr. (3)-V3-315(12.1), adresuotame Neries regioninio parko direkcijai (toliau – ir Direkcija), kuriame nurodyta, jog „Neries regioninio parko Tvarkymo plano, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. D1-545 aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 5.5. punkte numatoma „išsaugant kraštovaizdžio mozaikiškumą, nedidinti regioninio parko miškingumo dirbamoje žemėje“, todėl nagrinėjamo sklypo žemės paskirties keitimas į miškų ūkio ir miško įveisimas jame tiesiogiai prieštarautų Neries regioninio parko Tvarkymo plano nuostatoms“, taip pat Tarnyba sutinka su Neries regioninio parko direkcijos 2019 m. balandžio 4 d. rašte Nr. V3-90-(5.6) pateikta išvada. Pažymėjo, kad Direkcija savo išvadoje teisingai nurodė galiojantį teisinį reglamentavimą ginčo vietoje. Vadovaujantis pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu galiojusio Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 140 punktu, žemės naudmenų, esančių nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, sudėtis keičiama tik pagal nustatytą tvarką parengtus teritorijų planavimo dokumentus, kurie, be kitų institucijų, turi būti suderinti su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Pagal Neries regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. D1-545 (toliau –Tvarkymo planas), Sklypas patenka į žemės ūkio paskirties žemės bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 5.5 papunktyje nustatyta, kad „numatoma, išsaugant kraštovaizdžio mozaikiškumą, nedidinti regioninio parko miškingumo dirbamoje žemėje“. Kraštovaizdžio svarba išskiriama ir kituose galiojančiuose teisės aktuose: Neries regioninio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490, 7 punkte, kuriame nustatyta, kad ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros bei Neries regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr.422, 36.1 papunktyje, kuriame taip pat įtvirtinta nuostata, kad šiame regioniniame parke skatinama veikla, išsauganti ir (ar)išryškinant kraštovaizdžio įvairovę. Pažymėjo, kad Direkcija pateikė NŽT pagrįstą ir teisingą išvadą, kad įveisus mišką minėtoje pareiškėjo sklypo dalyje, nukentėtų kraštovaizdžio mozaikiškumas.
7. Atkreipė dėmesį, kad pagal Tvarkymo planą visas žemės sklypas patenka į žemės ūkio paskirties žemės bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zoną, todėl nei visame, nei dalyje Sklypo miško įveisimas nenumatytas.
8. Dėl prioritetinių sklypų nurodo, kad sąvoka „prioritetinis žemės plotas“ teisės aktuose nėra apibrėžta, tačiau ji išplaukia iš Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-518/D1-490, ir Miškų įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 (pastarajame įsakyme vartojama sąvoka „prioritetiniai plotai“). Tiek nuo 2004 m. patvirtintose Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklėse, tiek vėlesnėse redakcijose teigiama, kad žemėtvarkos schema (kai specialiojo teritorijų planavimo dokumentas) rengiama siekiant nustatyti kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetus (nors formuluotė per daug metų keitėsi, bet principas liko tas pats). Taip pat pažymėjo, kad vienas iš žemėtvarkos schemų uždavinių yra nustatyti teritorijas, kuriose žemę tikslinga apsodinti mišku. Naujos redakcijos Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių 37.5 punkte nurodyta, kad teritorijos, kuriose žemę tikslinga apsodinti mišku, nustatomos vadovaujantis minėtomis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis ir atsižvelgiant į gamtinio karkaso formavimo, saugomų rūšių radaviečių, augaviečių ir Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių išsaugojimo poreikį, taip pat žemės ūkio mokslo ir studijų institucijų, bei gamtos mokslų ir studijų institucijų, Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos aktualias rekomendacijas dėl ekologiškai nuskurdintų gamtinio karkaso teritorijų, kuriose tikslinga įveisti mišką, nustatymo. Vadinasi, žemėtvarkos schemose nurodyti prioritetiniai plotai – tai teritorijos, kurios žemėtvarkos schemų rengimo, derinimo metu, vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais (Miško įveisimo taisyklėmis ir kitais), buvo įvertintos kaip teritorijos, kurias tikslinga užsodinti mišku, kuriuose miško įveisimas būtų galimas. Atkreipė dėmesį, kad miško įveisimo ne miško žemėje tvarką ir sąlygas nustato ne žemėtvarkos schemos, o Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės, pagal kurių 4 punktą, jeigu žemės sklypas, kuriame pageidaujama įveisti mišką, savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje patenka į prioritetinius plotus, kuriuose numatyta įveisti mišką, tačiau pagal šių taisyklių 3 punktą šiuose plotuose įveisti mišką draudžiama, leidimas įveisti mišką neišduodamas. Vadinasi, jeigu Direkcijos išvada dėl miško įveisimo yra neigiama, miško įveisti negalima net ir plote, kuris buvo pažymėtas kaip prioritetinis.
9. Pabrėžė, kad Tarnybos duomenimis, surinktais patikrinus internete viešai pateiktą informaciją apie minėtą Vilniaus rajono savivaldybės miškų išdėstymo schemą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-10699, Sklypas nepatenka į prioritetinį plotą, kuriame leidžiamas miško įveisimas, ir net nėra arti tokių plotų.
10. Apibendrindami nurodo, kad miško įveisimas pareiškėjui priklausančio Sklypo dalyje negalimas, todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (3)-V3-422(12.1.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Tarnybai neprieštarauti įteisinant mišką Sklypo dalyje (70 a plote iš 4,4142 ha).
12. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, kaip Sklypo valdytojas, su 2020 m. kovo 25 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas leisti Sklypo dalyje (70 a) įveisti mišką. Tarnyba Sprendimu atsisakė tenkinti prašymą remdamasi Tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 5.5 punktu, kuriame nustatyta, kad išsaugojant kraštovaizdžio mozaikiškumą, nedidinamas regioninio parko miškingumas dirbamoje žemėje, taip pat tuo, kad pagal 2004 m. gruodžio 31 d. patvirtintą Vilniaus rajono miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą Mikališkų kaimas nepatenka į prioritetinį plotą. Priešingu atveju, Sklypo ir jo dalies žemės paskirties keitimas į miškų ūkio ir miško įveisimas prieštarautų Tvarkymo plano nuostatoms.
13. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą. Pagrindiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia Sprendimo neteisėtumą yra tai, kad, jo nuomone, miško įveisimo galimybę, nekeičiant žemės naudojimo paskirties, numato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų įsakymas Nr. 3D-130/D1-144, taip pat, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės miškų išdėstymo schemą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-10699, Sklypas patenka į prioritetinį plotą, kur miško įveisimas leistinas.
14. Nagrinėjamo ginčo esmė, ar Tarnyba, vadovaudamasi Sprendime nurodytomis teisės nuostatomis, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. prašymą.
15. Byloje nėra ginčo, kad visas Sklypo plotas patenka į žemės ūkio paskirties žemės bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zoną (Neries regioninio parko zoną). Veiklą valstybiniuose regioniniuose parkuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Taigi, kaip Sprendime Tarnyba teisingai nurodė, leidžiant/neleidžiant įveisti mišką ne miško žemėje, pirmiausiai vadovaujamasi specialiaisiais teritorijų planavimo dokumentais. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, specialiojo teritorijų planavimo dokumentams taip pat priskiriamos miškų tvarkymo schemos, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemos, saugomų teritorijų ribų planai, saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), saugomų teritorijų tvarkymo planai.
16. Neries regioninio parko pagrindinius tvarkymo principus, tvarkymo zonas, kryptis, priemones ir kt. reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. D1-545 patvirtintas Tvarkymo planas, kurio 5.5 papunktyje įtvirtinta viena iš Neries regioninio parko gamtos apsaugos krypčių – kraštovaizdžio mozaikiškumo išsaugojimas, nedidinant regioninio parko miškingumo dirbamoje žemėje. Apie tai, jog tiek ūkinė rekreacinė ar kita veikla negali būti keičiamas regioninio parko kraštovaizdis reglamentuoja ir Neries regioninio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490, 7 punktas. Iš paminėtų teisės nuostatų turinio matyti, jog jose yra įtvirtintas aiškus draudimas didinti (o tai reiškia ir naujai sodinti) mišką dirbamoje žemėje, patenkančioje į Neries regioninio parko zoną, ar kaip nors kitaip keisti šio parko kraštovaizdį.
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo leisti sodinti mišką Sklype, kuris patenka į Neries regioninio parko teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kad Tvarkymo plano 5.5 papunktyje nustatytas draudimas didinti regioninio parko miškingumą dirbamoje žemėje, taip pat draudimą bet kokia veikla keisti regioninio parko kraštovaizdį įtvirtina ir Neries regioninio parko nuostatai, todėl sutiktina su Tarnybos Sprendime nurodytu pritarimu Tarnybos 2019 m. kovo 18 d. rašte Nr. (3)-V3-315(12.1), (adresuotame Neries regioninio parko direkcijai) išdėstytai išvadai (pakartota Sprendime), kad miško įveisimas Sklype (ar Sklypo dalyje), kuris patenka į Neries regioninio parko teritoriją, tiesiogiai prieštarautų nagrinėjamu atveju prioritetiškai taikomo vieno iš specialiųjų teritorijų planavimo dokumento – Tvarkymo plano 5.5 papunkčio nuostatoms.
18. Tarnyba į bylą pateikė rašytinius įrodymus (ištraukos iš Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-10699 patvirtintos Vilniaus rajono savivaldybės miškų išdėstymo schemos), iš kurių matyti, kad Sklypas nepatenka į prioritetinį plotą, kur miško įveisimas leistinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad miško įveisimas yra galimas, nes Sklypas patenka į prioritetinį plotą, kur miško įveisimas leistinas, vertintini nepagrįstais. Sklypas nepatenka į prioritetinį plotą, todėl detalesnis šių aplinkybių aptarimas, nagrinėjamo ginčo kontekste, būtų perteklinis. Pareiškėjas šios įstatymu nustatytos aplinkybės jokiais priešingais įrodymais nepaneigė.
19. Apibendrinant darytina išvada, kad teismas sutinka su atsakovės išvadomis, kad pareiškėjui priklausančio Sklypo dalyje (ar visoje Sklypo teritorijoje) nėra galimybės įveisti mišką. Kaip nustatyta bylos medžiaga, tokį draudimą reglamentuoja Tvarkymo plano 5.5 papunkčio nuostatos, taip pat Neries regioninio parko nuostatai. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad Sklypas patenka į prioritetinį plotą, kur miško įveisimas leistinas, kaip skunde nurodo pareiškėjas. Darytina išvada, kad Tarnyba, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo 2020 m. kovo 25 d. prašymą, surinktą medžiagą, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Sprendimą pripažinus teisėtu, atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo Tarnybai neprieštarauti įteisinant miško įveisimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.