Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-10 · Administracinė byla Nr. I-3486-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
I-3486-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01669-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui
Trečiasis asmuo
Neries regioninio parko direkcijai
Kategorijos
  • 15.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. I-3486-595/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01669-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. P., J. R., Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neries regioninio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 28-31), kuriame prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir atsakovas arba NŽT) 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 48SD-4316-(14.48.104) „Dėl leidimo įveisti mišką“ ir įpareigoti priimti naują sprendimą.

Skunde nurodė, kad ji valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuris patenka į Neries regioninio parko teritoriją. Dalis šio žemės sklypo (apie 70 arų plotas) iš trijų pusių yra apsuptas suaugusiu mišku, todėl šiuo plotu negali naudotis. Per ilgesnį laiką šis plotas natūraliai apaugo mišku, todėl kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu apie 70 arų ploto Žemės sklypo dalyje įveisti mišką ne miško žemėje. Vilniaus rajono savivaldybė 2018 m. spalio 16 d. raštu, atsisakė tenkinti šį prašymą, todėl 2018 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybę priimti naują sprendimą. Vilniaus rajono savivaldybė 2019 m. sausio 3 d. raštu informavo pareiškėją, kokius veiksmus reikia atlikti, norint įveisti mišką ne miško žemėje, nekeičiant žemės naudojimo paskirties, taip pat informavo, kad sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba.

Teigia, kad 2019 m. sausio 15 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti įveisti 70 arų plote mišką ne miško žemėje, nekeičiant žemės naudojimo paskirties. Tačiau atsakovas 2019 m. balandžio 8 d. atsisakė tenkinti prašymą, motyvuojant tik Neries regioninio parko nepritarimu miško įveisimui. Nurodė, kad 70 arų plotas įsiterpęs į šimtus hektarų miško ploto. Negavus leidimo įveisti miško, tektų išnaikinti ten senai įsiveisusią laukinę fauną ir visą kitą biologinę įvairovę. Pagal paskirtį ten ariama žemė, tektų ją suarti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad skundas nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti (b. l. 36–39).

Paaiškino, kad Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.3D-130/D1-144 „Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ (toliau – ir Taisyklės), 11¹ punktu, atsakovas 2019 m. vasario 11 d. raštu Nr. 48SD-1476-(14.48.136E) „Dėl išvados pateikimo“ kreipėsi į Neries regioninio parko direkciją dėl išvados pateikimo. Neries regioninio parko direkcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 140 punktu, Neries regioninio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490, 7 punktu bei Neries regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 422, 36.1 papunkčiu, 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. V3-90-(5.6.) „Išvada dėl miško įveisimo“ nepritarė miško įveisimui Žemės sklype. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į Neries regioninio parko direkcijos raštą, atsisakė išduoti leidimą įveisti mišką Žemės sklype.

Teigia, kad 2019 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. 48SD-4316-(14.48.104) „Dėl leidimo įveisti mišką“ yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atitinka visus kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nurodytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - Neries regioninio parko direkcija atsiliepimo nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėja papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 52-53), kuriuose nurodė, kad jos žemės sklypas yra mišrios paskirties. Esant tokiai situacijai ji turi teisę vystyti ir plėtoti tiek žemės ūkį, tiek miško ūkį savo sklypo ribose. Iš žemės sklypo plano matyti, kad 70 arų plotas, kuriame nori įveisti mišką glaudžiai ribojasi su jai priklausančiu 0,1541 ha mišku, o pastarasis yra jau suaugusio miško dalis. Nurodė, kad, jos manymu, jei prie tūkstančius hektarų sudarančio miško prisidėtų dar 70 arų, tai nepakenktų Neries regioninio parko mozaikiškumui ar gamtovaizdžiui. 70 arų plotas jau daugiau nei 5 metai nėra dirbamas ir auga savaiminiai medeliai. Taip pat nurodė, kad iš susirašinėjimo su Vilniaus rajono savivaldybe ir žemėtvarkos skyriumi matyti, kad kalbama apie visą 4,4142 ha plotą, nors ji prašo leidimo tik dėl 0,70 ha ploto. Nurodė ir tai, kad institucijų atsakymuose nėra konkretaus draudimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 48SD-4316-(14.48.104) „Dėl leidimo įveisti mišką“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai S. M. nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties Žemės sklypas (b. l. 8-11), kurio bendras plotas – 4,4142 ha, o miško žemės plotas – 0,1541 ha (b. l. 14).

Pareiškėja 2019 m. sausio 15 d. raštu (b. l. 41–42) kreipėsi į atsakovą, prašydama leisti įveisti mišką Žemės sklype, paaiškindama, kad 4,4142 ha ploto Žemės sklypą sudaro: žemės ūkio naudmenos, kurių bendras plotas 3,6656 ha, iš jų ariamos žemės plotas – 2,0783 ha, natūralių pievų, ganyklų – 1,5873 ha; miško plotas – 0,1541 ha ir t. t. Ariama žemė, kurios plotas - 2,0783 ha, spėjo apaugti miško augalais, todėl jos vietoje – 70 arų dalyje (pažymėta žemės sklypo plane) prašė leisti įveisti mišką ne miško žemėje.

NŽT raštu (b. l. 43) kreipėsi į Neries regioninio parko direkciją, prašydama pateikti išvadą, ar galima įveisti mišką Žemės sklype, kuris patenka į Neries regioninio parko teritoriją.

Neries regioninio parko direkcija 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. V3-90-(5.6) (b. l. 44) miško įveisimui Žemės sklype nepritarė, motyvuojant, kad siekiama išsaugoti kraštovaizdžio mozaikiškumą Neries regioniniame parke, vadovaujantis Neries regioninio parko nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490) 7 punktu ir Neries regioninio parko apsaugos reglamento (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 422) 36.1 punktu.

Atsakovas 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 48SD-4316-(14.48.104.) (b. l. 21, 45) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad Žemės sklypas patenka į prioritetinį plotą, kur miško įveisimas leistinas, tačiau taip pat patenka ir į Neries regioninio parko teritoriją, o Neries regioninio parko direkcija 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. V3-90-(5.6) informavo, kad siekiama išsaugoti kraštovaizdžio mozaikiškumą Neries regioniniame parke, todėl nepritaria miško įveisimui Žemės sklype.

Taisyklės nustato miško įveisimo ne miško žemėje tvarką ir sąlygas. Taisyklių 2 punktas numato, kad miškas įveisiamas jį želdinant (sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis) arba jam želiant (be žmogaus pagalbos arba taikant žėlimą skatinančias priemones). Miškai ne miško žemėje gali būti įveisiami: 2.1. mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemės ūkio naudmenų plotuose, atrinktuose pagal kriterijus, nurodytus žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. 3D-72 „Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių“; 2.2. žemės naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 32 balai; 2.3. žemės ūkio naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumas didesnis kaip 32 balai, jeigu miškas įveisiamas: 2.3.1. požeminio vandens, kraštovaizdžio rekreacinių išteklių, gamtinio karkaso, karstinio regiono apsaugos zonose, teritorijose erozijai sustabdyti bei kitose teritorijose atsižvelgiant į gretimų teritorijų ekologinį stabilumą ir miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas; 2.3.2. žemės ūkio naudmenų plotuose, įsiterpusiuose tarp miškų, vandens telkinių, prie kurių nėra privažiavimo; 2.3.3. apleistuose, t. y. daugiau kaip penkerius metus neįdirbtuose, nešienaujamuose, nenuganomuose, taip pat besiribojančiuose su miškais, medžių ir krūmų želdiniais, pelkėmis ir pradėjusiuose savaime apaugti medžiais ir krūmais žemės ūkio naudmenų plotuose; 2.4. žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse, kurios yra ne žemės ūkio naudmenų plotuose, pagal gamtines sąlygas ir teritorinį išsidėstymą tinkamuose miškams įveisti (smėlynuose, žvyrynuose, eroduojamuose šlaituose, išgraužose ir baigtuose eksploatuoti karjeruose); 2.5. žemės ūkio paskirties ar kitos paskirties žemės sklypuose, esančiuose urbanizuotose teritorijose, kuriose pagal parengtus detaliuosius planus numatomas miškų įveisimas; 2.6. intensyvaus karsto teritorijos III ir IV grupių žemėje. Taisyklių 3 punktas numato, kad šios tvarkos 2 punkte numatytais atvejais miškus įveisti draudžiama: 3.1. teritorijose, kuriose įveisti miškus draudžiama pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343; 3.2. į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytų ar saugomų objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai miško įveisimą suderina Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos; 3.3. detaliai išžvalgytuose ir naudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose; 3.4. valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose (išskyrus šių taisyklių 3.1 papunktyje paminėtus atvejus), jei miško veisimas gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms); 3.5. žemės sklypuose, kuriuos pagal patvirtintus ar pradėtus rengti teritorijų planavimo dokumentus numatoma naudoti visuomenės poreikiams; 3.6. žemės sklypuose, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti užstatyti arba kitaip panaudoti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai; 3.7. paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“, jeigu jose aptinkama E. B. svarbos paukščių rūšių, dėl kurių apsaugos negalima įveisti miško pagal Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „D. B. buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“, 2 priedo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai saugomos teritorijos direkcija pateikia išvadą, ar galima įveisti mišką saugomoje teritorijoje; 3.8. vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, kur randamos E. B. svarbos augalų ar gyvūnų rūšys ir natūralios buveinės, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti E. K., patvirtinimo“, dėl kurių apsaugos negalima įveisti miško pagal Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų 1 priedo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai saugomos teritorijos direkcija pateikia išvadą, ar galima įveisti mišką saugomoje teritorijoje; 3.10. žemės sklypuose, kuriuose įveisus mišką turi būti keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pagal Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „D. P. žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, nuostatas, tačiau vadovaujantis teisės aktų nuostatomis šių žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį keisti draudžiama; 3.11. kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

Taisyklių 4 punkte numatyta, jog miškai įveisiami pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas. Tuo atveju, kai žemės sklypas, kuriame pageidaujama įveisti mišką, atitinka visus šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus, tačiau savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje nepatenka į prioritetinius plotus, kuriuose numatyta įveisti mišką, šių taisyklių 2.2, 2.3.2, 2.4 ir 2.5 punktuose nurodytuose žemės plotuose, 2.1 punkte nurodytų vietovių žemės plotuose, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 39 balai, ir šie plotai yra nemelioruoti arba tuose plotuose melioracijos sistemos teisės aktų nustatyta tvarka nurašytos, bei 2.6 punkte nurodytuose žemės plotuose nepriklausomai nuo jų dirvožemio našumo miškas gali būti įveisiamas parengus žemės sklypų planus su įveisiamo miško ribomis, kituose žemės plotuose – parengus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus miškui įveisti ne miško žemėje. Jei žemės sklypas, kuriame pageidaujama įveisti mišką, savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje patenka į prioritetinius plotus, kuriuose numatyta įveisti mišką, tačiau pagal šių taisyklių 3 punktą šiuose plotuose įveisti mišką draudžiama, leidimas įveisti mišką neišduodamas.

P. T. 11¹ punktą, jei žemės sklypas, kuriame pageidaujama įveisti mišką, yra šių taisyklių 3.4, 3.7 ir 3.8 papunkčiuose nurodytose teritorijose, Žemėtvarkos skyrius per 5 dienas kreipiasi į saugomos teritorijos direkciją išvados, ar galima įveisti mišką saugomoje teritorijoje, vadovaudamasis Valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, nepatenkančių į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms sąrašu, patvirtintu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-91 „Dėl valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, nepatenkančių į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms“.

Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. balandžio 8 d. atsakyme pareiškėjai nurodė, kad išnagrinėjus Vilniaus rajono savivaldybės miškų išdėstymo žemėtvarkos schemą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2.3-10699 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pareiškėja pageidauja įveisti mišką, patenka į prioritetinį plotą, kur miško įveisimas leistinas (b. l. 21).

Kadangi pareiškėjos Žemės sklypas patenka į parko teritoriją (b. l. 8-11), NŽT kreipėsi išvados dėl leidimo įveisti mišką žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Neries regioninio parko direkcija 2019 m. balandžio 4 d. išvada Nr. V3-90-(5.6.) nepritarė miško įveisimui žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „D. S. žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 140 punktu žemės naudmenų, esančių nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, sudėtis keičiama tik pagal nustatytąja tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus, kurie, be kitų institucijų, turi būti suderinti su Aplinkos apsaugos ministerija ir parko administracija. Neries regioninio parko tvarkymo plane, kuris patvirtintas 2016 m. rugpjūčio 5 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-545, pareiškėjos žemės sklypas patenka į žemės ūkio paskirties žemės bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 5.5 punkte numatoma „išsaugant kraštovaizdžio mozaikiškumą, nedidinti regioninio parko miškingumo dirbamoje žemėje“. Paaiškino, kad siekia išsaugoti kraštovaizdžio mozaikiškumą Neries regioniniame parke, nepritardami miško įveisimui vadovaujasi Neries regioninio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490, 7 punktu, numatančiu, kad ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros, bei vadovaujasi Neries regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 422, 36.1 punktu, pagal kurį regioniniame parke skatinama išsauganti ir (ar) išryškinanti kraštovaizdžio įvairovę veikla (b. l. 44).

Taigi, kaip nustatyta, Žemės sklypo dalis (70 arų), kurioje pareiškėja nori įveisti mišką žemės ūkio paskirties žemėje, patenka į prioritetinį plotą, kur miško įveisimas leistinas. NŽT sprendimą dėl atsisakymo leisti pareiškėjai įveisti mišką žemės ūkio paskirties žemėje grindė iš esmės Neries regioninio parko direkcijos neigiama išvada, kuria nepritarta miško įveisimui. Vertinant išvados turinį, matyti, kad išvadoje Neries regioninio parko direkcija pasisakė dėl pritarimo leisti įveisti mišką visame pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT užklausime dėl išvados pateikimo būtent toks prašymas buvo suformuluotas (b .l. 43).

Pareiškėja skunde nurodė, kad mišką ne miško žemėje nori įveisti tik 70 arų žemės ūkio paskirties sklypo dalyje, ši 70 arų sklypo dalis iš trijų pusių yra apsupta jau suaugusiu mišku, kuris per ilgą laiką natūraliai užaugo savaiminiais medeliais, todėl šiuo plotu ji pagal paskirtį negali naudotis, daugiau nei 5 metai sklypas nėra dirbamas. Be to, 70 arų plotas, kuriame nori įveisti mišką, glaudžiai ribojasi su jai priklausančiu 0,1541 ha miško plotu.

Todėl įvertinus pareiškėjos skundo argumentus, ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, skundžiamo sprendimo turinį bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, buvo išnagrinėtas neatsižvelgiant į pareiškėjos 2019 m. sausio 15 d. prašyme nurodytas aplinkybes, užklausimą Neries regioninio parko direkcijai dėl išvados pateikimo formuluojant dėl viso žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl remiantis išdėstytais argumentais, teismas naikiną Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 48SD-4316-(14.48.104.) ir įpareigoja atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. sausio 15 d. prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. M. skundą tenkinti.

P. N. žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 48SD-4316-(14.48.104.) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos S. M. 2019 m. sausio 15 d. prašymą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

T. V. Petkevičienė

J. R.

V. V.