Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-581/2012

Teisėja Vitalija Vaivadienė Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00338-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.9.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.1.1.;

2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. liepos 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Tuo pačiu nuosprendžiu D. Č. (D. Č.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., J. Č. (J. Č.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., B. Č. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 180 str. 2 d., 159 str., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad jis ir D. Č., J. Č., B. Č. sukursčius padaryti plėšimą, nurodžius vietą ir būdą, J. P., D. Č. ir J. Č. 2009-03-02, apie 23. 50 val., J. Č. priklausančiu automobiliu AUDI A4, v.n. (duomenys neskelbtini) atvyko prie S. S. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur J. Č. liko automobilyje apie 120 m atstumu nuo namo stebėti, kad niekas neateitų, o J. P. koja išlaužus įėjimo duris, kartu su D. Č. įsibrovė į S. S. butą, kur panaudodami fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad J. P. sugriebė S. S. už gerklės ir ne mažiau 4 kartų sudavė į veidą, o D. Č. pistoleto rankena - į pakaušį, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir, vykdydami ekscesą, grasindami pistoletu, kuris pagal balistinio tyrimo išvadą pripažintas dujiniu pistoletu priskirtu D kategorijos šaunamiesiems ginklams, pagrobė 220 Lt stiprintuvą su mikšeriniu pultu „BERENGEI“, 1300 Lt vertės, fotoaparatą „NIKON“, 250 Lt vertės, CD grotuvą „Roadstar“ , 400 Lt vertės, skaitmeninį MP 3 grotuvą ir radio imtuvą „Acme“, 200 Lt vertės, prožektorių „LED“, 10 Lt vertės, 3 atminties korteles: 1 GB „hama“ , 20 Lt vertės, „SD 88X 512 Apacer“ , 15 Lt vertės, „SD 512 Apacer“, 15 Lt vertės, laidą su antgaliais, tinkančiais skaitmeniniam MP 3 grotuvui, 5 Lt vertės, laidą su antgaliais, sujungiančiais mikširinį pultą su stiprintuvu, 20 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 3110 c“ , 200 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2310“, 40 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 5110“, 100 Lt vertės, monitorių „Philips“ , 1350 Lt vertės, viso turto už 4145 Lt ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kultūros sporto ir turizmo skyriui priklausantį sintezatorių „Roland EXR7“, 2691 Lt vertės.

Apelianto nuomone, teismas galėjo atsižvelgti ir į tai, kad jis yra jaunas žmogus, visai nesenai sukūrė šeimą, yra gerai charakterizuojamas. Jis nesitikėjo, kad teismas pripažins jį kalčiausiu ir pavojingiausiu iš visų bendrininkų bei jam paskirs realią laisvės atėmimo bausmę, todėl nesistengė atskleisti kai kurių savo asmeninio gyvenimo aplinkybių. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jo tėvas I. P. yra neįgalus, nustatytas 65 proc. darbingumo lygio praradimas. Jis gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje, jei darbingumo lygis 0-25 proc. Tėvai gyvena kaime, pragyvena iš menkos pensijos ir asmeninio ūkio, todėl jis privalo nuolat padėti tėvams ūkio darbuose: dirbti žemę, šienauti, šerti ir prižiūrėti gyvulius. Jis nuolat slaugo ir prižiūri tėvo motiną, savo senelę R. P., kuri savimi pasirūpinti negali dėl sunkios kraujagyslių ligos. Nesenai jai buvo atlikta operacija. Byloje yra pateikta jo santuokos liudijimo kopija. Jo sutuoktinė B. B. 2011-09-01 įstojo į (duomenys neskelbtini) specialybės dieniniame skyriuje. Jokių kitų pajamų, išskyrus jo darbo užmokestį, ji neturi. Taip pat apeliantas mano, kad realus laisvės atėmimas gali labai neigiamai atsiliepti jo šeimos ir giminaičių iš žmonos pusės santykiams. Apeliantas nurodo, jog jis pilnai suvokė savo kaltę, ją pripažino iš pat pradžių, kai jam buvo paaiškinta, kad jis klydo dėl savo mokytojos. Dar labiau ir aiškiau jis savo kaltę suvokė teisminio nagrinėjimo metu, kai išgirdo nukentėjusiojo ir kitų asmenų parodymus. Supranta, kad padarė sunkų nusikaltimą, nuskriaudė nekaltą žmogų, nieko dabar pakeisti jau nebegali, tačiau tai bus jam skaudi pamoka visam gyvenimui ir jis daugiau niekada nenusižengs prieš įstatymą, visada gerai apgalvos ir įvertins savo poelgių pasekmes. Apelianto įsitikinimu, savo kaltę jis gali išpirkti nuoširdžiu darbu, rūpinimusi artimais žmonėmis, gyvendamas laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas J. P. apeliaciniu skundu prašo, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. nuostatas, paskirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį reikia nustatyti šių sąlygų visumą: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygina ar pašalina padarytą turtinę žalą. Nors skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog J. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiajam, tačiau padaryta nusikalstama veika paaiškėjo nukentėjusiajam kreipusis į policiją ir policijai atlikus eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų.

Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007). Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas jo atžvilgiu taip pat negalimas.

Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima būtų taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, ko pasėkoje paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę aiškiai prieštaraujančią teisingumo principui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apelianto padaryta nusikalstama veika (BK 180 str. 3 d.), nors ir pagal BK 11 str. 5 d. nuostatas priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jos padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga. Apeliantas nusikalstamą veiką padarė sukursčius jo buvusiai muzikos mokytojai B. Č., patikėjęs ja bei norėdamas jai padėti. Nusikaltimo padarymo metu panaudotas pistoletas buvo ne J. P., pistoletą su savimi turėjo D. Č.. Pistoletas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo panaudotas pagal tiesioginę paskirtį, pistoleto rankena buvo suduota nukentėjusiajam į pakaušį (smūgį sudavė D. Č.) bei jis panaudotas kaip nukentėjusiojo įbauginimo priemonė (apeliantas pistoletą laikė rankoje, stovėdamas prie surišto nukentėjusiojo ir laukdamas kol D. Č. apžiūrėjo namus). Nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Nusikalstamos veikos padarymo metu pagrobti daiktai surasti ir grąžinti nukentėjusiajam, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Apeliantas nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme prašė tenkinti J. P. skundą, pakeisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Apeliantas nuo pat pradžių davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką, tuo padėdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatyti tiesą ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis. Nustatyta ir viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Vertinant apelianto asmenybę pastebėtina tai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdamas neteistas. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, 2011-05-13 susituokė (b.t. 3, b.l. 77), nuo 2010-05-11 iki 2011-07-05 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)” tvenkinių darbininko pareigose, nuo 2011-07-07 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” šaltkalvio pareigose. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)” J. P. charakteristikos, J. P. charakterizuojamas išimtinai teigiamai, jis darbą atlieka sąžiningai, laiku ir gerai, darbe rodo iniciatyvą, pastabų bei nuobaudų neturi, su darbuotojais sutaria gerai, draugiškas (b.t. 3, b.l. 78). UAB „(duomenys neskelbtini)” apeliantas taip pat charakterizuojamas teigiamai – darbus atlieka gerai, drausminių nuobaudų neturėjo, su kolektyvu nekonfliktuoja (b.t. 3, b.l. 163). Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012-04-03 pažymos, jis yra R. P., gim. (duomenys neskelbtini), vaikaitis, kuris nuolat prižiūri, slaugo savo močiutę, nuolat dirba visus namų ūkio darbus. Pažymoje nurodyta, jog be J. P. pagalbos senolė negalėtų savarankiškai gyventi. Po kojų kraujagyslių operacijos ji yra labai silpna fiziškai, sunkiai vaikšto (prie apeliacinio skundo pateiktas išrašas apie R. P. sveikatos būklę), negali atlikti paprasčiausių darbų, tokių kaip maisto ruošimas, tualeto lankymas, krosnies kūrenimas ir kiti. Atsižvelgdamas į mažą močiutės pensiją, J. P. teikia jai ir finansinę pagalbą. Močiutės sūnus I. P. (J. tėvas) yra neįgalus (b.t. 3, b.l. 167). Iš pateiktos I. P. darbingumo lygio pažymos patvirtintos kopijos matyti, jog nuo 2011-09-29 iki 2013-09-28 I. P. yra nustatytas 65 procentų netektas darbingumas (b.t. 3, b.l. 166). Teismui taip pat pateiktas ir R. P. prašymas, kuriame ji nurodo, jog jos anūkas J. P. yra vienintelis jos ramstis, jis ją prižiūri, slaugo, nuolat dirba visus ūkio darbus (b.t. 3, b.l. 168). Kaip nurodo apeliantas skunde, jo žmona niekur nedirba, mokosi, todėl šeimą išlaiko tik jis vienas. J. P. psichiatrinėse ligoninėse negydytas. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliantui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę ir jį izoliavus nuo visuomenės, nutruks jo darbinė veikla, aiškiai bus pakenkta jo socialiniams ryšiams su šeima, R. P. liks be priežiūros ir pagalbos. Taigi, teismas įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad apelianto J. P. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė nei BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

nuteistojo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendį.

J. P. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, per visą laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.