- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-222-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00927-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas
- Atsakovas
- S. U.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4184-797/2024 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Šiauliai“ ieškinį atsakovui S. U. dėl skolos priteisimo, sprendžiant priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Mano Būstas Šiauliai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. U., prašydama priteisti iš atsakovo 259,86 Eur skolos, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. 2024-03-07 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nustatė ieškovei UAB Mano būstas Šiauliai, terminą iki 2024-03-19 ieškinio trūkumams, pašalinti. Teismas nurodė, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog ieškinį teismui pateikė įgaliotas bylą vesti asmuo. Ieškovė duomenų, kad ieškinį pasirašiusi G. S. būtų susijusi su kokiu nors juridiniu kitu asmeniu, kuris patronavimo santykiais susijęs su ieškove UAB Mano Būstas Šiauliai nepateikė, taip pat nebuvo pateikta jos darbo sutartis ir išrašas iš JAR, kuris įrodytų, jog ji dirba patronuojamojoje ar patronuojančioje įmonėje, turinčioje daugiau kaip 50 proc. patronuojamo juridinio asmens akcijų, dalyvio teisių, pajų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atstovavimą turi pagrįsti įrodymais. Taip pat teismas nurodė, kad prie ieškinio nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys jame nurodytas aplinkybes, t. y., kad ieškovė yra paskirta namo administratore ir, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Paaiškėjus, kad ieškinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, teismas ieškovei nustatė terminą trūkumams pašalinti – pateikti ieškinį, atitinkantį įstatymo reikalavimus ir įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad ieškinį pateikusi G. S. yra įgaliotas asmuo. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 str. 2 d. 3 p., juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų patronuojančio juridinio asmens, patronuojamo juridinio asmens arba patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojai (išskyrus valdymo organų narius), turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 5 str. 1 d. numato, kad „laikoma, kad bendrovė yra patronuojanti, jei ji kitoje bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei“. Ieškovė tam pagrįsti pateikė išplėstinius išrašus iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro, kuriuose nurodyta, kad UAB „SKOLOS LT“ vienintelis akcininkas yra UAB „Mano Būstas“, kaip ir UAB Mano Būstas Šiauliai. Ieškovė taip pat pateikė įgalioto asmens G. S. darbo sutartį bei kitus 2024-03-07 nutartyje nurodytus duomenis – 2017-12-22 įsakymą Nr. A1-1884 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Šiaulių Būstas“ skyrimo“, 2022-12-27 Šiaulių miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus įsakymą Nr. A-2216 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB Mano Būstas Šiauliai paskyrimo termino pratęsimo“, Nekilnojamo turto registro duomenų išrašą iš licencijuotos programos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024-03-29 nutartimi ieškovės UAB Mano Būstas Šiauliai ieškinį atsakovui S. U. dėl skolos priteisimo laikė nepaduotu, išaiškino ieškovei, kad tai neužkerta kelio vėl kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu būtų pašalinti nutartyje nurodyti trūkumai.
5. Teismas nurodė, kad ieškinio trūkumai buvo pašalinti tik iš dalies. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog įgaliojime nurodytas asmuo G. S. yra UAB ,,SKOLOS.LT“ direktorė, kuri pagal Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalies 3 punktą negali būti ieškovės UAB Mano Būstas Šiauliai atstove, nes JAR išraše nurodyta, jog ji yra valdymo organo narys ir tai yra specialioji teisės norma, nurodanti, jog šiuo atveju valdymo organo narys negali atstovauti pagal CPK 56 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovei buvo išaiškinta, kas būtų tinkamas atstovas ir jeigu ji per nustatytą terminą nepašalins trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė UAB Mano Būstas Šiauliai prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-03-29 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4184-797/2024 panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Nagrinėjamu atveju G. S. yra tinkamai įgaliotas asmuo, CPK 56 str. 2 d. 3 p. pagrindu atstovauti ieškovės interesus teisme. Tai patvirtina ir kitose bylose nuosekliai formuojama praktika, t.y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinės bylos Nr. e2-5718-907/2024, Nr. e2-5716- 907/2024, Nr. e2-4178-1003/2024, Nr. e2-5690-1003/2024, Nr. e2-5722-1028/2024, Nr. e2-5694-1184/2024, Nr. e2-4186-1184/2024, Nr. e2-4181-841/2024 bei Nr. e2-4197-841/2024. Ieškovės vertinimu, yra formuojama ydinga praktika, kai tapatus procesinis klausimas, yra nagrinėjamas priešingai, nei kitose civilinėse bylose. Nutartyje nėra nurodyti jokie argumentai, kodėl minėtose bylose suformuota nuosekli praktika dėl G. S. tinkamumo atstovauti ieškovę yra neteisinga
6.2. Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai. Nagrinėjamoje byloje ieškovės interesus atstovauja ir Advokatų profesinė bendrija AVOCAD. Tai patvirtina faktinės aplinkybės, jog ieškinio rengėju ieškinyje nurodyta advokatų kontora, tuo tarpu, G. S. atliko tik advokatų kontoros parengto ieškinio įkėlimo veiksmus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, net jei būtų laikoma, kad ieškinį padavė neįgaliotas asmuo, toks trūkumas išsprendžiamas įpareigojant į bylą įstoti tinkamam atstovui. Teismas, matydamas, jog ieškinys buvo parengtas profesionalaus teisininko, galėjo įpareigoti, jog į bylą įstotų tinkamas atstovas – Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatai arba advokatų padėjėjai. Nepaisant to, tokių veiksmų neatliko.
6.3. CPK 56 str. 2 d. 3 p. numatyta, jog juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų patronuojančio juridinio asmens, patronuojamo juridinio asmens arba patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojai (išskyrus valdymo organų narius), turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teisės teorijoje yra nurodoma, jog juridinio asmens organas ir juridinis asmuo laikytinas tuo pačiu teisės subjektu, juridinio asmens organai realizuoja juridinio asmens teisnumą, juridinio asmens organų kompetenciją numato įstatymai ir (arba) steigimo dokumentai. Tokie santykiai neatitinka atstovavimo procesinio santykio esmės, kuomet laikoma, kad atstovas yra savarankiškas teisės subjektas, realizuojantis savo teisnumo turinį suteiktų įgaliojimų ribose. Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog G. S. yra ne tik UAB ,,SKOLOS.LT“ valdymo organas – vadovas, tačiau ir darbuotoja, su kuria yra sudaryta darbo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vadovo teisinio statuso prigimtis yra dualistinė, kadangi ABĮ 37 str. 1 d. nustatyta, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o pagal ABĮ 37 str. 4 d. toks yra įmonės darbuotojas, nes su juo sudaroma darbo sutartis. ABĮ 19 str. 6 d. nustatyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas – įtvirtina vadovo, kaip juridinio asmens atstovo, statusą „išoriniuose“ santykiuose, kuriuose vadovui keliami aukštesni reikalavimai, tiesiogiai įtvirtinti civiliniuose įstatymuose arba išplaukiantys iš šių įstatymų esmės. Taigi „vidiniuose“ santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“ – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). G. S. būdama darbuotoja (ne tik kaip valdymo organas), atitinka CPK 56 str. 2 d. 3 p. keliamus reikalavimus, nes G. S. kartu būdama ir darbuotoja, veikia kaip savarankiškas teisės subjektas, realizuojantis savo teisnumo turinį suteiktų įgaliojimų ribose. Tuo tarpu, rašytinis įgaliojimas yra pateiktas nagrinėjamoje byloje. CPK 56 str. 2 d. 3 p. nėra numatyta, jog tuo atveju, jeigu darbuotojas yra kartu ir valdymo organas, jam yra eliminuojama teisė būti juridinio asmens atstovu pagal pavedimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei neištaisius nustatytų ieškinio trūkumų, ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu, patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024-03-07 nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kita ko, nurodydamas, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškinį teismui pateikė įgaliotas bylą vesti asmuo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog G. S. būtų susijusi su kokiu nors juridiniu kitu asmeniu, kuris patronavimo santykiais susijęs su ieškove UAB Mano Būstas Šiauliai, taip pat nepateikė G. S. darbo sutarties ir išrašo iš JAR, kuris įrodytų, jog minėtas asmuo dirba patronuojamojoje ar patronuojančioje įmonėje, turinčioje daugiau kaip 50 proc. patronuojamo juridinio asmens akcijų, dalyvio teisių, pajų. Apeliantė 2024-03-20 teismui pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo ir rašytinius įrodymus bei nurodė, kad ieškinį pateikusi G. S. yra tinkamai įgaliotas bylą vesti asmuo, kadangi ji yra patronuojančio juridinio asmens (UAB „Mano Būstas“) patronuojamo juridinio asmens (UAB „SKOLOS LT“) darbuotoja. Pažymėjo, kad pateikti išplėstiniai išrašai iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro patvirtina, kad UAB „SKOLOS LT“ vienintelis akcininkas yra UAB „Mano Būstas“, kaip ir UAB Mano Būstas Šiauliai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė, kad trūkumai nėra pašalinti ir nurodė, kad iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog įgaliojime nurodytas asmuo G. S. yra UAB ,,SKOLOS.LT“ direktorė, kuri pagal CPK 56 str. 2 d. 3 p. negali būti ieškovės UAB Mano būstas Šiauliai atstove, nes JAR išraše nurodyta, jog ji yra valdymo organo narys ir tai yra specialioji teisės norma, nurodanti, jog šiuo atveju valdymo organo narys negali atstovauti pagal CPK 56 str. 2 d. 3 p. Nesutikdama su skundžiama nutartimi ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad G. S. būdama ne tik valdymo organu, bet ir darbuotoja, atitinka CPK 56 str. 2 d. 3 p. keliamus reikalavimus.
11. Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalies 3 punktą juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų patronuojančio juridinio asmens, patronuojamo juridinio asmens arba patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojai (išskyrus valdymo organų narius), turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Šiame punkte patronuojančiu laikomas juridinis asmuo, turintis daugiau kaip 50 procentų kito juridinio asmens (patronuojamo juridinio asmens) akcijų, dalyvio teisių, pajų.
12. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovė yra patronuojanti, jei ji kitoje bendrovėje, kuri yra jos dukterinė bendrovė, tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai turi balsų daugumą arba tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrovė tiesiogiai turi balsų daugumą kitoje bendrovėje, jeigu ji turi įgijusi kitos bendrovės akcijų, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 str. 2d. nustato, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas yra vienas juridinio asmens organas, jeigu taip nurodyta juridinio asmens steigimo dokumente.
14. ABĮ 19 str. nustato, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą.
15. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės UAB Mano Būstas Šiauliai vienintelė akcininkė, kaip ir UAB „SKOLOS LT“, yra Mano Būstas, UAB. Pateikti JAR išrašai patvirtina, kad patronuojančios įmonės Mano Būstas, UAB patronuojamos įmonės yra UAB Mano Būstas Šiauliai ir UAB „SKOLOS LT“. Iš UAB „SKOLOS LT“ išplėstinio išrašo matyti, kad vienasmenis minėtos įmonės valdymo organas yra G. S. Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad konkrečiu atveju, nepaisant to, kad su G. S. nuo 2023-06-21 yra sudaryta darbo sutartis, kuria remiantis ji eina direktorės pareigas Mano Būstas, UAB patronuojamojoje įmonėje UAB „SKOLOS LT“, minėtas asmuo patenka į CPK 56 str. 2 d. 3 p. nustatytą išimtį, nustatančią draudimą juridiniam asmeniui pagal pavedimą atstovauti patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojui (turinčiam aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), jeigu jis yra ir šio juridinio asmens valdymo organo narys.
16. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju ieškinį pateikusi ir pasirašiusi G. S. neatitinka CPK 56 str. 2 d. 3 p. keliamų reikalavimų, todėl nelaikytina tinkamu ieškovės atstovu byloje.
17. Dėl apeliantės nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kitose bylose nuosekliai formuojama praktika dėl G. S. tinkamumo atstovauti ieškovę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas; į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad precedentų konkurencijos atveju, t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, be kita ko, atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014). Konkrečiu atveju apeliantės nurodomose civilinėse bylose (e2-5718-907/2024, e2-5716-907/2024, e2-4178-1003/2024 ir kt.) nei apeliacine, nei kasacine tvarka nebuvo sprendžiamas klausimas dėl G. S., kaip tinkamo ieškovės atstovo pagal pavedimą, atitikimo CPK 56 str. 2 d. 3 p. keliamiems reikalavimams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad priimant sprendimą turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus dėl nevienodos praktikos taikymo atmeta kaip nepagrįstus ir teisiškai nereikšmingus.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas laikydamas, jog ieškinį padavė neįgaliotas asmuo bei turėdamas duomenų, kad ieškovės interesus atstovauja ir Advokatų profesinė bendrija AVOCAD, tokį trūkumą turėjo išspręsti įpareigodamas į bylą įstoti tinkamam atsakovui, tačiau tokių veiksmų neatliko. Pažymėtina, kad 2024-03-07 nutartimi dėl ieškinio trūkumų pašalinimo pirmosios instancijos teismas ieškovę ir įpareigojo pateikti įrodymus, kad ieškinį teismui pateikė įgaliotas bylą vesti asmuo. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog šių duomenų nereikėtų, jei ieškinį būtų pasirašęs ieškovės vadovas (-ė), pateikęs išrašą ar advokatas, veikiantis pagal Teisinių paslaugų sutartį. Nutarties nuorašą teismas išsiuntė tiek ieškovei UAB Mano Būstas Šiauliai, tiek ir Advokatų profesinei sąjungai AVOCAD. Iš ieškovės pateikto 2024-03-19 pareiškimo dėl trūkumų šalinimo turinio matyti, kad ieškovė įgyvendindama savo procesines teises nusprendė patikslinto ieškinio neteikti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neįpareigojimo į bylą įstoti tinkamam atstovui, atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius bylos medžiagai.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės UAB Mano būstas Šiauliai ieškinį atsakovui S. U. dėl skolos priteisimo, nepašalinus nustatytų trūkumų, laikydamas nepaduotu, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą.
22. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės atskirąjį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.