Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9425-233/2020 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12. Pradinis kreditorius individualiai su kiekvienu kredito gavėju suderindavo sutarties sąlygas, kad kredito gavėjai laiku ir nustatytais terminais galėtų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o Pradinis kreditorius gautų iš anksto suplanuotas pajamas. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias sutarties sąlygas, Pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai visą Sutarties laikotarpį, ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius, nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnyje įvirtintų bendrai kredito kainą taikomų reikalavimų, todėl Pradinis kreditorius, jeigu atsakovas iki Sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinęs šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavęs planuotas pajamas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti Sutartį, apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių).

13. Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutarties 1.8. ir 6.2. punktais susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai, ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

14. Negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, ir (2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška (šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos). Prašant negautų pajamų (nuostolių) procentine išraiška labiausiai yra ginamos vartotojo teisės, kadangi jis išsaugo galimybę sumokėti tiek negautų pajamų (nuostolių), kiek jų realiai apeliantė patiria, tačiau ne ilgiau kaip iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo. Apeliantė į negautų pajamų (nuostolių) reikalavimą, kuris išreikštas procentine išraiška, įdeda papildomą saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos. Todėl reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo tiek fiksuota suma, tiek procentine išraiška yra pagrįsti ir priteistini pilna apimtimi. Dėl nurodyto, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

16. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl 54,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos bei dėl 36,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2255,65 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-03-22), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė ieškiniu prašė priteisti 556,19 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau apeliaciniu skundu prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 50,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos. Skundas nagrinėtinas pagal apeliantės nurodytas ribas.

18. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas 2019-02-22 sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovui buvo suteiktas 2512,50 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1630,38 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 36,00 proc.) ir 181,08 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į Pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus, Pradinis kreditorius 2020-01-23 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. 2020-03-03 tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis, kuria Pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020-04-02 bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 2 prie Reikalavimo perleidimo, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą.

19. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

20. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020-01-23, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

21. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

22. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

25. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nutraukus sutartį anksčiau termino mokėjimo (pelno) palūkanos tiek konkrečia pinigine išraiška, tiek procentine išraiška (metinė palūkanų norma) negali būti priteisiamos. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

26. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 556,19 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020-01-23 (Sutarties nutraukimo data) iki 2020-09-29 (kreipimosi į teismą data), viso už 250 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (2255,65 EUR negrąžinta kredito dalis x (36 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 250 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos); 36 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 2255,65 EUR, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-03-22).

27. Iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti palūkanų norma (36 procentai), taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

2. Pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 36 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 2255,65 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

3. Iš vartojimo kredito grąžinimo grafiko matyti, kad po sutarties nutraukimo iki visiško atsiskaitymo (2022-03-22) mokėtina palūkanų suma sudarytų 934,78 Eur. Pagal grafiką nuo 2020-01-23 (Sutarties nutraukimo data) iki 2020-09-29 (kreipimosi į teismą diena) atsakovas, jeigu būtų tinkamai vykdęs prievolė, būtų turėjęs sumokėti 574,18 Eur palūkanų. Nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2022-03-22 mokėtina palūkanų suma sudarytų 360,60 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu UAB „Legal Balance“ galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Pažymėtina, kad nors ieškiniu ieškovė prašė priteisti 556,19 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020-01-23 (Sutarties nutraukimo data) iki 2020-09-29 (kreipimosi į teismą data), tačiau apeliaciniu skundu prašo už šį laikotarpį priteisti tik 50,04 Eur negautų pajamų.

4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (50,04 Eur) bei nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (360,60 Eur). Viso ieškovei priteistina 410,64 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos.

5. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkami kvalifikavimo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų.

6. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas papildomai iš atsakovo ieškovo priteisiant 410,64 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

8. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 190 Eur bylinėjimosi išlaidas – 69 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Teismo vertinimu, patenkinta 84 procentai ieškovės reikalavimų, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 159,60 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

9. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš esmės patenkinus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (15 Eur žyminis mokestis) priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo už akių dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties nutraukimo bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.

Iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai priteisti 410,64 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020-01-23) iki sutarties termino pabaigos (2022-03-22) bei 159,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai 15 Eur žyminio mokesčio.