Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Miglei Virbickaitei, dalyvaujant ieškovei G. B., jos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, atsakovui A. B., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu išklausyta nepilnametė V. B. paaiškino, lanko šokius tris kartus per savaitę. Kartą per mėnesį būna šokių konkursai. Į konkursus mama nuveža mašina, tėtis į konkursus, pasirodymus nebuvo atėjęs. Susitikimų metu tėtis kišenpinigių neduoda. Su tėčiu eina į kino teatrą, baseiną. Papildomai lanko anglų kalbos ir matematikos pamokas, tie dalykai sunkiau sekasi. Dabar turi problemų su koja, taip pat yra alergiška ir turi gerti vaistus. V. turi mobilųjį telefoną, bet kai tėčiui skambina, šis nekelia ragelio. Mobilųjį telefoną nupirko tėtis, sąskaitas apmoka mama. Bendravimo su tėčiu užtenka tiek, kiek yra dabar. Nežino, ar tėtis dirba. Žino, kad mama dirba kavinėje. Namuose mama klienčių nepriiminėja, neuždarbiauja. Tėtis į susitikimus visada atvažiuoja su ta pačia mašina - „Mercedes Benz“, sako, kad mašina jo draugo. Mokykla šalia namų, mama į mokyklą vežioja. Retkarčiais mama leidžia V. iš mokyklos pareiti pėsčiomis, bet tik kartu su vyresnėmis draugėmis. su seneliais iš tėčio pusės bendrauja, mama ją nuveža į Alytų. Vasarą viešėjo pas močiutę Amerikoje, skrydį apmokėjo močiutė. Tiek tėtis, tiek mama apie vienas kitą negražiai pasakoja, mama gal kiek mažiau. Būna, kad kartais tėtis pažadėjęs atvažiuoti, neatvažiuoja ir neįspėja, V. jo laukia, o nesulaukusi liūdi. Apie tai, kad liūdi tėčiui neatvažiavus, jam sakė, tačiau jis atsakęs, kad kitaip negali. Tėtis kartais nusprendęs neatvažiuoti, parašo V. SMS žinutę, tačiau ji kartais žinutės nepastebi. Tėtis jokių daiktų jai neperka – tik saldainių, o žaislų gal vieną kartą nupirko. Jei kas nutiktų blogo, skambintų mamai, o tėčiui neskambintų, nes jis vis tiek niekada nekelia ragelio. Pas tėtį namuose nėra nė karto buvusi. Su tėčiu kartais susitinka Kaune, kartais Vilniuje. Kišenpinigius duoda mama – po 5 Lt per savaitę į taupyklę. Pietus gauna mokykloje nemokamus. Kartais norėtų pas tėtį pernakvoti, bet tėtis nesutinka. Tėtis pas močiutę Alytuje negyvena. Kai vieši pas močiutę Alytuje, ten tėčio nebūna, jis tik kartais užvažiuoja ko nors paimti. Kol nevyko teismo procesas, tėtis rečiau su V. bendravo. Su tėčiu norėtų bendrauti daugiau nei kartą per mėnesį. Tėtis mokyklinių priemonių nėra nupirkęs. Per gimtadienį mama dovanojo pinigų, o tėtis – magnetofoną. Seneliai iš tėčio pusės nieko nedovanojo, tik pasveikino. Telefoną nupirko tėtis, sąskaitas apmoka mama. Viešuoju transportu beveik nesinaudoja, nebent važiuoja su drauge ir jos močiute į draugės muzikos būrelį. Mama dar kasdien duoda po 50 Lt bandelėms ar kitiems užkandžiams nusipirkti. Rogių tėtis nepirko, roges atnešė Kalėdų senis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, JAV (6 b.l.). Mergaitė turi tiek Lietuvos Respublikos, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybes. V. B. tėvai yra ieškovė G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2007-03-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-497-480/2007 (7-8 b.l.) nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, priteistas iš atsakovo išlaikymas, nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka. 2008-09-08 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6002-254/2008 išlaikymo nepilnametei V. B. dydis pakeistas, priteista po 400 Lt per mėnesį. (9-11 b.l.). VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos pažyma (12 b.l.) patvirtina, kad V. B. 2009 m. nustatytas atopinis dermatitas, alerginis rinitas, nustatyta alergija dulkių erkutėms, 2011 m. nustatytas prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas, 2013 m. - migrena su aura, 2010 m. - ūmus bronchitas, 2010 m. du kartus, 20111 m. 3 kartus, 2013 m. 3 kartus – viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

V. B. nuo 2010 metų rugsėjo mėn. lanko Kauno sportinių šokių klubą (duomenys neskelbtini). Mokestis už treniruotes sudaro 60 Lt mėn. iš viso per metus šokių treniruotėms ir stovykloms reikalinga 670 Lt suma, dalyvavimas varžybose papildomai sudaro 540-720 Lt per metus, šokių apranga apie 450-600 Lt per metus. Iš viso per metus išlaidos dėl šokų treniruočių ir dalyvavimo varžybose sudaro 1660-1990 Lt per metus, be to, papildomai kainuoja kelionės į varžybas (kuras ar bilietai autobusui) (13 b.l.).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009). Vaikams augant, jų poreikiai didėja, todėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimas pagrįstas protingumo ir teisingumo kriterijais.

Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškinyje įvardijo nepilnametės V. B. poreikius ir jiems tenkinti reikalingas išlaidas. Ieškovės teigimu, dukters poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 1480 Lt suma. Vaiko poreikius ieškovė įrodinėja įvairaus pobūdžio kvitais. Ieškovės pateiktų kvitų kopijos (141 b.l.) nevertintinos, kadangi kvitai yra surašyti nevalstybine kalba, nepateikti vertimai į lietuvių kalbą. Teismo posėdžio metu ieškovei išaiškinta būtinybė pateikti kvitų vertimus į lietuvių kalbą, tačiau ieškovė išversti kvitų nepageidavimo, nurodė suprantanti, kad priimant teismo sprendimą šie kvitai nebus vertinami. Atsakovas ieškovės pateiktų kvitų iš esmės neginčijo. Byloje yra ieškovės pateiktų maisto, avalynės, higienos reikmenų, žaislų, baldų pirkimo čekių (133-138, 142-150, 128-130 b.l.), tačiau čekiai buvo renkami epizodiškai ir visiškai neįrodo per vieną mėnesį vidutiniškai reikalingų išlaidų esminiams nepilnametės poreikiams patenkinti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė, 2008 metais pareiškusi ieškinį įrodinėjo, kad dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 1311 Lt per mėnesį. Teismas priimdamas sprendimą nustatė, kad nepilnametės poreikių patenkinimui pakankama 800 Lt suma. Ieškovė nurodyto teismo sprendimo neskundė, sutiko su teismo nustatyta vieno mėnesio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį grindžia pasikeitusiais vaiko poreikiais: nurodo, kad nuo 2008 m. vaikui buvo diagnozuotos ligos, dėl kurių atsirado papildomos išlaidos: išlaidos maistui padidėjo 100 Lt, atsirado papildomos išlaidos vaistams - 80 Lt, higienos priemonėms jautriai ir alergiškai odai – 60 Lt mėn. Be to, dukra lanko šokių užsiėmimus, dėl kurių per mėnesį patiriama vidutiniškai 180 Lt išlaidų, taip pat anglų kalbos ir matematikos užsiėmimus, dėl kurių patiriama apie 40 Lt išlaidų. Atsakovasį bylą pateikia kvitus, patvirtinančius atsakovo patiriamas išlaidas pramogoms su dukra, taip pirštinių, kuprinės, plaūkų šepečio, saldainių pirkimą (66-75). Šie kvitai sprendžiant dėl nepilnametės poreikių teisinės reikšmės neturi, o atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nuosekliai paaiškinti, dėl kokių priežasčių kvitus teikia. V. B. yra dešimties metų amžiaus, visus sprendimus, susijusius su jos pramogomis, priima tėvai, kurie turėtų įvertinti ne tik mažametės norus dėl laisvalaikio praleidimo būdo, nuolatinio lankymosi kavinėse ir pan., bet ir savo finansines galimybes dėl pramogų pobūdžio, dažnumo, kainos. Nepilnamečio poreikis eiti į kiną, kito pobūdžio kultūrinius ar pramoginius renginius, atostogauti ir t.t. yra neginčijamas, vis dėl to šis poreikis, kaip ir kiti, turi būti tenkinamas protingai. Pažymėtina ir tai, kad nepilnametei V. B. yra skiriamas nemokamas maitinimas mokykloje, todėl, net ir įvertinus ieškovės nurodomas aplinkybes dėl ekologiško maisto pirkimo, 400 Lt suma vien maistui yra nepagrįstai didelė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nepilnametė yra alergiška kokiems nors maisto produktams, šios aplinkybės nepatvirtino ir teismo posėdyje išklausyta nepilnametė. Atvirkščiai, bylos duomenys rodo, kad mergaitė yra alergiška dulkių erkutėms, ši alergijos forma nesusijusi su ekologiško maisto vartojimu. Nors ieškovė nurodė, kad transportui reikalinga 200 Lt dydžio suma per mėnesį, tačiau neįrodinėjo nei nuvažiuojamo atstumo, nei degalų kiekio, reikalingo būtent dukros poreikių transportui patenkinimui. Ieškovės pateikti kvitai iš degalinių tik patvirtina degalų įsigijimo faktą, tačiau nepatvirtina, kokių reikmių užtikrinimui degalai buvo naudoti. Dėl visų šių aplinkybių teismas ieškovės nurodyto dydžio (1480 Lt/mėn.) patiriamas išlaidas vertina kritiškai, kaip keliančias abejonių ir neįrodytas (CPK 178 str.). Šiuo metu V. B. yra dešimt metų, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo išlaikymo dydžio nustatymo 2008 m. pabaigoje, kai jai buvo ketveri metai, vaiko poreikiai pasikeitė (padidėjo) mergaitei pradėjus lankyti šokių užsiėmimus ir diagnozavus ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimus. Teismo vertinimu, V. B. būtiniesiems maisto, aprangos, būsto, ugdymo, sveikatos poreikiams patenkinti bei gabumams vystyti per mėnesį reikalinga 1200 Lt suma, t.y. 200 Lt daugiau nei teismų praktikoje suformuotas 1000 Lt dydžio orientacinis mėnesio minimalaus atlyginimo dydis.

Kadangi įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą, tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo - turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas per mėnesį sudaro apie 260 Lt darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių), ieškovei taip pat yra mokama 270 Lt socialinė pašalpa (24, 125,174-175, 178 b.l.). Ieškovė savo vardu turi nekilnojamojo turto – dovanojimo sutarties pagrindu įgytas trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), Kaune (25-26 b.l.). Ieškovės vardu registruota transporto priemonė Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyta 2009 m. (116 b.l.). Byloje nėra duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus, ribotą darbingumą, kitus ieškovės išlaikytinius. Ieškovė pateikė į bylą duoemnis, kad yra remiama motinos J. N. (14-17 b.l.)

Atsakovas nedirba (65, 176-177 b.l.), savo vardu nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (63-64 b.l.). Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius, atsakovas patvirtino, kad V. yra vienintelis jo vaikas. Atsakovas įrodymų, kad dėl sveikatos būklės jo darbingumas yra ribotas. nepateikė, taip pat nepateikė ir įrodymų, kad deda maksimalias pastangas susirasti darbą.

Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė, šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 str. 1 d., 3.195 str.), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 str. 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas Darbo biržoje registruotas nuo 2012 m. sausio mėnesio. Atsakovas tikino, kad gyvena iš atsitiktinių darbų, yra remiamas tėvų, brolio. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai apie pastangas rasti darbą yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodyti. Nors atsakovas tikino, kad kartais randa trumpalaikį darbą, tačiau negalėjo įvardinti nei asmenų, kurie įdarbino, nei laikotarpio, kada dirbo. Šiame kontekste teismas vertina, kad atsakovas, būdamas sveikas, darbingas, jauno amžiaus, turėjo realias galimybes per kelerius metus susirasti darbą. Atsakovas nurodė, kad padeda tėvui statybose, taigi akivaizdu, kad moka ir gali atlikti statybos darbus. Atsakovo duomenys yra paklausūs darbo rinkoje net ir įvertinus šalies ekonominę situaciją bei bedarbystės mastą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, iš esmės neturėdamas didelės darbinės patirties, kelia galimai nepagrįstus reikalavimus dėl darbo užmokesčio dydžio. Iš išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovas sąmoningai nesiekia gauti jo amžių, išsilavinimą ir sveikatą atitinkančių pajamų, siekdamas išvengti vaiko išlaikymo pareigos. Teismo išvadą patvirtina ieškovo teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad ieškovas nesutinka dirbti už minimalų darbo užmokestį, nes vis tiek reikės vaikui atiduoti 400 Lt.

Siekiant, kad užaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas tik vaiko minimalių poreikių tenkinimu., svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimu priteistą 400 Lt per mėnesį išlaikymo dydį, iš atsakovo nepilnametei V. B. priteistina ½ vaikui reikalingo išlaikymo dalis, t.y. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-04-24) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Pažymėtina, kad įstatymas atsakovui nesuteikia teisės mažinti mokėtino išlaikymo dydį ta suma, kurią išleidžia vaiko pramogoms, bendraudamas su vaiku. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja yra paskirta ieškovė, būtent ji sprendžia, kaip tikslingiau panaudoti vaiko išlaikymui reikalingas lėšas. Iš atsakovo priteistina išlaikymo suma yra nurodoma teismo sprendime, atsakovas pats šios sumos pakeisti negali.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (CK 3.3 str. 1 d.). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1d. ).

Iš šalių ir jų nepilnametės dukters paaiškinimų matyti, kad šalims buvo sudėtinga vykdyti pačių tarpusavyje suderintą ir 2007-03-20 sprendimu pavirtintą atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką. Atsakovas pripažino, kad ne visada turi galimybių nustatytu laiku atvykti, tačiau nori bendrauti su dukra kuo dažniau. Vaikų interesus nulemia teigiama vaiko kaip asmenybės raida, poreikis turėti saugią tiek fizine, tiek socialine prasme aplinką, būti apsaugotam nuo suaugusių kasdieninių rūpesčių. Tėvai vaikų interesus supranta skirtingai, priklausomai nuo jų pačių pažiūrų, išsilavinimo, moralinių ir kitų savybių, todėl teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti vaikų interesus atsižvelgiant į vaikų norus. Kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaiko nuomonė turi būti išklausyta ir priimant sprendimą turi būti į ją atsižvelgiama (CPK 380, CK 3.177 str.). Tiek motinos, tiek tėvo dalyvavimas vaiko auklėjime būtinas jo harmoningam vystymuisi. Visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant tėvų meilę ir supratimą. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3d.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, o atsakovas su tokių patikslintu reikalavimu sutiko, pakeistina 2007-03-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-497/480/2007 patvirtinta bendravimo su V. B. tvarka.

Nustatytina, kad atsakovas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio trečiąjį šeštadienį nuo 13.00 iki 19.00 val., taip pat kitu, ne vėliau kaip prieš tris dienas suderintu laiku, paimant dukrą iš namų ir grąžinant į namus, taip pat gali būti suderinta kita susitikimo vieta. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra yra mažametė, siekiant užtikrinti psichologinį komfortą, ieškovė ir atsakovas susitikimų laiką privalo derinti tarpusavyje, į tai neįtraukiant mažametės dukters. Jei dėl tam tikrų priežasčių susitikimas negali įvykti (liga, kitos svarbios priežastys), šalys privalo nedelsdamos apie tai informuoti viena kitą Apie dukters išvykimą į užsienį ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui ieškovė atsakovui praneša registruotu paštu atsakovo tėvų gyvenamosios vietos adresu ne vėliau kaip 7 dienos iki išvykimo. Įrodymų apie registruoto laiško išsiuntimą pateikimas laikomas tinkamu pareigos informuoti apie išvykimą įvykdymu.

Šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan. , kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai.

Įvertinus tai, kokia apimtimi tenkinti reikalavimai, laikytina, kad ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti 85 procentais, neturtiniai reikalavimai 50 procentų (ieškovė pradiniu reikalavimu prašė pripažinti negaliojančią bendravimo tvarką, posėdžio metu, šalims pasiekus sutarimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nesiekė sudaryti dėl šio reikalavimo taikos sutarties ir taip sumažinti bylinėjimosi išlaidas). Laikytina, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 70 procentų.

Ieškovė šioje byloje patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (166-167 b.l.), 25 Lt už vertimo paslaugas (164-165 b.l.), 144 Lt žyminio mokesčio (28, 38 b.l.), taigi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 1169 Lt. Atsakovas duomenų apie savo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas nepateikė. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 718 Lt išlaidų, kurias, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai sudaro dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir dalis vertimo išlaidų. Be to, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 50 procentų ieškovės sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pripažinimo negaliojančia. Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 790 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

Ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 72 Lt žyminio mokesčio (CPK96 str. 1 d.).

Teismas šioje byloje patyrė 36 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos paskirstytinos tarp šalių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ir iš ieškovės priteistina 11 Lt su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, iš atsakovo - 25 Lt su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų (CPK 92 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2008-09-08 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6002-254/2008 nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt (šeši šimtai Lt)(ekvivalentas -173,77 EUR) nuo 2014-04-24 iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra paskirta G. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2007-03-20 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-497-480/2007 patvirtintą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 ir 4 punktai) ir nustatyti atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukterimi V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

A. B. bendrauja su nepilnamete dukterimi V. B. kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį nuo 13.00 iki 19.00 val. A. B. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi ir kitu, ne vėliau kaip prieš tris dienas suderintu su V. B. motina G. B., laiku. Vaikui nurodytu laiku negalint bendrauti su tėvu dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, G. B. apie tai nedelsiant informuoja A. B.. Tokiu atveju bendravimo laikas nukeliamas į kitą šalių suderintą dieną. A. B. negalėdamas nurodytu laiku atvykti bendrauti su dukra V. B., apie tai nedelsdamas informuoja G. B..A. B. su dukra bendrauja pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą. G. B. sutinkant, V. B. gali būti pasiimama ir grąžinama į kitą, nei gyvenamoji, vietą.V. B. išvykstant į užsienį ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui, G. B. informuoja A. B. registruotu paštu, išsiunčiant registruotą laišką A. B. tėvų gyvenamosios vietos adresu ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki išvykimo. Įrodymų apie registruoto laiško išsiuntimą pateikimas laikomas tinkamu pareigos informuoti apie išvykimą įvykdymu.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 790 Lt (septyni šimtai devyniasdešimt litų) (228,80 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 97 Lt (devyniasdešimt septyni litai) (28 EUR) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11 Lt (vienuolika litų) (3 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.