Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-10-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1129-109/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2008-10-27
Bylos Nr.
2S-1129-109/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Leonas Jachimavičius
Ieškovas
R. D.
Atsakovas
D. D., K. D., O. D., A. D.
Trečiasis asmuo
Šakių rajono 1-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1129-109/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Giedrius Endriukaitis
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Leono Jachimavičiaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. D. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-685-634/2008 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams D. D. , K. D. , D. D. , O. D. , A. D. su trečiuoju asmeniu Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notare R. V. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui padavimo dienos.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2008 m. birželio 19 d. ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinasias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos – areštuoti atsakovų D. D. , K. D. , D. D. , O. D. , A. D. paveldėtą nekilnojamąjį turtą: 6,7 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,11 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2000-04-09, mirus ieškovės tėvui Z. D. , palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė D. D. , sūnus K. D. , duktė D. D. , motina O. D. , sūnus A. D. . Palikimo atsiradimo momentu ieškovė buvo nepilnametė, jos motina D. O. dėl palikimo priėmimo atstovaujant dukters interesus nesikreipė, nes tuo metu gyveno Airijoje. Dėl tos priežasties ieškovė mano, kad atsakovai klaidingai informavo notarą apie asmenis, galinčius priimti palikimą ir nenurodė ieškovės kaip galimos paveldėtojos. Ieškovei grįžus į Lietuvą 2008 m. vasario mėnesį paaiškėjo šios aplinkybės, todėl ieškovė ketina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino atstatymo palikimui priimti po tėvo Z. D. mirties, paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu. Pareiškimo negali paduoti iš karto, nes CPK normos reikalauja pateikti kartu ir įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes. Ieškovė šiuo metu neturi galimybės pateikti visus reikiamus rašytinius įrodymus, nes jiems surinkti reikalingas atitinkamas laiko tarpas ir kai kurie dokumentai gali būti pateikti tik teismui. Taip pat CPK 135 str. 1 d. nurodo, kad ieškinyje turi būti nurodoma ieškinio suma, o to padaryti neįmanoma dėl nežinomos mirusiajam Z. D. priklausiusio turto sudėties ir vertės. Tai bus galima padaryti tik gavus paveldėjimo teisės bylos kopiją iš notaro biuro bei pažymas iš VĮ Registrų centro apie Z. D. turėtą nekilnojamąjį turtą. Taip pat pagal LR CPK 111 str. 2 d. 2 p. ieškinyje turi būti nurodyta byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis, šį reikalavimą ieškovė galės įvykdyti tik gavus prašomus rašytinius įrodymus. Dėl išdėstytų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovai palikimą priėmė nuslėpdami vieną iš įpėdinių, t. y. ieškovę, tikėtina, kad atsakovai, sužinoję apie ieškovės rengiamą pareiškimą, gali imtis nesąžiningų priemonių, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą jai palankaus teismo sprendimo (jei toks būtų priimtas) vykdymą (CPK 144 str. 1 d.).

Šakių rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovės R. D. prašymą atmetė nurodydamas, kad kliūčių pateikti ieškinį kartu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, kadangi nei vienam iš ieškovės nurodomų reikalavimų teisme pareikšti netrukdo ta aplinkybė, kad pareiškėja nežino tikslaus paveldėto turto kiekio ir vertės, ar nežino tikslių duomenų apie palikėjo Z. D. turėtą turtą. Be to atsižvelgiant į gautus duomenis iš notaro, pareiškėjai yra žinoma, kurie asmenys galimai pažeidė jos teises. Teismas nurodo, kad įstatyme numatyta galimybė pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio dėl to, kad būtų operatyviai apginti kreditoriai, kurių interesai jau yra realiai pažeidžiami ir vadovautis prielaidomis apie galimas grėsmes, juo labiau, kad atsakovai palikimą priėmė jau prieš 8 metus nėra pagrindo.

Atskiruoju skundu ieškovė R. D. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina dėl šių motyvų:

1. Teismo motyvas, kad nei vienam iš pareiškėjos reikalavimų netrukdo ta aplinkybė, kad pareiškėja nežino tikslaus paveldėto turto kiekio ir vertės, nežino tikslių duomenų apie palikėjo Z. D. turėtą turtą, nepagrįstas ir atmestinas, kadangi pareiškus ieškinį tokia tvarka, kokią nurodo teismas nutartyje, ieškinys neatitiktų civilinio proceso kodekso reikalavimų (CPK 111 str. 2 d., 135 str.). Nors LR Konstitucija ir garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, visgi ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Ji turi būti realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato LR CPK.

2. Teismo motyvas, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo dienos yra pagrindas tik tada, kai kreditoriaus interesai jau yra realiai pažeidžiami, o vadovaujantis prielaidomis apie galimas grėsmes prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos pagrindo nėra, atmestinas, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, kad atsakovai nuslėpė ieškovę kaip įpėdinę priimdami pas notarą palikimą po ieškovės tėvo mirties. Tai reiškia, kad ieškovės interesai yra pažeisti realiai, jų pažeidimas yra akivaizdus, nes ji kartu su atsakovais po savo tėvo mirties paveldėti negalėjo dėl atsakovų kaltės, t. y. negavo jai priklausiusios po tėvo mirties turto dalies. Be to, teismas turi teisę tiek bet kurioje civilinio proceso stadijoje, tiek ir nepareiškus ieškinio, imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Apeliacinio teismo 2008-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-116/2008).

3. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovai palikimą priėmė prieš aštuonerius metus. Šis teismo motyvas atmestinas, nes Civilinio Kodekso normos galimybę kreiptis į teismą dėl termino atstatymo palikimui priimti sieja su ieškovo sužinojimo apie jo pažeistas teises momentu, o ne su metų skaičiumi.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo nutarties argumentais.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti, kad per bylos nagrinėjimo laiką šalių padėtis išliktų tokia pati ir tai garantuotų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus, o tuo pačiu užtikrinti pagrindinio akto civilinėje byloje - teismo sprendimo (teismo įsakymo) realų įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesvarstomi ieškinio pagrįstumo klausimai bei netiriamos faktinės bylos aplinkybės, šie klausimai išsprendžiami tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra įvertinamas tik pats ginčo pobūdis (turtinis ar neturtinis ir pan.), kad būtų galima parinkti tinkamas priemones ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė (pavojus uždelsime), kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pagal formuojamą teismų praktiką, laikinoji apsaugos priemonė, kaip būsimo sprendimo įvykdymo garantas, turi atitikti ieškovo ar atsakovo pareikšto reikalavimo esmei ir turi būti susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, todėl teismas parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu, siekti, kad būtų užtikrinta abiejų šalių - ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

LR CPK 144 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio, kurių tikslas - išvengti atsakovo veiksmų, kuriais jis pasunkintų galimo teismo sprendimo vykdymą arba padarytų jį negalimą. Pagal CPK 148 straipsnio 2 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio padavimo dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo dienos, privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo turtiniams interesams (CPK 148 straipsnio 3 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, įgalinančios manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas. Tai leidžia daryti išvadą, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas bei nurodyti, jog esama aplinkybių, įgalinančių teigti, kad atsakovas vengs vykdyti teismo procesinį sprendimą, mėgins savo turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar paslėpti siekdamas, kad į jį nebūtų nukreiptas išieškojimas pagal vykdytiną dokumentą.

Šakių rajono apylinkės teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstai grindė tuo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kodėl nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps nebeįmanomas, o nurodė tik prielaidas apie galimas grėsmes. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, ieškovė nenurodė įstatyme numatytų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė tenurodė tai, kad atsakovai galimai palikimą priėmė nuslėpdami vieną iš įpėdinių, t. y. ieškovę ir galimas atvejis, kad atsakovai, sužinoję apie ieškovės rengiamą pareiškimą, gali imtis nesąžiningų priemonių, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą jai palankaus teismo sprendimo (jei toks būtų priimtas) vykdymą. Dėl šių priežasčių kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks nurodymas yra nepakankamas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Ieškovė įrodymų jog realiai kyla grėsmė ieškovės turtiniams interesams nepateikė, tuo tarpu nuoroda į faktines aplinkybes, kad galimai atsakovai gali imtis nesąžiningų veiksmų, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, apeliantės argumentas apie tai, jog ieškovės interesai yra pažeisti realiai, nes ji kartu su atsakovais po savo tėvo mirties paveldėti negalėjo dėl atsakovų kaltės, t. y. negavo jai priklausiusios po tėvo mirties turto dalies atmestinas, kadangi apie pažeistas teises ieškovė R. D. sužinojo 2008 m. vasario mėnesį, tačiau į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipėsi tik 2008 m. birželio 19 d. (b. l. 2-4).

Apeliantės motyvas dėl teismo nurodymo, kad nei viena iš prašyme nurodytų ieškinio nepadavimo iš karto priežasčių nėra pakankamai pagrįsta ir pareiškus ieškinį tokia tvarka, kokią nurodo teismas nutartyje, ieškinys neatitiktų civilinio proceso kodekso reikalavimų (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis), taip pat atmestinas, kadangi ieškovės turimų duomenų pakanka tinkamam ieškiniui, atitinkančiam CPK nustatytus reikalavimus, pareikšti. Apeliantė turi duomenis ir apie dalyvaujantis byloje asmenis (notaro suteikti duomenys apie paveldėjimą po Z. D. mirties priėmusius asmenis), ir žino aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, taip pat turi įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Pažymėtina, kad CPK numato atvejus, kada teismas byloje dalyvaujančių asmenų prašymu gali išreikalauti rašytinius įrodymus, jeigu pati šalis tokių įrodymų gauti negali (112 straipsnio 3 punktas, 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnis), be to teismas asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, gali duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (CPK 199 straipsnio 4 dalis).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo 2008 m. birželio 5d. nutartis yra pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 327 straipsnio 1 punktas, 338, 339 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu , 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusArūnas Rudzinskas