- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-14
- Bylos Nr.
- 2-116/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- A. C., O. C.
- Ieškovas
- V. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės V. P. prašymas taikyti laikinasias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-209-338/2008 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams O. C. ir A. C. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei įpareigojimo grąžinti nekilnojamąjį turtą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. P. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu, prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priimti palikimą po tėvo A. C. mirties 1987 m. spalio 10 d., panaikinti 1989 m. sausio 9 d. O. C. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 7868, pripažinti negaliojančiu 2003 m. balandžio 30 d. nekilnojamojo daikto dovanojimo sandorį, kuriuo O. C. paveldėtą turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius S. Mačiulio g. 40, Panevėžyje, padovanojo A. C., įpareigoti A. C. grąžinti ieškovei nekilnojamąjį turtą, esantį S. Mačiulio g. 40, Panevėžyje, priteisti iš atsakovų visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius S. Mačiulio g. 40, Panevėžyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinasias apsaugos priemones patenkino ir areštavo atsakovui A. C. priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, esančius S.Mačiulio g. 40, Panevėžyje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą teismas grindė tuo, kad atsakovas A. C. gali bandyti ginčo objektą – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą, perleisti kitiems asmenims.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. C. prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir V. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantas nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutarties priėmimo metu ieškinys nebuvo priimtas ir civilinė byla nebuvo iškelta. Be to, teismui nebuvo pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčo turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys S. Mačiulio g. 40, Panevėžyje atsakovui nebepriklauso, todėl nėra ir faktinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant minėtą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias gavęs ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, bylos iškėlimo teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį ieškinio priėmimo klausimas išsprendžiamas rezoliucija, kuri laikoma civilinės bylos iškėlimu. Ieškinio priėmimo procesinis veiksmas turi būti atliktas per dešimt dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos, o jeigu ieškinyje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai ieškinio priėmimo klausimas turi būti išspręstas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas (CPK 137 str. 3 d.). Taigi, ieškinio priėmimui skirtu terminu teismas ex officio privalo patikrinti, ar asmuo, padavęs teismui ieškinį, laikėsi proceso įstatyme numatytos tinkamo kreipimosi į teismą tvarkos, ar paduotas ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus reikalavimus ir sudaryti asmeniui galimybę per ne trumpesnį kaip septynių dienų terminą pašalinti nustatytus paduoto ieškinio trūkumus (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Jeigu pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu procesinį dokumentą pateikęs asmuo teismo reikalavimų neįvykdo, tai procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė V. P. kreipėsi į teismą su 2007 m. lapkričio 7 d. ieškiniu dėl termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovams O. C. ir A. C. Ieškinyje ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sprendimo įvykdymo užtikrinimui ginčijamu paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu įgytą, vėliau dovanojimo sutartimi perleistą atsakovui A. C. nekilnojamąjį turtą areštuoti. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pateikti įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą. Tos pačios dienos nutartimi ieškovės prašymu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui A. C. priklausantį nekilnojamąjį turtą – Panevėžyje S.Mačiulio g. 40 esančius gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą.
Teismas turi teisę tiek bet kurioje civilinio proceso stadijoje, tiek ir nepareiškus ieškinio imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio trečios dalies nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos iškeliant bylą, rengiantis ją nagrinėti, nagrinėjant iš esmės, vykstant apeliaciniam ar kasaciniam bylos nagrinėjimui, atnaujinant procesą.
Bylos duomenys liudija, kad ieškovė V. P. nebuvo pateikusi teismui CPK 148 straipsnio antroje dalyje reglamentuoto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, o ieškinyje pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas išsprendė nepriėmęs ieškinio, jo trūkumų šalinimo stadijoje, tai yra dar neiškėlus civilinės bylos. Be to, reikalaudamas iš ieškovės pateikti ieškinio sumą liudijančius įrodymus, teismas nenurodė ieškovei pateikti ir nekilnojamojo turto registro duomenis apie įregistruotas nuosavybės teises į ginčo objektą, reikalingus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui tinkamai išnagrinėti.
Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo A. C. atskirojo skundo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepriėmus ieškinio, yra pagrįsti skundžiamos nutarties neteisėtumui pripažinti.
Atskiruoju skundu skundžiama nutartimi taikydamas atsakovo nekilnojamojo turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, teismas vadovavosi tik ieškovės teismui pateikta ir ieškiniu ginčijama 2003 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartimi, kuria ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovė O. C. neatlygintinai perleido atsakovui A. C. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pirmosios instancijos teismas grindė šių priemonių siekiu ginčo objektą per visą ginčo nagrinėjimo laiką išlaikyti tokioje padėtyje, kurioje jis buvo prieš pradedant nagrinėti bylą. Apelianto pateikti duomenys liudija, kad ginčo nekilnojamuosius daiktus 2007 m. spalio 15 d. nutartimi atsakovas A. C. pardavė V. R. ir S. R. (b.l.42-45). Taigi, ginčo objektas byloje nedalyvaujantiems asmenims buvo perleistas iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, pirkimo-pardavimo sandorio ieškovė neginčija, todėl atsakovui A. C. nebepriklausančio turto suvaržymas pažeidžia tikrųjų turto savininkų teises, prieštarauja CPK 145 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintai nuostatai dėl atsakovo nekilnojamojo turto arešto bei neįgyvendina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo apsaugoti būsimą, galimai palankų ieškovei, teismo sprendimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų informacinėje sistemoje (Liteko) esančių duomenų matyti, kad įvertinęs byloje gautus naujus duomenis apie ginčo nekilnojamojo turto savininkų pasikeitimą, pirmosios instancijos teismas 2008 m. sausio 16 d. nutartimi nustatė terminą ieškovei patikslinti ieškinio dalyką, nurodyti visus atsakovus, kuriems reiškiami reikalavimai. Paskirtu terminu ieškovė teismo nurodymus įvykdė, pašalinusi trūkumus, padavė ieškinį, kuriuo be ankščiau buvusių, papildomai reiškia reikalavimą atsakovams V. R. ir S. R. dėl pirkimo-pardavimo sandorio nuginčijimo, taikant restituciją, prašo iš atsakovo A. C. priteisti jai ginčo turto ekvivalentą pinigais bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui A. C. priklausantį turtą 340 000 Lt ieškinio sumai. Šis V. P. ieškinys 2008 m. vasario 11 d. teismo rezoliucija yra priimtas.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis naikintina, o ieškovės V. P. prašymas taikyti ginčo nekilnojamojo turto areštą atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti. Ieškovės V. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.