Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D., atstovaujamo advokato V. A., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. D. dėl preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė J. K. ir atsakovas A. D. 2015 m. gegužės 13 d. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti 29,30 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 18,48 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) už 69 000 Eur (preliminarios sutarties 2.1. punktas, 3.1. punktas, popierinės b. l. 11–12). Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2015 m. gegužės 30 d. (preliminarios sutarties 3.2. punktas). Nustatyta ir tai, kad pagal minėtos sutarties 3.3. punktą pirkėjas (ieškovė) įsipareigojo sumokėti 4675 Eur avansą. Preliminarios sutarties 5.4. punkte šalys susitarė, kad jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas nedelsiant grąžina gautą avansą pirkėjui ir sumoka avanso dydžio baudą, bei kitus nuostolius, jeigu tokių yra. Jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pirkėjo kaltės, tada jis sumoka avanso dydžio baudą. Bauda išskaitoma iš avanso. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė J. K. 2016 m. gegužės 26 d. raštu informavo atsakovą A. D., kad nutraukia 2016 m. gegužės 13 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, nes po specialisto apžiūros paaiškėjo butų trūkumai ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą (p. b. l. 25–26). Atsakovas 2016 m. birželio 10 d. pranešimu informavo ieškovę, kad sumokėtą avansą pagal preliminarios sutarties 5.4. punktą įskaito kaip baudą už pagrindinės sutarties nesudarymą (p. b. l. 21–22). Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad minėta preliminari sutartis nuo 2015 m. gegužės 26 d. yra ieškovės vienašališkai nutraukta ir priteisti iš atsakovo 4 675 Eur avansą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nustatęs, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo A. D. kaltės, nes parduodamo buto remonto kokybė buvo su trūkumais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada nėra pagrįsta įrodymais ir prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms šalių pareigas esant ikisutartiniams santykiams, atsakomybę už preliminarių sutarčių nevykdymą bei bylos faktinėms aplinkybėms (CK 6.163 straipsnis, 6.165 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CK 6.165 straipsnio 4 dalį turi vadovautis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti, elgiasi nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, dėl kurios šalies kaltės nebuvo pasiektas preliminariosios sutarties tikslas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, svarbu nustatyti šalių įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį apimtį bei šalių ketinimus ir tikslus sudarant preliminariąją sutartį. Šios nutarties 13 pastraipoje nustatyta, kad šalys 2015 m. gegužės 13 d. sudarytoje preliminarioje sutartyje susitarė, jog ieškovė J. K. iš atsakovo A. D. už 69 000 Eur nupirks du butus, esančius (duomenys neskelbtini). Preliminarios sutarties 4.4. punkte atsakovas A. D. įsipareigojo per 45 kalendorines dienas atlikti šiuos papildomus darbus: atlikti butų sujungimo į vieną turtinį vienetą projektą, jį suderinti bei užregistruoti Registrų centre; atlikti dušo zonos stiklo pertvarų montavimą. Ieškovė J. K. 2016 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su atsakovo atstovu G. B. susitarė, jog už 69 000 Eur nupirks jau suremontuotą apie 50 kv. m. butą, kuris turėjo atrodyti taip, kaip jį apibūdino G. B. (2016 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 40 min. – 60 min.). Atsakovo atstovas liudytojas G. B. nurodė, kad ieškovės pageidavimas buvo, jog atsakovas užbaigtų buto remonto ir projektavimo darbus, todėl į sutartį buvo įrašytas 4.4. punktas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sujungti butus į vieną turtinį vienetą, jį įregistruoti ir įrengti dušo kabiną (2016 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 min., 1 val. 28 min.). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes dėl šalių faktinio susitarimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys susitarė, jog ieškovė J. K. nupirks du butus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovas A. D. įsipareigojo per 45 kalendorines dienas sujungti į vieną turtinį vienetą, tačiau šalys detaliai neaptarė specialių buto įrengimo kokybės sąlygų, kurias turėtų atitikti perkamas butas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė J. K. ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl trūkumų, nurodytų 2015 m. gegužės 26 d. buto apžiūros akte, t. y. dėl sienų nuokrypio, lubų, durų, grindų netinkamos apdailos, WC įrenginio keliamo triukšmo ir planuojamo pirkti buto plotų skirtumo nurodyto preliminarioje sutartyje ir VĮ Registrų centre. Atsakovas A. D. atsiliepime į ieškinį, triplike ir jo atstovas advokatas V. A. teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė prieš sudarydama preliminarią sutartį kelis kartus apžiūrėjo butą ir nereiškė jokių pretenzijų dėl tariamų buto trūkumų, be to, ieškovei buvo pateikti nekilnojamojo turto išrašai. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė J. K., prieš sudarydama preliminarią sutartį, su atsakovo atstovu G. B. butą apžiūrėjo du kartus. Ieškovė J. K. 2016 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmą kartą butą apžiūrėjo, kai vyko griovimo darbai ir paskui maždaug po mėnesio, kai vyko remontas, vaikščiojo po butą ir tada nusprendė jį pirkti (2016 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 6–12 min., 60 min.). Pažymėtina, kad ieškovė J. K. pripažino, jog G. B. su preliminaria sutartimi jai pateikė UAB „Homo Novus“ parengtą buto, esančio (duomenys neskelbtini), planą, kuriame planuojami pirkti butai jau buvo sujungti į vieną (p. b. l. 127). Pažymėtina ir tai, kad atsakovo atstovas G. B., su kuriuo ieškovė apžiūrėjo butą, patvirtino, kad ieškovė J. K. matė, kokie bute yra įrenginiai, jai buvo rodoma, kaip jie veikia ir ieškovė jokių pretenzijų nereiškė (2016 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 48–50 min.). Taigi, ieškovė J. K. 2015 m. gegužės 13 d. sudarydama preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kaip apdairus, rūpestingas, atidus asmuo apžiūrėjęs planuojamą įsigyti turtą, žinojo, kokios jo kokybinės savybės, kaip jis atrodo ir perkamo buto kokybė ją tenkino. Pažymėtina, kad ieškovė J. K. nuo preliminarios sutarties sudarymo (2016 m. gegužės 13 d.) iki jos nutraukimo (2016 m. gegužės 26 d.) atsakovui A. D. pretenzijų dėl perkamo buto trūkumų nereiškė. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė J. K. su pažįstamu A. B. tik po preliminarios sutarties pasirašymo vėl nuvyko apžiūrėti buto ir A. B. pastebėjo, kad sienos nelygios, o nuleidus vandenį WC buvo didelis garsas ir tada ieškovė nusprendė, kad butas jai netinka (2016 m. kovo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo apie 25 min.). Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu patvirtino minėtas aplinkybes ir nurodė, kad ieškovei J. K. pasakė, jog buto kaina yra per didelė (2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 24 min.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pripažino, kad A. B. nurodžius, kad butas turi trūkumų ir kokybė neatitinka kainos, ji pasikvietė statybos techninės priežiūros ekspertą V. D., kuris apžiūrėjęs butą 2015 m. gegužės 26 d. surašė buto apžiūros aktą. Kaip nurodyta šios nutarties 13 punkte, ieškovė J. K., remdamasi minėtame akte nurodytais buto trūkumais, 2016 m. gegužės 26 d. raštu informavo atsakovą A. D., kad nutraukia tarp šalių sudarytą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovė po preliminarios sutarties sudarymo pakeitė savo nuomonę dėl buto pirkimo ir nusprendė, kad buto kaina neatitinka jo kokybės, nors, kaip minėta šios nutarties 17 pastraipoje, šalys nebuvo aptarę specialių buto įrengimo kokybės sąlygų, nesudaro pagrindo laikyti ieškovės atsisakymą sudaryti sutartį pagrįstu. Ieškovės J. K. įsivaizdavimas kaip turėtų atrodyti perkamas butas taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas A. D. nuslėpė preliminarioje sutartyje nurodytų butų galimus trūkumus nuo ieškovės. Teisėjų kolegija ištyrusi įrodymus sprendžia, kad jie nepatvirtina, jog parduodamas butas neatitiko preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų sąlygų, todėl teismas nepagrįstai laikė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo nepasirašyta dėl atsakovo A. D. kaltės ir jam taikė civilinę atsakomybę (CK 6.163 straipsnis, 6.165 straipsnio 4 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad parduodamo buto remonto defektus patvirtina 2015 m. gegužės 26 d. buto apžiūros akte nurodyti trūkumai. Teisėjų kolegija nustatė, kad ypatingo statinio statybos darbų vadovas, techninės priežiūros vadovas V. D., atlikęs vizualinę buto apžiūrą, nustatė šiuos trūkumus: 1) akivaizdžios vertikalių plokštumų nuokrypos nuo 5 iki 45 mm; 2) lubų apdaila atlikta patenkinamai; 3) nepritvirtinti durų apvadai; 4) kadangi fekalinis stovas yra nutolęs apie 2 m nuo esamos klozeto vietos, todėl tai neleido paslėpti fekalinio vamzdyno grindų konstrukcijoje ir buvo įrengtas įrenginys, kuris kelia didelį triukšmą; 5) ne visame perimetre įrengtos grindys (grindjuostės, p. b. l. 23–24). Teisėjų kolegija pastebi, kad kai kurie buto apžiūros akte nurodyti trūkumai yra hipotetiniai ir paremti prielaidomis, pavyzdžiui, ateityje gali atsirasti įtrūkimų, durų apvadai negali būti pritvirtinti kokybiškai. Atsižvelgdama į šios nutarties 17 punkte nustatytą aplinkybę, kad šalys nebuvo susitarę dėl specialių buto įrengimo kokybės sąlygų, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. D. tik vizualiai, be jokių matavimų nustatyti galimi sienų nelygumai ar WC siurblio keliamas triukšmas, kai butą pati ieškovė J. K. du kartus apžiūrėjo, negali būti laikomi atsakovo A. D. nuslėptais buto remonto trūkumais. Įvertinus tai, kad namo, kuriame yra ginčo butas statybos metai yra 1939 m., todėl, teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienas apdairus, atidus ir rūpestingas asmuo, net ir nebūdamas statybos srities specialistu, apžiūrėdamas butą, kuris yra itin senos statybos name, gali numanyti, kad buto sienos ar grindys nebus lygios (CK 1.5 straipsnis). Be to, įvertinus tai, kad butas yra sename name, nepagrįstas ieškovės J. K. argumentas, kad WC siurblio keliamas triukšmas yra buto trūkumas, kurio ji nematė. Pažymėtina, kad ieškovė J. K. nurodė, kad yra įmonės direktorė, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl apžiūrėdama butą ir jame esančius įrenginius dar iki sutarties pasirašymo turėjo pareigą įvertinti, ar bute esantis WC įrenginys ją tenkina bei suprasti preliminaria pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimamus įsipareigojimus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.163 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės subjektyvus suvokimas dėl WC įrenginio keliamo triukšmo negali būti laikomas preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties objekto, kuris yra nekilnojamasis daiktas, trūkumu, juo labiau, esminiu preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aukščiau nurodytus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad parduodamo buto remonto kokybė buvo su trūkumais (CPK 185 straipsnis).Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės J. K. argumentai, kad atsakovas A. D. buvo nesąžiningas, nes neatskleidė ieškovei, jog nebuvo vieno planuojamo įsigyti buto kadastrinių matavimų, pateiktas buto planas skyrėsi nuo VĮ Registrų centre įregistruoto plano, taip pat neaišku, ar rekonstrukcija buvo vykdoma teisėtai. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė minėtomis aplinkybėmis nesirėmė 2016 m. gegužės 26 d. atsisakydama sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatė, kad preliminarioje sutartyje nurodyti butai, kurie įregistruoti kaip atskiri turtiniai vienetai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. priklausė atsakovui A. D., todėl galėjo būti parduoti ieškovei J. K. (p. b. l. 121–124). Be to, notarė 2016 m. vasario 19 d. rašte patvirtino, jog 2015 m. gegužės 20 d. buvo numatytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties tarp A. D. ir J. K. dėl butų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), sudarymas, tačiau J. K. neatvykus, sandoris buvo perkeltas į 2016 m. gegužės 21 d. (p. b. l. 72). Šios nutarties 16 pastraipoje nustatyta, kad atsakovas A. D. pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį per 45 dienas įsipareigojo butus sujungti į vieną turtinį vienetą ir, kaip matyti iš byloje esančios Kauno miesto savivaldybės 2015 m. birželio 30 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas šį įsipareigojimą įvykdė (p. b. l. 71). Aplinkybė, kad sujungus preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytus butus jų plotas padidėjo iki 56,25 kv. m. (buto, esančio (duomenys neskelbtini) plotas buvo 29,30 kv. m., o buto (duomenys neskelbtini) – 18,48 kv. m. (viso 47,78 kv. m.), taip pat negali būti laikomas pagrindu atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, nes šalys buvo susitarę, kad pirkimo–pardavimo sutarties objektai bus būtent šie butai, kurių plotas po sujungimo galėjo objektyviai pasikeisti. Pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog atlikus (duomenys neskelbtini) vykdomų statybos darbų patikrinimą vietoje, savavališkos statybos faktas neužfiksuotas (p. b. l. 89). Teisėjų kolegijos nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas A. D. aiškiai atskleidė parduodamą objektą ir vėliau nebuvo teisinių kliūčių tarp šalių sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nėra pagrindo laikyti, jog atsakovas ikisutartiniuose santykiuose buvo nesąžiningas (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Priešingai, atsakovo A. D. veiksmai, kuriais jis susitarė su notaru dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laiko, patvirtina jo siekį ir pasirengimą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ieškovės J. K. teigimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo A. D. kaltės, tačiau ji neprašė pagal preliminarios sutarties 5.4. punktą, kad atsakovas sumokėtų ieškovei avanso dydžio baudą, o tai patvirtina, jog ieškovė nelaikė atsakovo kaltu nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ieškovės J. K. reikalavimas pripažinti, kad 2015 m. gegužės 13 d. preliminari nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nuo 2015 m. gegužės 26 d. yra ieškovės vienašališkai nutraukta. Ieškovės J. K. teigimu, preliminari pirkimo–pardavimo sutartis turi būti pripažinta ieškovės vienašališkai nutraukta dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų, nes atsakovas A. D. neatskleidė perkamo buto trūkumų. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas A. D. nevykdė ar netinkamai vykdė 2015 m. gegužės 13 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 178 straipsnis, CK 6.127 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, šios nutarties 19 pastraipoje konstatavo, kad ieškovė J. K. po preliminarios sutarties sudarymo pakeitė savo nuomonę dėl buto pirkimo ir nusprendė, kad buto kaina neatitinka jo kokybės ir nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip nurodyta šios nutarties 17 pastraipoje, preliminarios sutarties objektas buvo du konkretūs butai, kuriuos atsakovas A. D. įsipareigojo sujungti į vieną turtinį vienetą ir šalys nebuvo aptarę specialių buto kokybės sąlygų, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas netinkamai atliko buto remonto darbus ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.127 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu, tenkindamas ieškovės J. K. ieškinį, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (nutarties 20 pastraipa, CPK 185 straipsnio 1 dalis), pažeidė teisės normas, reglamentuojančias šalių pareigas esant ikisutartiniams santykiams, atsakomybę už preliminarių sutarčių nevykdymą (nutarties 19 pastraipa, CK 6.163 straipsnis, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovė pakeitė savo nuomonę dėl buto pirkimo, nes laikė, kad jis per brangus ir šalims nesusitarus dėl buto kokybės sąlygų, darytina išvada, kad ieškovė J. K. du kartus apžiūrėjusi planuojamą pirkti butą, 2016 m. gegužės 13 d. pasirašydama preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir tik po sutarties sudarymo pasikviesdama kitus asmenis (A. B. ir V. D.) įvertinti buto remonto kokybę, buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, kiek šiomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė J. K. atsisakė pasirašyti pagrindinę sutartį be teisėto pagrindo atsisakė vykdyti laisva valia preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovas A. D. turėjo teisę įskaityti ieškovės J. K. sumokėtą avansą kaip baudą (preliminarios sutarties 5.4. punktas, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir padarytas teisines išvadas Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegijai patenkinus apeliacinį skundą ir nauju sprendimu ieškinį atmetus, turi būti perskirstomos iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus apeliacinį skundą bei ieškinį atmetus, atlyginamos atsakovo A. D. bylinėjimosi išlaidos, o ieškovės J. K. bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CK 93 straipsnio 1 dalis).Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovas A. D. pirmosios instancijos teisme patyrė 1210 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (p. b. l. 94). Atsakovas A. D. už apeliacinį skundą sumokėjo 138 Eur žyminio mokesčio (p. b. l. 140). Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas byloje 2015 m. rugsėjo 16 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir 2016 m. sausio 20 d. tripliką (p. b. l. 35–39, 54–59). Tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2 punkte maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį buvo 1785 Eur (714 Eur × 2,5), o už tripliką 1071 Eur (714 Eur × 1,5). Taip pat atsakovo atstovas advokatas V. A. dalyvavo 2016 m. kovo 1 d., 2016 m. kovo 17 d., 2016 m. balandžio 7 d. vykusiuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti atsakovo A. D. 1210 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės J. K. bei 138 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, viso 1348 Eur (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys, CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 2,76 Eur (0,58 Eur + 2,18 Eur) ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. K. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1348 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginti.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.