Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-632-926/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
1S-632-926/2020
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00333-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Evaldas Gražys
Nuteistasis
J. K.
Advokatai
Liubovė Kuprusevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-632-926/2020Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00333-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. K. (J. K., toliau – J. K.) gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 67-11 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu J. K. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis buvo pakeistas, skiriant J. K. subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi J. K. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžius skirtos bausmės buvo subendrintos, skiriant jam subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi į nuteistajam skirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. birželio 26 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 28 d.

6. 2020 m. balandžio 23 d. Komisijos nutarimu Nr. 67-11 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam J. K..

7. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtinti 2020 m. balandžio 23 d. Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsisakyta. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad nors nuteistasis J. K. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

8. Skunde apygardos teismui nuteistojo J. K. gynėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

8.1. Nuteistojo gynėjos teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas labiau akcentavo J. K. nusikalstamą praeitį, kuri jau buvo įvertinta jam skiriant bausmę, o ne jo norą pasitaisyti bei teigiamą elgesį įkalinimo įstaigoje. Tuo tarpu spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vertinti J. K. dabartinį elgesį bei neigiamą požiūrį į nusikalstamą praeitį, o taip pat jo pastangas įrodyti, kad jis yra linkęs pasitaisyti bei gali dalį bausmės atlikti prižiūrimas probacijos tarnybos. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad iki laisvės atėmimo bausmės J. K. slapstėsi. Teigiama, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu paūmėjus alerginei astmai, kuria J. K. serga nuo vaikystės, teismo leidimu J. K. išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką gydytis stacionare. Ligoninėse J. K. buvo priverstas praleisti ilgą laiką – apie 6 mėnesius, todėl visuose paskesniuose teismo posėdžiuose jis dalyvavo nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad tikslo pasislėpti nuo teismo bei bausmės atlikimo J. K. neturėjo, teismas savo ruožtu žinojo, kur ir kokiu tikslu J. K. išvyko, kur jis tuo metu gyveno ir sutiko, kad J. K. dalyvautų teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu.

8.2. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl J. K. nedarbo bei jo finansinių įsipareigojimų. Pasak nuteistojo gynėjos, dėl riboto darbingumo ir sveikatos būklės darbas J. K. nebuvo siūlomas, nors jis tokį prašymą ligoninės administracijai buvo pateikęs 2020 m. sausio 6 d. 2020 m. sausio 24 d. J. K. gavo atsakymą, kur nurodyta, jog klausimas dėl nuteistojo galimybės dirbti galės būti sprendžiamas tik kai bus baigtas J. K. gydymas. Esant šioms aplinkybėms natūralu, kad J. K. negali turėti pajamų, todėl negali pats iš savo lėšų vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų, kurie, be kita ko, nėra padarytos nusikalstamos veikos padariniai. Tačiau, nuteistasis turi galimybę dirbti ateityje, ką patvirtina jo kartu su prašymu Komisijai pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad nuteistajam ir UAB „M.“, ir įmonėje A. E. OŪ siūlomas darbas vadybininko pareigose. Šie darbo pasiūlymai yra pritaikomi prie dabartinės J. K. sveikatos būklės, jam nustatyto nedarbingumo lygio.

8.3. Skunde pabrėžiama, kad J. K. nuo 2005 metų gyveno savarankišką gyvenimą, užsiminėjo savarankišku verslu skirtingose veiklose. Nuo 2012 iki 2017 metų užėmė (duomenys neskelbtini) federacijos viceprezidento visuomeniniais pagrindais pareigas, nuo 2017 m. buvo (duomenys neskelbtini) federacijos generalinis sekretorius. 2017 m. balandžio 24 d. jis baigė Fizinio aktyvumo, sporto specialistų ir instruktoriaus mokymus, iki suėmimo dirbo treneriu sporto klube G. P. (savanoriškais pagrindais, ruošė sportininkus varžyboms). Be to, 2020 m. birželio 12 d. J. K. gavo (duomenys neskelbtini) federacijos prezidento A. V. raštišką darbo pasiūlymą, kuriuo pranešama, kad J. K. priimamas į darbą Vilniaus ir Vilniaus apskrities kultūrizmo federacijoje nuotoliniu ir ne nuotoliniu būdu trenerio-konsultanto pareigose, kurios visiškai atitinka nuteistajam nustatyto 55 procentų darbingumo lygį. 2020 m. birželio 12 d. J. K. (duomenys neskelbtini) direktoriui pateikė prašymą leisti jam savarankiškai dirbti nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) federacijoje pasiūlytose trenerio – konsultanto pareigose, šis nuteistojo prašymas buvo patenkintas. Be to, pasak advokatės, įvertintina ir tai, kad J. K. Komisijai pateikė antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, iš kurio matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu jis į antstolių sąskaitą iš savo gaunamų pajamų įmokėjo įmokas. Tai rodo, jog nuteistasis nevengia atsakomybės, gailisi, nori kuo greičiau padengti turimus įsiskolinimus.

8.4. Skunde nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs praktiškai pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatytas 31 balo vertinimo rezultatas, iš kurio pasyvioji dalis yra 20 balų, o kintama dalis – tik 11 balų. Tai rodo nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamumo riziką. Svarbu ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nuteistasis nebaustas, už gerą elgesį skatintas net 5 kartus, motyvuotai nuo pat bausmės atlikimo pradžios jis tęsia aktyvią veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, su artimaisiais palaiko socialinius ryšius, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, motyvuotai elgiasi, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Be to, J. K. suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pasak advokatės, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

8.5. Nuteistojo gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino pataisos įstaigos administracijos atstovo nuomonės dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų su intensyvia priežiūra taikymo galimybės. Juk būtent pataisos įstaigos administracija geriausiai pažįsta nuteistąjį, turi didžiausią informacijos kiekį apie jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ryšius su šeima ir kitas svarbias šio klausimo sprendimui aplinkybes. Komisija konstatavo, kad J. K. ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Pataisos namų charakteristikoje nurodoma, jog nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo gydytas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, dėl sveikatos būklės socialinės reabilitacijos programose dalyvavo ribotai, tačiau motyvuotas užsiimti naudinga veikla – skaito knygas, domisi naujais teisės aktų pakeitimais, sprendžia kryžiažodžius, rodo iniciatyvą bei teikia konkrečius pasiūlymus dėl užimtumo organizavimo (rengia užduotis viktorinoms), jam suteikta teisė užsiimti menine veikla, jis reguliariai dalyvauja individualiose konsultacijose su psichologe. Be to, nuteistajam nėra būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, jis palaiko draugiškus santykius su kameros nuteistaisiais ir administracija, turi ilgalaikius tikslus ir žino būdus, kaip galės jų siekti, ateitį sieja su šeiminiu gyvenimu bei verslo vystymu, pastaruoju metu sugeba suprasti ir priimti kitų požiūrį, socialines situacijas dažniausiai vertina teisingai, jo mąstymas yra lankstus, jis geba diskutuoti ir priimti naujas idėjas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. gynėjos advokatės L. Kuprusevičienės skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, teisėjų kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019).

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be šių duomenų, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu J. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 31 balą, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, sprendžiant apie J. K. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.

11. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Priešingai nei skunde nurodo nuteistojo gynėja, apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

12. Bylos duomenimis, būdamas laisvėje J. K. nuolat dirbo ir gyveno iš teisėtai uždirbamų pajamų. Darbą, atitinkantį nuteistojo sveikatos būklę, jis turės ir laisvėje, todėl abejonių tinkama J. K. motyvacija darbui, teisėjų kolegijai nekyla. Problemų dėl gyvenamos vietos, kurioje būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, J. K. išėjus į laisvę taip pat nebus. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, 5 kartus skatintas, jo požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones, apribojimus ir priežiūrą yra teigiamas. Nors šios aplinkybės teigimai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad vien tik šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankamos.

13. Minėta, jog nuteistojo J. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką atitinka 31 balą ir yra prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, statinių svertinių taškų suma šioje bausmės vykdymo stadijoje tesiekia vos 20 balų, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme yra vis dar galima ir turi būti toliau vykdoma izoliavus asmenį nuo visuomenės. Darant šią išvadą svarbu paminėti, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už kelių finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, savo kaltės teisminio nagrinėjimo metu nepripažino, priešingai, teigė, jog jo veikla buvo teisėta. Net ir šiuo metu savo kriminalinę veiklą J. K. yra linkęs nuvertinti, teigdamas, jog nusikaltimo neplanavo, kas, įvertinus faktą, jog asmuo buvo nuteistas net už kelių nusikaltimų organizavimą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu J. K. kritiškai nevertina savo neigiamo elgesio pasekmių, nesistengia pasitaisyti. Šį faktą patvirtina ir tai, kad baudžiamąją bylą J. K. atžvilgiu nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Tesime, t. y. jau vykdant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistajam buvo skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, J. K. buvo pasislėpęs nuo teismo, dėl ko, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Nors nuteistojo gynėja teigia, kad nuteistojo išvykimą į Vokietiją tuo metu paskatino jo sveikatos problemos, tačiau jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių duomenų LITEKO informacinėje sistemoje nėra, jų nepateikė ir nuteistojo gynėja. Tuo tarpu faktas, jog asmuo buvo pasislėpęs nuo jo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo persekiojimo tik sustiprina teisėjų kolegijos manymą dėl nekritiško nuteistojo požiūrio į savo neteisėtus veiksmus, kurio pasikeitimo teigiama linkme aukštesnysis teismas neįžvelgia ir šiuo metu.

14. Nors skunde apygardos teismui teigiama, kad nuteistojo praeities vertinimas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra negalimas, tačiau su šiais nuteistojo gynėjos motyvais nesutiktina. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės bei kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas. Tik šių aplinkybių visapusiškas įvertinimas leidžia nustatyti, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos, kas ir buvo padaryta skundžiama apylinkės teismo nutartimi.

15. Netaikant lygtinio paleidimo J. K. atžvilgiu atsižvelgtina ir į galimus nuteistojo finansinius sunkumus šiam išėjus į laisvę. Nors, kaip minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad išėjęs į laisvę nuteistasis turės jo sveikatos būklę atitinkantį darbą, tačiau vien tik šis faktas nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad asmens elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje. Bylos duomenimis, tiek darbą, tiek ir legalias pajamas nuteistasis turėjo ir jam inkriminuotų finansinio pobūdžio nusikaltimų padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio J. K. nesustabdė. Tokiu būdu, įvertinus ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų finansinį pobūdį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad oficialiai gaunamų pajamų asmeninių nuteistojo poreikių tenkinimui šiam būnant laisvėje nepakako. Šiuo metu nuteistasis turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų – pataisos įstaigoje gauti vykdomieji dokumentai nuteistojo atžvilgiu, kurių bendra suma 28623,73 eurų. Savanoriškai per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką J. K. sugebėjo sumokėti vos 160 eurų sumą, nors, sprendžiant iš pateiktų duomenų visumos, pataisos įstaigoje jis gauna nuolatinę finansinę paramą iš savo artimųjų. Nors nuteistojo finansiniai įsipareigojimai, kaip teigia nuteistojo gynėja, nėra susiję su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės vertinamu atveju neturi. Nuteistojo finansiniai įsipareigojimai, nepaisant jų prigimties, atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju J. K. buvo nuteistas už finansinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, sprendžiant klausimą, ar nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę lygtinio paleidimo atveju, negali būti sumenkinami. Aptartų duomenų visuma leidžia pagrįstai abejoti, jog turint darbą laisvėje, tačiau vis dar išliekant pakankamai dideliems finansiniams įsipareigojimams, nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog už finansinio pobūdžio nusikalstamą veikų padarymą asmuo jau buvo teistas praeityje, jam buvo skirta ir terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vieną kartą jis jau buvo paleistas iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, tačiau jis ir vėl nusikalto, be kita ko, padarydamas iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio praeityje nuteistasis nepadarė.

16. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo motyvai dėl artimų nuteistojo socialinių ryšių su savo motina. Nors artimi nuteistojo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, šis faktas egzistavo ir iki J. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, kad ir šiuo metu vien tik artimų socialinių ryšių egzistavimas gali sulaikyti asmenį nuo pakartotino nusikalstamo elgesio.

17. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjos skunde, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią J. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

18. Svarbu tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant būtent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tokiu būdu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei Komisija, skundžiamos nutarties teisėtumo nešalina. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo J. K. (J. K.) gynėjos advokatės Liubovės Kuprusevičienės skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysAurelijus RauckisAušra Vingilė