Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, 2014 m. vasario 6 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2014 m. vasario 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas nutrauktas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. M. 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 17.58 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), be valstybinių registracijos numerių, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0094 (patikros sertifikato Nr. 0972432) 17.58 val. jam buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, o 18.22 val. – 1,83 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę – (duomenys neskelbtini)be valstybinių registracijos numerių, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. atlikus tikrinimą prietaisu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0094, patikra Nr. 0972432, M. M. pirmo tikrinimo metu – 2019 m. rugpjūčio 4 d., 17.58 val., nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 2019 m. rugpjūčio 4 d., 18.22 val., nustatytas 1,83 promilių neblaivumas.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 68-71), kuriame nurodyta, jog įtariamasis M. M. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė esant galimybei arešto bausmę sumažinti iki 20 parų, nes turi tris mažamečius vaikus, kuriuos finansiškai išlaiko.

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 45 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – (duomenys neskelbtini), be valstybinių registracijos numerių.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. M. neteistas (b. l. 45-47, 49-51), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka metų laikotarpyje baustas (b. l. 34-44), dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 52), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 53).

BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laivės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiuo atveju iš byloje surinktų duomenų teismas sprendžia, kad yra visi pagrindai kaltinamajam M. M. skirti arešto bausmę, nes kaltinamasis žinodamas, kad neturi teisės vairuoti mopedo, jį įsigijo, vairavo, mopedas be privalomos techninės apžiūros, galimai techniškai netvarkingas, be to, kaltinamasis vairavo jį būdamas neblaivus, t. y., kaltinamasis tyčia savo veiksmais neabejotinai kėlė didelę grėsmę ne tik sau pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis jau yra baustas administracine tvarka už mopedo vairavimą neturint teisės vairuoti. Pats kaltinamasis sutinka su arešto bausmės paskyrimu, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) M. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės siūlomą bausmę – 45 parų areštą (BK 49 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. M. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis prašė, esant galimybei, sumažinti jam paskirtą arešto bausmę iki 20 parų, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas nemato pagrindo mažinti prokurorės siūlomą paskirti bausmę.

Arešto bausmę paskirtina atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnyje nustatyta tvarka.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Nors M. M. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju M. M. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neįgijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas vidutinio girtumo laipsnio, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, todėl M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Kadangi draudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, tai jis taikomas visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą trejų metų laiką po arešto atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), todėl M. M. priklausantis (duomenys neskelbtini), be valstybinių registracijos numerių, šiuo metu perduotas saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, laikomas UAB „Osvalda“ automobilių saugojimo aikštelėje, Šiaulių m., Pramonės g. 2C (b. l. 22), konfiskuotinas.

Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (paso ir leidimo gyventi) paėmimas (b. l. 63-65) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti M. M. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą 3 (trejų) metų laiką po arešto atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti (duomenys neskelbtini), be valstybinių registracijos numerių, perduotą saugoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, laikomą UAB „Osvalda“ automobilių saugojimo aikštelėje, Šiaulių m., Pramonės g. 2C, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (paso ir leidimo gyventi) paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuteistajam M. M. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriau administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis M. M. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Nuteistasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei nuteistasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.