Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1312-1013/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e1-1312-1013/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13698-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1312-1013/2020Proceso Nr. 1-01-1-13698-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 2 metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones ir turto konfiskavimas – transporto priemonės konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei, o būtent: jis, 2020 m. balandžio 7 d., apie 18.15 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai I. Č. už kaklo ir jį suspaudė, tai darydamas prirėmė nukentėjusiąją prie sienos, ko pasėkoje nukentėjusioji kaire ranka užkliuvo už buto durų ir ją sužalojo, tokiu būdu sukėlė I. Č. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl jos padarymo. Parodė, kad apie 17.30 val. grįžo į namus iš draugo, buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Po 18 val. į namus iš darbo grįžo jo sugyventinė I. Č.. Jis ją pasitiko buto koridoriuje ir iš karto ėmė jai priekaištauti dėl jos bendravimo su kitu vyru Facebook paskyroje. Ji jam nurodė, jog tai ne jo reikalas. Jį toks sugyventinės atsakymas labai supykdė, todėl jis ranka sugriebė sugyventinei už kaklo ir prispaudė ją prie sienos. Tai įvyko prie išėjimo durų. Sugyventinė ėmė šaukti, kad ją paleistų, keikė jį, todėl jis ją paleido ir iš karto išėjo iš buto į lauką, norėjo nusiraminti, parūkyti. Truputį pasivaikščiojęs (duomenys neskelbtini) po alėją parėjo prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Buvo informuotas, jog yra sulaikomas dėl smurto prieš sugyventinę. Jis pareigūnams nurodė, jog sugyventinės atžvilgiu nesmurtavo, nors tai netiesa, tuo metu buvo sutrikęs bei išsigandęs. Šiandien supranta, kad savo elgesiu sukėlė sugyventinei I. Č. fizinį skausmą, dėl to labai gailisi. Kai tik turės galimybę, būtinai jos atsiprašys. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Sutiks su prokurorės pasiūlyta bausme.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. Č. parodė, kad ji 2020 m. balandžio 7 d., apie 18.15 val., atėjo iš darbo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tik užėjus į butą, jos sugyventinis V. G. pradėjo reikšti pretenzijas dėl jos anketos Facebook paskyroje, šaukdamas suėmė ją dešine ranka už kaklo ir pradėjo spausti kaklą bei prispaudė prie koridoriaus sienos, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jos kairė ranka užkliuvo už buto durų ir ji ją susižalojo. Konfliktą matė nepilnametė dukra K. Č., kuri pradėjo verkti. Išgirdęs tai, sugyventinis ją atstūmė. Ji su dukra išėjo į virtuvę. Kur nuėjo sugyventinis ji nematė.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. balandžio 7 d. 18.17 val. gautas pranešimas, kad neblaivus sugyventinis grasina sumušti pranešėją, namuose yra vienas nepilnametis. Pokalbio metu prie pranešėjos priėjo vyras ir atėmė telefoną, girdėjosi moters klyksmas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPV KPR Antrosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio O. G. 2020 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. M. atvyko į įvykio vietą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Pildant dokumentus įtariamojo bute nebuvo, išeinant iš buto prie lifto sutiko akivaizdžiai neblaivų pilietį. Kaip paaiškėjo, tai buvo įtariamasis V. G., kurį ir sulaikė. Sulaikymo faktinis laikas 19.35 val. V1738 patrulio pagalba įtariamasis pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių. Įtariamajam uždėti antrankiai.

Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito duomenimis, V. G. 2020 m. balandžio 7 d. 20.41 val. buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. G. pilnai pripažino kaltę. Kaltinamasis parodė, kad po 18 val. į namus iš darbo parėjo jo sugyventinė I. Č., kurią jis ją pasitiko buto koridoriuje ir iš karto ėmė jai priekaištauti dėl jos bendravimo su kitu vyru Facebook paskyroje; ji jam nurodė, jog tai ne jo reikalas ir toks sugyventinės atsakymas jį labai supykdė, todėl jis ranka sugriebė sugyventinei už kaklo ir prispaudė ją prie sienos prie išėjimo durų; supranta, kad savo elgesiu sukėlė sugyventinei I. Č. fizinį skausmą. Šių parodymų pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo tyčiniai, kadangi jis suprato, kad sugriebdamas sugyventinei už kaklo ir prispausdamas ją prie sienos sukelia fizinį skausmą I. Č.. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. Č. patvirtino faktines aplinkybes, kad ji dėl V. G. veiksmų patyrė fizinį skausmą, paaiškindama, jog jos sugyventinis V. G. pradėjo reikšti pretenzijas, dėl jos anketos Facebook paskyroje, šaukdamas suėmė ją dešine ranka už kaklo ir pradėjo spausti kaklą bei prispaudė prie koridoriaus sienos, taip sukeldamas fizinį skausmą, jos kairė ranka užkliuvo už buto durų ir ji ją susižalojo. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad V. G. ir I. Č. yra sugyventiniai, todėl nukentėjusioji, vadovaujantis BK 248 straipsniu, laikytina V. G. šeimos nariu. Taigi be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios I. Č. parodymai, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys, kiti byloje esantys duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. G. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei, jis, 2020 m. balandžio 7 d., apie 18.15 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai I. Č. už kaklo ir jį suspaudė, tai darydamas prirėmė nukentėjusiąją prie sienos, ko pasėkoje nukentėjusioji kaire ranka užkliuvo už buto durų ir ją sužalojo, tokiu būdu sukėlė I. Č. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. G. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, pritarė siūlomai laisvės apribojimo bausmei ir jos dydžiui.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.), duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. G. – nevedęs, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. G. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant kiek didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis dydį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo terminą (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam V. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, teismas, vietoje šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajam V. G. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, įpareigojimas per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 7 d. 19.35 val. iki 2020 m. balandžio 8 d. 14.47 val. (vieną dieną), todėl minėtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms, įskaitytinas į V. G. skirtą 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. G. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, 7 dalimi, įpareigoti V. G.:

1) bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi;

2) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. G. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. G. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 7 d. 19.35 val. iki 2020 m. balandžio 8 d. 14.47 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. G., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Šėlienė