Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų F. R. ir A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas nurodė, kad pareiškėjų statiniai buvo pastatyti teisėtai, nes 1979 metais jiems buvo įvestas elektros energijos tiekimas, jie buvo apdrausti privalomuoju draudimu, mokami vietiniai mokesčiai ir rinkliavos, kas neteisėtiems statiniams esant būtų neįmanoma. Pareiškėjas F. R. paaiškino, kad su sutuoktinės broliu (šiuo metu jau miręs) jie buvo nuėję į kažkokias institucijas. Jis nelabai žinąs ir neatsimenąs kas tai per institucijos. Nurodė, kad jiems buvo parodyti namų projektai, už kuriuos reikėjo mokėti didelius pinigus, o jie tuo metu neturėjo. Teigė, kad gavo kažkokius dokumentus, kurių pagrindu pradėjo statyti, kad buvo iškviestas matininkas, tačiau jis, dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių, neužbaigė statinių registro procedūrų. Nurodė, kad namą statėsi patys taip, kaip sugebėjo.

Išvadą teikianti institucija davė išvadą, kad pareiškėjai nepateikė pakankamai įrodymų daryti išvadai, kad statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kai yra tokios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014).

Pareiškėjai nurodė, kad 1976 metais ūkio būdu pasistatė statinius : gyvenamąjį namą (54,06 kv. m) su dviem priestatais (24,45 kv. m ir 15,66 kv. m) bei ūkinį pastatą (19,05 kv. m), nuo tada mokėjo visus su pastatais susijusius mokesčius bei žemės nuomos mokesčius, tačiau jų statybos ir jų įregistravimo dokumentai neišliko ir paaiškėjo, kad VĮ Registrų centre nėra jokios informacijos apie pareiškėjų nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus. Prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad minėtus pastatus jie valdo nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjams kyla pareiga įrodyti, kad : 1) jie įgijo nuosavybės teisę į minėtus statinius įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagaminus daiktą ar kitais Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais; 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) statiniai buvo sukurti (pastatyti) ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2010).

Pareiškėjai teigė, kad minėtus statinius įgijo nuosavybės teise ūkinės statybos būdu, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar statyba sukūrusi ginčo statinius yra teisėta, t. y. ar statybos vykdymo metu pagal tuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas statytojai (pareiškėjai) turėjo statybą leidžiantį dokumentą.

Vadovaujantis Individualinės statybos miestuose ir miesto tiko gyvenvietėse nuostatų, patvirtintų 1975 m. birželio 25 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 228 (Žin., 1975, Nr. 20-177) ir galiojusių nuo 1975 m. birželio 25 d. iki 1983 m. rugpjūčio 4 d., 3 punktu, gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei kitų įrenginių statyba galėjo būti pradėta tik tam reikalui skirtame sklype, turint nustatytą tvarka suderintą ir patvirtintą techninę dokumentaciją, sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui ir leidimą statybai, statant gyvenamąjį namą iš anksčiau turimame sklype, be minėtų dokumentų, dar reikalingas atitinkantis miesto (miesto tipo gyvenvietės) vykdomojo komiteto sprendimas, leidžiantis gyvenamąjį namą statyti šiame sklype.

Iš į bylą pateiktų VĮ Registrų centras Vilniaus filialo Statinių, esančių Vilniuje, Vaduvos g., kadastro duomenų, surinktų pagal F. R. prašymą (b. l. 18) matyti, jog planai sudaryti pagal 2006 m. gruodžio 6 d. kadastrinių matavimų duomenis ir sužymėti statiniai : gyvenamasis namas, kuris kadastrinių matavimų duomenyse (registro Nr. 2047868) esančiame plane pažymėtas indeksu 1A1ž, jo priestatai pažymėti plane indeksais 1a1p, R1 ir 2a1ž, kiti statiniai – ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 1I1ž, lauko tualetas – indeksu nepažymėtas. Visų statinių statybos metai nurodyti 1976 m.

Iš civilinės bylos Nr. 2-1340-433/2009, kuri bylos nagrinėjimo laikui prijungta, medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai teigė, jog 1976 metais gavo Vilniaus m. Liaudės Deputatų Tarybos vykdomojo komiteto išduotą statybos leidimą ir jo pagrindu statė namą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad statiniai buvo pastatyti teisėtai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Jei visgi pareiškėjai kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento, kaip savo paaiškinimuose nurodė pareiškėjas, akcentuotina, kad tokie įrodymai privalėjo būti saugomi archyvuose, tačiau tokių dokumentų nėra (b. l. 113, 121). Pareiškėjai taip pat nepateikė jokių dokumentų, kas konkrečiai tuos statinius statė. Pareiškėjo teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad institucijoje (jis neatsimenąs kokioje) jam ir pareiškėjos broliui buvo parodyti namų projektai, bet jie daug kainavę, ir jie atsisakę juos pirkti, tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjai tokio projekto, o tame tarpe ir statybą leidžiančio dokumento, neturėjo.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 19-26), teismas daro išvadą, kad pareiškėjų statiniai į kuriuos prašoma nustatyti juridinis faktas yra valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Duomenų, apie tai, kad jie sudarę sutartį dėl neterminuoto žemės sklypo naudojimo ir šiame sklype leista statyti gyvenamąjį namą ar kitus statinius pareiškėjai nepateikė.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjai neįrodė, jog statiniai pastatyti teisėtai, nes tai patvirtinančių dokumentų, nurodytų nuostatų, patvirtintų 1975 m. birželio 25 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 228 3 punkte, nėra. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog nekilnojamasis daiktas buvo įgytas laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų, o nuosavybės teisės objektas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, todėl turtas sukurtas neteisėtai ir neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjai nurodė, jog individuali statyba statinių statymo metu buvo itin griežtai reglamentuota, o savavališkai pastatyti statiniai griaunami, maža to - savavališką statybą vykdantys asmenys – baudžiami. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl neteisėtos statybos ginčo statinių jų statytojai būtų buvę bausti, todėl, jų nuomone, statiniai pastatyti teisėtai. Su tokiu pareiškėjų teiginiu teismas nesutinka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Pagal Civilinio kodekso 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498). Teismų praktikoje yra nustatyta, kad jeigu asmuo pasistatė gyvenamąjį namą ar kitus pastatus laikydamasis statybos metu galiojusių teisės aktų, tai statyba yra teisėta ir asmuo gali šiuos pastatus ir nuosavybės teisę įjuos įregistruoti Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. balandžio 11 d. konsultacija „Dėl nuosavybės teisės į neįregistruotų nekilnojamojo turto registre pastatų kaimo vietovėje įteisinimo tvarkos"). Statinių pastatymo metu (gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu 1A1ž, jo priestatai pažymėti plane indeksais 1a1p, R1 ir 2a1ž, kiti statiniai – ūkio pastatas, plane pažymėtas indeksu 1I1ž, lauko tualetas – indeksu nepažymėtas) galiojo Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1970 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtinta Leidimų statyti, rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka. Ši tvarka galiojo iki 1994 m. gruodžio 22 d. ir joje buvo nustatyta, kad statiniai, jų priklausiniai gali būti statomi tik gavus nustatyta tvarka leidimus. Tuo metu galiojusioje Teisinio pastatų registravimo instrukcijoje, patvirtintoje Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, buvo nustatyta, kad registracijos objektas yra visas pastatas su jam priklausančiais pagalbiniais statiniais, kurie registruojami pateikus įstatymo nustatyta tvarka gautus nuosavybės dokumentus. Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kurioje nustatyta, kad pastatai, statiniai ir butai turi būti registruojami (1 punktas); savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai neregistruojami (5 punktas); ją pakeitė Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1011 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka, kurioje nustatytos tos pačios registravimo nuostatos. Tokiu būdu konstatuotina, jog pareiškėjų nurodomų statinių pastatymo metu pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukūrimo ir įteisinimo tvarka buvo griežtai reglamentuota, tačiau jokių dokumentų leidžiančių statyti statinius, ar registracijos dokumentų pareiškėjai nepateikė bei nurodė negalintys pateikti, nes jų nėra. Todėl nepagrįstas pareiškėjų teiginys, jog statiniai nagrinėjamu atveju buvo sukurti teisėtai.

Be to, pareiškėjai teigė, kad į neteisėtai pastatytus statinius negalėjo būti įvedama elektros energija (b. l. 27-28); kad statiniai buvo teisėti, nes draudžiami privalomuoju draudimu (b. l. 29-30). Teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi elektros energiją teikiančios įmonės bei valstybinė draudimo inspekcija pagal savo kompetenciją nėra institucijos, kontroliuojančios statinių teisėtumą.

Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu 1976 metais žemės sklype, esančiame Vaduvos g., Vilniuje, pasistatė ir valdo statinius. Akcentuotina, kad valdymas privalo būti teisėtas. Pagal Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 dalį teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nurodyti Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje (tai inter alia sandoriai, kiti įstatymo nustatyti pagrindai) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjai neįrodė, kad statiniai buvo statomi teisėtai, t. y. turint statybą leidžiančius dokumentus.

Pareiškėjams neįrodžius, kad jie įgijo nuosavybės teisę į minėtus statinius įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagaminus daiktą ar kitais Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais; kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; kad statiniai buvo sukurti (pastatyti) įstatymų nustatyta tvarka, nustatyti jų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą nėra teisinio pagrindo.

Esant duomenų, kad pareiškėjų statiniai stovi ant valstybinės žemės, darytina prielaida, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sudarymo bei pradėti statinių įteisinimo procedūrą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.