Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Laukininkų valda“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės įmonės (toliau –VĮ) Turto bankas dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Priėmus ieškinį, sprendžiant klausimą dėl sprendimo atsakovui už akių priėmimo, nustačius, kad atsakovas A. G. (duomenys neskelbtini) mirė, teismas nustatė ieškovės atstovui terminą patikslinti atsakovą šioje byloje, nurodant atsakovo A. G. palikimo, jo teisių ir pareigų perėmėją. Ieškovei pateikus prašymą pakeisti netinkamą šalį kita, teismas 2018 m. lapkričio 23 d. teismo nutartimi pakeitė šioje byloje atsakovą A. G. į naująją atsakovę Valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas.

Kadangi ieškinio reikalavimai neviršija 2 000 Eur sumos, teismas vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu nutarė šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK XXIV skyriuje yra numatyti ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai. Jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šios kategorijos bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnis).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „Laukininkų valda“ yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Minėtas butas nuosavybės teise priklausė A. G. 2008 m. balandžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini). Butas 2015 m. rugpjūčio 4 d. Paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) perėjo valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas. Ieškovė teismui pateikė duomenis, jog įsiskolinimas už ieškovės teikiamas administravimo, komunalinių ir techninės priežiūros paslaugas, teikiamas A. G. nuosavybės teise priklausiusiam butui už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. susidarė 411,95 Eur skola. Ieškovė šią sumą prašo priteisti iš atsakovės, kaip A. G. palikimo teisių ir pareigų perėmėjos.

Atsakovė su prašoma skola nesutinka nurodydama, kad ieškovė praleido terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pažymi, jog įsiskolinimai susidarė dėl pačios ieškovės kaltės, jos pasyvumo, nepakankamai aktyvių skolos išieškojimo veiksmų, netinkamo savo pareigų įgyvendinimo.

Ieškovė, vadovaujantis skolų susidarymo metu galiojusio Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 6.2. p. butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius pagal kompetenciją turi kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn; 6.3. p. administratorius turi pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius, taip pat dalyvauti kitų asmenų pradėtose bylose, susijusiose su administruojamu turtu; 9. p. numato, kad (...) Butų ir kitų patalpų savininkai mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, jų techninę priežiūrą, komunalines ir kitas paslaugas turi sumokėti kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip. Taip pat šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 8 p. pažymima, jog administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja namo bendrojo naudojimo mokėjimus ir įmokas. Patalpų savininkai nurodytus mokėjimus ir įmokas moka kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, jeigu paslaugų pirkimo sutartyse nenustatyta kitaip (nutarimo 10 p). O 7.9 p. numatyta, jog administratorius privalo pareikšti su šiam bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius ieškinius.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas kontroliuoti, kaip butų ir kitų patalpų savininkai moka mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, jų techninę priežiūrą, komunalines ir kitas paslaugas. Tokiu būdu nepagrįstai ilgą laiką 6 metus nesiėmusi aktyvių veiksmų ieškovė sudarė prielaidas didėti įsiskolinimams už jos suteiktas paslaugas. Ieškovė ilgą laiką į teismą dėl skolos išieškojimo nesikreipė, A. G. mirė dar (duomenys neskelbtini), o ieškovė aktyvius veiksmus atliko praėjus daugiau nei 6 metamas nuo palikimo atsiradimo, iš esmės tik kai jau iškėlus šią civilinę bylą teismo buvo pareikalauta patikslinti, kas yra tinkamas atsakovas, todėl, teismo vertinimu, ieškovė pažeidė reikalavimą veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

CK 6.64 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Vienas iš tokių atvejų, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad CK 6.64 straipsnis taikytinas ne tik civilinės atsakomybės atveju, bet ir sprendžiant dėl skolininko pareigos vykdyti prievolę. Šis straipsnis įtvirtina galimybę atleisti skolininką nuo prievolės vykdymo tais atvejais, kai skolininkas objektyviai negali vykdyti konkrečios savo prievolės būtent dėl kreditoriaus tam tikrų veiksmų ar neveikimo, nepakankamo bendradarbiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2014). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, taikant minėtą normą, skolininko negalėjimas vykdyti prievolę sietinas ir su jo prievolės nepagrįsta apimtimi, kai tai įvyksta dėl kreditoriaus kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas. Iki VMI rašto dėl paveldėto turto gavimo, t.y. iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. nebuvo gavusi jokios informacijos apie palikėjo A. G. palikimo perėjimą valstybei. Taigi nei prieš A. G. mirtį, nei po jo atsakovė iki pat 2015 m. rugpjūčio 4 d. minėtu butu nesinaudojo ir apie įsiskolinimus nebuvo žinoma. Be to pažymėtina, kad ieškinys atsakovei pareikštas tik po to kai teismas nustatė kad A. G. mirė ir nustatė terminą patikslinti atsakovą. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai reikalauja prisiteisti nurodytus įsiskolinimus, nes atsakovė veiksmai nesudarė pagrindo jiems atsirasti. Įsiskolinimas, kurį ieškovė prašo priteisti laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. kaupėsi dėl ieškovės kaltės, ieškovė aktyvius veiksmus atliko praėjus daugiau nei 6 metamas nuo palikimo atsiradimo.

Reikalavimus atsakovei ieškovė turėjo teisę pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pradinis atsakovas A. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju terminai kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2012 m. spalio 13 d. Be to pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė negali prašyti pratęsti praleisto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nustatyto trijų mėnesių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes jis yra pasibaigęs (baigėsi 2015 m. liepos 13 d.), kadangi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti (Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-369-123/2016). Taip pat reikia pažymėti, kad ieškovė, šalindama trūkumus teismui nenurodė, bei nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl tiek laiko nesikreipė dėl skolos išieškojimo. Nėra jokio pagrindo atnaujinti praleisto ieškininės senaties termino.

Įvertinus bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, kad ieškovė reikalavimus atsakovei, kaip skolininko (palikėjo) įpėdiniams, pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas pareiškė praleidus nustatytą terminą, nesant prašymo pratęsti praleistą terminą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsniais) pripažintina, kad ieškovės pareikšti reikalavimai dėl 411,95 Eur skolos išieškojimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Atmetus ieškovės pagrindinį reikalavimą, teismas atskirai nepasisako dėl procesinių palūkanų priteisimo, nes nėra teisinio pagrindo šių priteisti iš atsakovės ieškovės naudai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, bei patyrė 54,45 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidas. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas visiškai, jai iš atsakovės nėra priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o žyminis mokestis lieka valstybei (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 284 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 441 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.