Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00547-2011-1

2012 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendžio, kuriuo D. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2012-02-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė dviejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, apklausiamas kaip liudytojas ir nukentėjusysis baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-354-11 dėl svetimo turto vagystės, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo pagal LR BK 235 str., davė melagingus parodymus, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. A. G. iš jo pavogė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, tačiau 2011 m. lapkričio 21 d. akistatų metu ir papildomos liudytojo apklausos metu paneigė šiuos savo parodymus, nurodydamas, kad melagingai pranešė apie įvykį ir melagingai liudijo, jokio nusikaltimo nebuvo, nes jis telefoną NOKIA 6300 pardavė G. J., šis melagingas pranešimas buvo patvirtintas Biržų rajono apylinkės prokuratūros 2011-12-02 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-354-11, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., požymių.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 str. 1 d. Veikos kvalifikacijos apeliantas ir neginčija.

BK 235 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. D. V. šią veiką padarė turėdamas neišnykusius teistumus už anksčiau padarytus įvairius tyčinius nusikaltimus ir sutinkamai su BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas.

Pirmos instancijos teismas paskyrė D. V. bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.) ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumų (BK 91 str.) nurodė išsamius bausmės rūšies bei dydžio skyrimo motyvus.

Apelianto skunde išdėstyti argumentai, kad jam paskirta per griežta bausmė, nepagrįstas. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 91 str. numato, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 str. 2 d. išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. To paties straipsnio 3 d. numato, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Biržų rajono apylinkės teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį D. V. bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumų laikėsi tiksliai, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t.y., kad padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas, o taip pat buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę – kad jis teisiamas penktą kartą (2010-06-29 teistas pagal BK 178 str. 2 d. (dvi veikos), 2010-09-21 pagal BK 180 str. 1 d., 2011-03-03 pagal BK 178 str. 5 d. (5 veikos), 2012-02-21 pagal BK 178 str. 2 d. ir 181 str. 1 d.), naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas išimtinai neigiamai ir įvertinęs kitas reikšmingas D. V. atsakomybei aplinkybes paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo trukme artima baudžiamojo įstatymo nustatytai vidutinei sankcijoje numatytai tokios bausmės trukmei. Be to, D. V. ne tik teisiamas 5 kartą už įvairių tyčinių nusikaltimų padarymą, tačiau jis nagrinėjamą nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praeityje du kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau tai apelianto elgesio nepakeitė ir jis toliau nusikalsdavo.

Minima bausme sukeliamos nusikaltimą padariusiam asmeniui neigiamos pasekmės (šiuo atveju - apelianto pažadai ateityje nebenusikalsti ar padėti artimiesiems bei įsidarbinti) negali būti prioritetu lyginant su siekiu apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikaltimų darymo. Įvertinus tai, kad aukščiau aptarti duomenys akivaizdžiai rodo, kad D. V. nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti ir tam jokios anksčiau taikytos poveikio priemonės, nesusijusios su jo laisvės apribojimu, teigiamos įtakos nepadarė. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu už nagrinėtą nusikalstamą veiką paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad skiriant apeliantui galutinę subendrintą bausmę, teismas taikė apeliantui palankiausią šiuo atveju galimą bausmių bendrinimo būdą- dalinį bausmių sudėjimą ir prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik vieną mėnesį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad ir galutinė bausmė yra per griežta.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. V. apeliacinį skundą atmesti.