- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-26
- Bylos Nr.
- AN2-67-574/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00790-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Institucija
- ,,Registrų centras", VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 9.46Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje R. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, grąžinta institucijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. VĮ Registrų centro, Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus vyriausioji registratorė J. A. (toliau – ir Institucija) surašė administracinio nusižengimo protokolą R. L. už tai, kad jis Juridinių asmenų registro centro duomenimis būdamas UAB „S. B.“ kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi per nustatytą laikotarpį (už 2018 m. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d.) nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir per nustatytą laikotarpį (už 2019 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Registro tvarkytojui 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. UAB „S. B.“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Surašant administracinio nusižengimo protokolą juridinio asmens vadovo veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą ir surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.
Šalies argumentai
3. Skundu Valstybės įmonės Registrų centras prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
3.1. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole atsakomybėn traukiamas asmuo yra R. L., tačiau patikrinus duomenis Sodros informacinėje sistemoje, nustatyta, kad R. L. UAB „S. B.“ dirbo nuo 2011-04-07 iki 2018-09-28. Taigi, protokole nurodyto galimo nusižengimo padarymo metu R. L. nebuvo asmuo, kuriam kyla atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Su nurodytais teismo teiginiais, apeliantė nesutinka.
3.2. Registro tvarkytojas, surašydamas asmenims protokolus už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 223 straipsnio 2 dalyje, vadovaujasi viešais pagrindinio valstybės registro – Juridinių asmenų registro – duomenimis ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens į protokolo surašymą nekviečia. Teismas nutartyje akcentavo, kad perduotos nagrinėti bylos medžiagos trūkumai yra esminiai, kliudantys išnagrinėti bylą, kadangi nėra aišku, ar tinkamas asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl apylinkės teismas, nesiaiškindamas papildomų aplinkybių ir nesivadovaudamas į bylą pateiktu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, nepagrįstai nusprendęs, kad Registrų centras netinkamai nustatė kaltą asmenį, grąžino administracinio nusižengimo bylą Registrų centrui.
3.3. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, 2.52 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi, 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, UAB „S. B.“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019-06-01, o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020-06-01. 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas tik 2020-12-15, tuo tarpu 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys iki šiol nėra pateiktas.
3.4. Nors apylinkės teismas nustatė, jog R. L. nuo 2018-09-28 nėra UAB „S. B.“ direktorius, tačiau 2020-12-01 sudarytą, 2020-12-14 patvirtintą ir interaktyviu būdu Juridinių asmenų registrui 2020-12-15 pateiktą finansinių ataskaitų rinkinį už 2018 metus pasirašė būtent R. L.. Iš kartu su skundu pateikiamų Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenų apie finansinių ataskaitų rinkinį už 2018 metus, matyti, jog finansinę ataskaitą pasirašiusio vadovo duomenys ir finansinę ataskaitą pasirašiusio asmens, tvarkančio apskaitą duomenys - UAB „S. B.“ direktorius R. L.. Taigi, akivaizdu, jog Teismo argumentai, kad R. L. nėra tinkamas subjektas šioje administracinio nusižengimo byloje yra nepagrįsti ir paneigti į bylą teikiamais įrodymais.
3.5. Juridinio asmens vadovas atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 str. 12 d. 2 p.), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 str. 1 d.) bei nemokumo proceso inicijavimą laiku (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 str. 1 d.), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui (JANĮ 57 str. 1 d. 1, 2 p.). Kadangi šios pareigos kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-17 nutartis Nr. 3K-7-177-701/2017).
3.6. Registrų centras teismui kartu su protokolu pateikė ir aktualų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, iš kurio matyti, jog vadovaujantis pagrindinio valstybės registro duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. L. nuo 2011-02-25 iki dabar yra UAB „S. B.“ direktorius. Taigi, būdamas UAB „S. B.“ direktoriumi, jis privalėjo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu teismo argumentas, jog nusižengimo padarymo metu R. L. nebebuvo UAB „S. B.“ vadovas, todėl negali būti atsakingas už duomenų – metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Juridinių asmenų registrui, yra paneigtas į bylą teikiamais įrodymais, kuriuose nurodyta, kad finansinių ataskaitų rinkinį už 2018 m. pasirašė R. L.. Atkreiptinas dėmesys, jog duomenys apie juridinių asmenų vadovus yra registruojami būtent Juridinių asmenų registre, o ne kitų institucijų informacinėse sistemose (pvz., Sodros informacinėje sistemoje), todėl nėra jokio pagrindo šiais viešais duomenimis nesivadovauti.
3.7. Iš išdėstytų argumentų akivaizdu, jog R. L. atsakomybės nešalina aplinkybė, jog Sodros informacinėje sistemoje nurodyti duomenys, jog R. L. UAB „S. B.“ dirbo nuo 2011-04-07 iki 2018-09-28 (tokia informacija nurodoma teismo nutartyje), kadangi, vadovaujantis viešais Juridinių asmenų registro duomenimis, R. L. iki dabar vis dar yra UAB „S. B.“ direktorius ir finansinių ataskaitų rinkinį už 2018 m. pasirašė būtent jis.
3.8. ABĮ 37 str. 6 d. nurodoma: „Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą“. Kaip jau buvo paminėta, šiuo konkrečiu atveju, informacija apie bendrovės vadovo pasikeitimus Juridinių asmenų registrui nebuvo pranešta nei per įstatyme numatytą 5 dienų terminą, nei vėliau, todėl faktas, kad R. L. iki dabar yra UAB „S. B.“ direktorius nepaneigtas ir nenuginčytas, tuo tarpu viešųjų registrų duomenys yra laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, galima daryti išvadą, jog R. L. iki dabar atlieka bendrovės direktoriaus pareigas, todėl Registrų centras, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, negalėjo ir negali nesivadovauti pagrindinio valstybės registro – Juridinių asmenų registro – duomenimis.
3.9. Dėl kokių priežasčių Juridinių asmenų registre vis dar yra įregistruoti duomenys apie UAB „S. B.“ vadovą R. L., kurie yra galimai pasikeitę, tačiau duomenų teikėjai nėra pateikę prašymų šiuos duomenis pakeisti, kaip tai numato teisės aktai, Registrų centrui nėra žinoma. Juridinių asmenų registre įregistruotų juridinių asmenų duomenų teisingumas priklauso nuo Registro tvarkytojui pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumo ir už tai atsakingi duomenų teikėjai, bet ne Registrų centras. Kaip jau buvo minėta, Juridinių asmenų registro duomenys yra vieši, todėl asmuo, o ypač galimai buvęs įmonės vadovas, kaip atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, turėjo galimybes teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti procedūras, kad Juridinių asmenų registre būtų išregistruoti Registro duomenys apie jį kaip bendrovės vadovą. Teismui, priimant nutartį, nebuvo pateiktas joks naujas Juridinių asmenų registro išrašas, patvirtinantis, kad Juridinių asmenų registro duomenys apie bendrovės vadovą yra pakeisti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, akivaizdu, jog remiantis visais teisingais, viešais ir nenuginčytais duomenimis, Registrų centras tinkamai nustatė administracinį pažeidimą padariusį asmenį.
3.10. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi, teismo vertinimu, kilę prieštaravimai ar neaiškumai. Tai, kas išdėstyta, suponuoja išvadą, kad priimtas sprendimas taip pat yra akivaizdžiai formalaus pobūdžio ir dėl šios priežasties negali būti laikomas pagrįstu bei teisėtu. Teismui kilęs neaiškumas galėjo būti nesudėtingai pašalintas bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat aktualu akcentuoti, kad teismas, manydamas, jog administracinio nusižengimo bylai nagrinėti yra būtina papildoma informacija, susijusi su teismui kylančiais neaiškumais dėl administracinio nusižengimo protokole nurodyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, turėjo ne grąžinti administracinę bylą, o, pavyzdžiui, reikalauti pateikti, teismo nuomone, reikalingą informaciją ar įrodymus, kaip tai numato ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai ir prašo administracinio nusižengimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
6. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo R. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn, dėl to, jog jis būdamas juridinio asmens UAB „S. B.“ vadovu nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 m. ir 2019 m. ir tokiais savo veiksmais jis padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, Institucija vadovavosi CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi, 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 24 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, bei Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, kuriame nurodyta, jog įmonės UAB „S. B.“ vadovas nuo 2011-02-25 yra R. L., duomenų, jog jo įgaliojimai būtų pasibaigę, nėra, bei tai, jog įmonė nėra pateikusi metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2018 m. ir 2019 m. Skundžiama nutartimi teismas grąžino administracinio nusižengimo protokolą Institucijai remdamasis tuo, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje, nustatyta, kad R. L. UAB „S. B.“ dirbo nuo 2011-04-07 iki 2018-09-28, taigi iš nurodytų duomenų matyti, kad metinių finansinių ataskaitų pateikimo laikotarpiu R. L. įmonėje nebedirbo.
7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs pateiktą apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, grąžino nepagrįstai. ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiame punkte aiškiai įtvirtinta, jog toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Taigi, vienintelis ir išimtinis pagrindas grąžinti bylą institucijai yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės.
8. Nagrinėjamu atveju teismui buvo pateikti juridinių asmenų registro duomenys iš, kurių matyti, jog R. L. yra įregistruotas kaip UAB „S. B.“ vadovas, tačiau apylinkės teismas, atsižvelgęs į iš Sodros gautus duomenis, kuriuose nurodyta, jog R. L. UAB „S. B.“ dirbo tik iki 2018-09-28, suabejojo, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas tinkamam asmeniui. Taigi, byloje esant dviem skirtingą informaciją apie nustatinėtinus faktus rodantiems dokumentams, akivaizdu, jog būtina surinkti papildomus duomenis ar gauti informaciją, kurios pagrindu būtų nustatytas tinkamas administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. Visgi, tik apylinkės teismas gali ir privalo atlikti išsamų ne tik gautų dokumentų vertinimą, bet taip pat ir atsižvelgdamas į dokumentuose pateiktą informaciją ir išnagrinėjęs faktines aplinkybes, būtent nagrinėjamu atveju taip pat atkreipiant dėmesį, kodėl asmuo nurodantis, jog nėra įmonės vadovas, tame pačiame laiške nurodo, jog reikiamą informaciją (finansinių ataskaitų rinkinius) pateiks iki nurodytos datos, nustatyti ar administracinėn atsakomybėn traukiamas tinkamas asmuo. Akivaizdu, jog siekiant tinkamai įvertinti situaciją, būtina atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau vertinamu atveju nėra reikalinga atlikti papildomo ar didelės apimties įrodymų tyrimo, kadangi taip pat ir teismas turėdamas prieigas prie atitinkamų sistemų (teismų informacinės sistemos „Liteko“, Registrų centro ir kt.) gali gauti papildomus dokumentus ir informaciją, be to tik teismas organizuojant teismo posėdį, gali apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir išsiaiškinti jo poziciją, be kita ko ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gali būti pateikiami papildomi teismo prašomi pateikti dokumentai ar kiti duomenys.
9. Atkreiptinas dėmesys, jog Institucija iš esmės gali pateikti tik jai prieinamus duomenis, esančius atitinkamų registrų duomenų bazėse, už kurių teisingumą atsako tik patys duomenų teikėjai, šiuo atveju būtent tokius duomenis Institucija ir pateikė, todėl nėra tikslinga grąžinti administracinio nusižengimo protokolą tyrimo atlikimui. Be kita ko, tik teismas turi pareigą ir galimybę nustatyti faktinį ir juridinį atitinkamo juridinio asmens vadovą ir nustatyti jo atsakomybę dėl atitinkamo administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, darytina išvada, jog teismas pats be itin didelių papildomų pastangų galėdamas gauti reikiamus duomenis neatliekant itin didelės apimties įrodymų tyrimo, administracinio nusižengimo protokolą Institucijai grąžino nepagrįstai.
10. Teismas taip pat privalo būti aktyvus ir imtis priemonių esamiems neaiškumams pašalinti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių nusižengimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo prašomi surinkti duomenys nėra tokio pobūdžio, kurių surinkimui (nustatymui) būtų reikalinga atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Pastebėtina, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Institucijos dokumentas iš kurio matyti, jog R. L. kaip UAB „S. B.“ vadovas Juridinių asmenų registrui pateikė 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinį, taigi, taip pat ir šiuos duomenis būtina įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės apylinkės teisme.
11. Apeliacinio skundo argumentai dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės už metinių finansinių ataskaitų pateikimą Registrų centrui yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl sprendžiant dėl bylos grąžinimo institucijai pagrįstumo, šie skundo argumentai nenagrinėjami.
12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, pradėjęs iš esmės nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nesant aplinkybių, patvirtinančių didelės apimties papildomo tyrimo atlikimo būtinybę ar galimybės pašalinti iškilusius neaiškumus ir abejones teisminio nagrinėjimo metu, nebuvimą, nepagrįstai ją grąžino Institucijai papildomam tyrimui. Dėl to skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš esmės Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.
Nutartis neskundžiama.