- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-17
- Bylos Nr.
- 2-2424/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“
- Trečiasis asmuo
- S. V., V. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties, kuria ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Talesta“ nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Bendri projektai“, akcinei bendrovei „DnB NORD bankas“, tretieji asmenys S. V. , V. G. , dėl kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Talesta“ pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia tarp atsakovų BUAB „Bendri projektai“ ir AB „DnB NORD bankas“ 2006 m. vasario 7 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 408-06IL su visais jos papildymais ir pakeitimais bei taikyti restituciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „Talesta“ terminą iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. nurodyti ieškinio sumą, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus apie jo sumokėjimą. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra turtinis, nes pagal kreditavimo sutartį atsakovui BUAB „Bendri projektai“ buvo išmokėta atitinkama pinigų suma. Sprendimas ginčo atveju sukurtų turtines pasekmes tiek ieškovui, tiek atsakovams, nes jos apibrėžtos ieškinio reikalavimais – tenkinus ieškinį ir pripažinus kreditavimo sutartį negaliojančia bei taikius restituciją, atsakovas BUAB „Bendri projektai“ turėtų grąžinti pagal kredito sutartį gautas lėšas atsakovui AB „DnB NORD bankui“, pastarasis netektų palūkanų sumų. Todėl ieškovas įpareigotinas nurodyti ieškinio kainą (CPK 85 str.), nuo kurios būtų galima apskaičiuoti žyminio mokesčio dydį. Byloje atsakovas, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai yra ne tik bankrutuojanti UAB „Bendri projektai“, bet ir AB „DnB NORD bankas“, kuriam bankroto byla nėra iškelta, todėl ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nėra atleistas (CPK 80 str. 1 d., CPK 83 str.). Ieškovui nurodžius ieškinio sumą, nuo jos turi būti sumokėtas žyminis mokestis, pridedant tai patvirtinančius įrodymus (CPK 135 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Talesta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad apeliantas, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes vienas iš atsakovų yra bankrutuojanti įmonė, o pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Be to, remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punktu, žyminis mokestis yra grąžinamas sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą. Apeliantui reiškiant ieškinį bankrutuojančiai įmonei iškyla neišvengiama grėsmė apelianto patirtoms bylinėjimosi išlaidoms, taip pat ir žyminiam mokesčiui, būti neatlygintoms ar nevisiškai atlygintoms. Vien tik kito šiuo metu nebankrutuojančio atsakovo buvimo faktas šios grėsmės neeliminuoja. Be to, teismų praktikoje nėra nurodoma, kad privalu mokėti žyminį mokestį tuo atveju, kai atsakovais yra bankrutuojanti ir nebankrutuojanti įmonės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui UAB „Talesta“ nustatytas terminas iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. sumokėti žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą ir pateikti teismui įrodymus apie jo sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal paskutinę teismų praktiką, kai atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal pareikštą reikalavimą (CPK 83 str. 1 d. 9 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1844/2011, 2011 m. kovo mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2259/2011). Minėtoje teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas siekė, kad bankrutuojančioms įmonėms reikalavimus reiškiantys asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-200/2006). Atkreiptinas dėmesys ir į CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, pagal kurią sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto ar restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011).
ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Ieškovo pareikštas reikalavimas pripažinti tarp atsakovų BUAB „Bendri projektai“ ir AB „DnB NORD bankas“ sudarytą kreditavimo sutartį negaliojančia, pagal savo pobūdį laikytinas turtinio pobūdžio reikalavimu. Turtinio reikalavimo nagrinėjimas bankroto byloje reiškia, kad bankrutuojanti įmonė ar jos kreditoriai, išnagrinėjus klausimą dėl reiškiamo turtinio reikalavimo, įgis teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-546/2008). Minėtas reikalavimas pareikštas bankrutuojančiai įmonei. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad ieškovo ieškinys nagrinėjamas ne atsakovo BUAB „Bendri projektai“ bankroto byloje, bei kad atsakovu yra patraukta taip pat ir nebankrutuojanti įmonė, nesudaro pagrindo įpareigoti ieškovą sumokėti žyminį mokestį už pareikštą ieškinį. Šiuo atveju pagal ieškovo pareikštą ieškinį susiklosčiusi faktinė situacija atitiko CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto normos turinį, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pernelyg susiaurino jos taikymą. Teisėjų kolegija, išdėstytų aplinkybių pagrindu, sutinka su skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį. Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleistinas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiama nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo apeliantą nurodyti ieškinio sumą, tačiau iš byloje esančio ieškinio (1-12 b. l.) matyti, kad ieškinyje yra nurodyta ieškinio suma – 2 400 000 Lt (2 b. l.).
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai aiškino teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už pareikštą ieškinį, naikintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti.