Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Valstybės įmonė Kauno regiono keliai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. B., dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. skundas atsakovams VĮ „Kauno regiono keliai“, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. B., G. K., J. J., dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Kadangi pareiškėjų skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, pareiškėjams buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

2017 m. balandžio 5 d. buvo gautas pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. patikslintas skundas atsakovams VĮ „Kauno regiono keliai“, Prienų rajono savivaldybės administracijai, J. B., G. K., J. J., trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

II.

III.

Pareiškėjų atskirojo skundo argumentus dėl advokato neinformavimo apie priimtą nutartį atsakovas laikė nepagrįstais, nes EPP sistemoje matyti, jog patys pareiškėjai turi prieigą prie EPP ir ja naudojasi. Be to, EPP sistemoje matyti, kad pareiškėjai L. Ž., A. Ž. ir advokatas Eimantas Šriupša 2017 m. lapkričio 30 d. gavo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį, kuria pareiškėjams buvo nustatytas terminas iki 2017 m. gruodžio 13 d. pašalinti trūkumus atskirajam skundui paduoti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja L. Ž. turi prieigą prie EPP sistemos. Visi kiti pareiškėjų samprotavimai bei argumentai apie jų atstovo advokato atstovavimą, atsakovo teigimu, yra atmestini, nesusiję su skundžiama nutartimi. Advokatas pareiškėjams yra paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, todėl visi priekaištai dėl jo darbo kokybės turi būti sprendžiami tarp pareiškėjų, jiems paskirto advokato ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio 2017 m. gruodžio 21 d. teismo nutartis, kuria pareiškėjų atskirasis skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Akcentuotina ir tai, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog pareiškėjų atskirasis skundas neatitiko jam ABTĮ 134 straipsnyje keliamų reikalavimų, 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, o šių trūkumų nepašalinus – jų skundą laikė nepaduotu.

Iš pareiškėjų pateikto atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjai neginčija aplinkybės, jog teismo nustatytu terminu nepašalino 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, tačiau teigia, kad to padaryti negalėjo dėl netinkamo atstovo atstovavimo. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, pareiškėjai ir jų atstovas 2017 m. lapkričio 30 d. gavo Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, kuria jiems buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Tiek patys pareiškėjai, tiek jų atstovas turi prieigą prie EPP sistemos, todėl galėjo pateikti patikslintą atskirąjį skundą, t. y. suformuoti aiškų atskirojo skundo pagrindą. Be to, nesusisiekę su atstovu, pareiškėjai galėjo prašyti teismo pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, dėl kurių laiku nebuvo pašalinti teismo nutartimi nustatyti atskirojo skundo trūkumai, nagrinėjamu atveju nėra svarbios. Pažymėtina, kad pareiškėjams buvo suteikta galimybė per pakankami ilgą terminą suformuluoti aiškų atskirojo skundo pagrindą, t. y. pirmosios instancijos teismas sudarė visas sąlygas tinkamai inicijuoti teisminį ginčą, tačiau pareiškėjai savo teisės kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka neįgyvendino. Akivaizdu, kad patys pareiškėjai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, taigi tai, kad pareiškėjų atstovas nepašalino trūkumų, negali būti pagrindas pareiškėjų atskirąjį skundą tenkinti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, kaip priimta teisėtai ir pagrįstai konstatavus, jog pareiškėjai nepašalino teismo nurodytų atskirojo skundo trūkumų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų L. Ž. ir A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.