Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. V., atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui P. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės E. V. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016-09-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus P. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė E. V. sudarė paskolos sutartį Nr. 5, pagal kurią kreditorius paskolino skolininkei 5 925,25 Eur, tuo tarpu skolininkė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2017-12-31 (b. l. 16). Atsakovė sutarties sąlygų neįvykdė, paskolos ieškovei negrąžino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (6.158 straipsnio 1 dalis ). Remiantis CK 6.193 straipsnio 1-2, 4-5 dalimis, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).

Iš tarp šalių sudarytos sutarties, teismas sprendžia, jog konkreti pinigų suma bei faktas, kad paskola turi būti sugrąžinta iki 2017-12-31, yra nustatytas abiejų sutarties šalių susitarimu, patvirtintu šalių parašais. Sutarties laisvės principas reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (CK 6.156 straipsnis).

Atsakovės atstovas sutarties neginčija, pripažįsta, kad ieškovė paskolino atsakovei 5 925,25 Eur, sutinka, kad pinigai ieškovei turi būti sugrąžinti tik dėl sunkios įmonės finansinės padėties visos sumos iš karto grąžinti negali. Esant tarp šalių sudarytai, nenuginčytai paskolos sutarčiai, atsakovės atstovo paaiškinimai, dėl kokių priežasčių buvo pasiskolinti pinigai, paaiškinimai apie ieškovės, kaip įmonės akcininkės, elgesį, šioje byloje neturi teisinės reikšmės, todėl nevertintini. Kaip ir atsakovės atstovo paaiškinimai, kad jau pasirašant sutartis akcininkams buvo pasakyta, jog pinigai laiku nebus sugrąžinti.

Sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Sutartis turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai, t. y. taip, kaip nustatyta jos sąlygose. Jei nėra abipusės sutarties šalių valios (susitarimo), viena iš sutarties šalių neturi teisės vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas ar sutartį nutraukti (jos atsisakyti), išskyrus atvejus, kai tokia teisė įtvirtinta įstatyme ar sutartyje ir laikomasi nustatytos šios teisės įgyvendinimo tvarkos (CK 6.59, 6.204, 6.217. 6.223 straipsniai). Vienos iš sutarties šalių valia, nesant kitos šalies sutikimo, sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik įstatyme ar sutartyje apibrėžtais atvejais, priešingu atveju tai reikštų sutarčių laisvės principo ir kitos sutarties šalies teisėtų interesų pažeidimą. Dėl to tais atvejais, kai įstatymai ar sutartis nesuteikia teisės vienašališkai keisti sutartį, šalis, siekdama dėl tam tikrų priežasčių pakeisti jos sąlygas, turi kreiptis į kitą šalį ir sutarties keitimo klausimą spręsti derybų būdu, o susitarti nepavykus – kreiptis į teismą (CK 6.223 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties sąlygų pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik sutartyje numatytais ar įstatymo nustatytais pagrindais, kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatavus, kad šalių sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas.

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, siekdamas pakeisti šalių sudarytos Paskolos sutarties nuostatas dėl paskolos sugrąžinimo teminų, tačiau ieškovei nesutinkant dėl tokio sutarties pakeitimo, nepasinaudojo jam įstatymo suteikiama teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl 2016-09-19 sutarties pakeitimo. Sutarčiai esant galiojančiai, nenuginčytai ir abiejų šalių valia ar teismo sprendimu nepakeistai, paskolos grąžinimas turėjo būti vykdomas pagal šalių minėtoje sutartyje sutartas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės teisė vienašališkai keisti su ieškove pasirašytą sutartį įstatyme neįtvirtinta, tokia teisė jam nenustatyta ir šalių sudarytoje sutartyje. Priešingai sutarties 2 punkte nurodyta, jog paskolos grąžinimo terminas gali būti pakeistas abiejų šalių susitarimu. Todėl teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių argumentus, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 925,25 Eur priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ištyrus bylos medžiagą, vertinant visumą byloje esančių įrodymų yra pagrindas išvadai, kad ieškovė įrodė visas sąlygas, būtinas tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paprašė išdėstyti ieškovės prašomos priteisti sumos mokėjimą 10 mėnesių laikotarpiui atsižvelgiant į atsakovės sunkią turtinę padėtį. Ieškovė sutiko, kad jos prašomos priteisti sumos grąžinimas būtų išdėstytas ne ilgiau kaip 3 mėnesių laikotarpiui.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas galimas tais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Atsakovės atstovas teigia, kad paskolos grąžinimas turi būti išdėstytas, atsižvelgiant į tai, kad, įmonė, siekdama pagerinti savo padėtį, persikėlė į kitas patalpas, pati ieškovė, kaip atsakovės akcininkė, sutiko su įmonės perkėlimu ir plėtra, o tam reikalingos papildomos lėšos. Pateikti finansiniai dokumentai patvirtina sunkią įmonės padėtį. Išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė 2017 m. Balansą (Sutrumpintas), Pelno (nuostolių) ataskaitą, Finansinės atskaitomybės, sudarytos už 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d., aiškinamąjį raštą (b. l. 58-63), iš kurių matyti, kad 2017 metais įmonė dirbo nuostolingai. Tuo tarpu atsakovė pateikė tik 2018 m. Balansą ir Pelno (nuostolių) ataskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad norint išsamiai ir objektyviai įvertinti šalies turtinę padėtį, vertintinas visas finansinės ataskaitos rinkinys, o ne pavieniai dokumentai. Pažymėtina, kad nors atsakovė nepateikė 2018 m. Finansinės atskaitomybės, sudarytos už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d., aiškinamojo rašto, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad jau 2018 m. įmonės finansinė padėtis buvo geresnė negu 2017 m. Pagal atsakovės 2018 m. Balanso duomenis turtas (nuosavybė) yra 26 231,00 Eur ir įsipareigojimais - 26 231,00 Eur. Įsipareigojimai parodo kompanijos finansinę situaciją. Jeigu įsipareigojimai yra lygūs nuosavybei, vertinama, kad kompanija veikia stabiliai. Tačiau atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, kad įmonė persikėlė į naujas patalpas, užsiėmė plėtra, dėl ko reikalingos papildomos lėšos, atsižvelgiant į ieškovės sutikimą dėl paskolos grąžinimo per 3 mėnesius (b. l. 66), paskolos mokėjimas išdėstytinas 3 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks sprendimo įvykdymo išdėstymas nepažeis bylos šalių interesų pusiausvyros, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis) bei nesukels ieškovei didelių neigiamų turtinių pasekmių.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė E. V. teikia teismui įrodymus, kad patyrė 134,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 14).

Taip pat iš atsakovės priteistinos 16,80 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263–264 straipsniais, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)“, ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 925,25 Eur skolą, 134,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)“, 16,80 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

Išdėstyti 5 925,25 Eur sumos mokėjimą 3 mėnesių laikotarpiui, nustatant atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti ieškovei E. V. kas mėnesį po 1 975,08 Eur iki skolos visiško sumokėjimo. Skolą pradėti mokėti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.