Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. (A. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. U. asmens kratos metu paimtus 835,00 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus), saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta perduoti į valstybės biudžetą.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 292 straipsnio 2 dalį pripažinti kaltais ir nuteisti J. D., D. P. (D. P.) ir A. N., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe iš savanaudiškų paskatų slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius ir neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius, o būtent J. D., A. N., D. P. (D. P.) ir A. U. veikiant bendrininkų grupe, nenustatytiems asmenims organizuojant užsieniečių gabenimą, 2017 metų liepos mėnesio pradžioje D. P. su nenustatytais bendrininkais suderino užsieniečių gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laiką ir vietą, apžiūrėjo užsieniečių paėmimo vietą ir sutarė dėl piniginio atlygio, A. U. tuo metu surado užsieniečių apgyvendinimo ir slėpimo vietas bei su nenustatytais organizatoriais sutarė dėl 900,00 JAV dolerių piniginio atlygio gavimo ir perdavimo bendrininkams, D. P. prašymu A. N. užsieniečiams gabenti surado automobilį ir vairuotoją J. D.. 2017 m. liepos 5 d. apie 13.00 val. J. D. automobiliu ,,Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs prie Lietuvos valstybės sienos ruožo, esančio Šalčininkų rajono Akmenynės seniūnijos Kurmelionių kaimo prieigose, ir paėmęs Šalčininkų rajono Akmenynės seniūnijos Kurmelionių kaimo prieigose tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai, ne per Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės punktus perėjusius tris Pakistano piliečius U. K. (U. K.), S. A. (S. A.) ir R. Z. (R. Z.) savo automobiliu, lydint D. P. ir A. N., pastarojo vairuojamu automobiliu ,,VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurie siekė užtikrinti netrukdomą užsieniečių pristatymą į Vilnių, atgabeno pirmiau nurodytus Pakistano piliečius į Vilnių prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir perdavė A. U., kuris nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. liepos 7 d. slėpė šiuos užsieniečius, apgyvendindamas juos išnuomotose gyvenamosiose patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. liepos 7 d., kol slepiami Pakistano piliečiai buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. U. prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas jos vykdymą atidėti. Apeliantas nurodo, jog laisvėje jis turi žmoną ir mažametę dukterį, kuriai reikalingas tėvas, jo laukia legalus darbas. Nuteistasis pažymi, kad iki nuosprendžio priėmimo jis suimtas praleido dešimt mėnesių, suėmimo vykdymo metu nuobaudų neturėjo, šiuo metu lanko savo konfesijos šventiką bei mokosi lietuvių kalbos. Be to, jis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

4. Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti jam BK 75 straipsnyje įtvirtinto bausmės vykdymo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

6. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-492/2014). BK 61 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

7. Šioje byloje A. U. nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, tai yra už sunkaus nusikaltimo padarymą. Baudžiamajame įstatyme už minėtos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Skirdamas bausmę A. U., apygardos teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam A. U. skiriamą bausmę, pagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę apeliantui, teismas įvertino ir nuteistojo A. U. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tai yra į tai, kad nuteistasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Apygardos teismas įvertino nuteistąjį A. U. charakterizuojančius duomenis: anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas vieną kartą, nusikalto neišnykus teistumui, yra jauno amžiaus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą konstatuodamas, jog A. U. atliko ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, susijusią su laisvės apribojimu, o naują nusikaltimą padarė po jos atlikimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu A. U. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dvidešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas (dvi paros), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai, ir nustatyta, jog A. U. paskirta aštuoniolikos parų arešto bausmė. Tačiau ši nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžiu – už BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą A. U. paskirta 20 MGL (753,20 Eur) bauda (t. 6, b. l. 84–88). Taigi, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, A. U. bausmės, susijusios su laisvės apribojimu, neatliko. Kita vertus, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog nuteistasis A. U. būtų atlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę – sumokėjęs Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžiu paskirtą baudą, dėl to pagal BK 97 straipsnio nuostatas jis laikomas asmeniu, turinčiu teistumą. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad naują nusikalstamą veiką nuteistasis A. U. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymuose nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, o tai neigiamai apibūdina nuteistąjį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija nuteistąjį A. U. charakterizuoja teigiamai (t. 6, b. l. 81), jis turi sutuoktinę (Lietuvoje santuoka neregistruota), mažametę dukterį, tačiau vien šios aplinkybės neduoda pagrindo daryti išvados, kad nuteistajam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė. Kaip jau minėta, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Atsižvelgdama į išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas A. U. pagrįstai pagal BK 292 straipsnio 2 dalį paskyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra daug mažesnę bausmę nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyti BK 62 straipsnio (švelnesnės, negu įstatyme nustatyta, bausmės skyrimas) ir BK 54 straipsnio 3 dalies (jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui) taikymo pagrindai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmei skirti reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad tokia A. U. už nusikalstamą veiką skirta bausmė yra teisinga, paskirta nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių normų, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. U. už BK 292 straipsnio 2 dalyje nustatyto sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi formaliai A. U. atitinka nusikaltimo padarymo metu galiojusios BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653) nuostatose įtvirtintas sąlygas, suteikiančias galimybę teismui svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, Nr. 2K-91/2014).

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. U. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, praeityje jis Lietuvos Respublikoje teistas vieną kartą, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 4, b. l. 54). Aplinkybė, jog naują nusikaltimą nuteistasis padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės, tai yra nesumokėjęs jam paskirtos baudos, be to, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo priimtas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą su laisvės apribojimu susijusią bausmę švelninantis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis, leidžia daryti išvadą, kad A. U. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, be to, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Išdėstytos aplinkybės patvirtina išvadą, kad nuteistasis pozityvių išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nedėjo pakankamų pastangų keisti gyvenimo būdo ir gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo A. U. padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, jog jam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikyti A. U. BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo nėra pagrindo.

10. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. U. (A. U.) apeliacinį skundą.