Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta laisvės atėmimo 3 metams bausmė, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas A. Š. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2021 m. kovo 4 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei pagal 2021 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį paskirtos ir atliktos bausmės dalis ir sulaikymo laikas.

Patenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas ir nutarta iš A. Š. išieškoti 349,56 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 29 d. apie 21 val. 30 min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas duris įsibrovė į nukentėjusiosios S. I. namą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudojo nukentėjusiosios S. I. atžvilgiu fizinį smurtą bei kitaip atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis, tai yra, surišo jai rankas lipnia juosta, o jai išlaisvinus rankas ir atsistojus, pastūmė S. I., jai nugriuvus ant lovos, kumščiais į šonus sudavė ne mažiau, kaip 10 smūgių, kumščiais į galvą sudavė ne mažiau, kaip 10 smūgių, o S. I. pamėginus keltis, vėl ją pargriovė ant lovos ir smaugė rankomis kaklą, S. I. priešinantis, ginantis rankomis ir kojomis, jis trenkė jai kumščiu į galvą, šiais veiksmais S. I. padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešiniajame šone, dešinių X ir XI šonkaulių lūžiai, sužalojimą pakaušyje, dėl ko nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. I. praradus sąmonę, jis pagrobė svetimą, S. I. priklausantį 1 495 eurų vertės turtą: televizorių (duomenys neskelbtini) eurų vertės, muzikinį centrą LG 500 eurų vertės, žoliapjovę 300 eurų vertės, krepšį ADIDAS su jame buvusiais įrankiais (replėmis, šešiakampiu raktu, varžtų atsukimo galvute, trimis varžtais, plastikine detale, automobiliniu telefono laikikliu, automobilio adapteriu į USB, dviem plokštelėmis nuo rankenų, medsraigčiu, garsiakalbiu), bendros 20 eurų vertės, kirvuką 25 eurų vertės.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2021 m. kovo 4 d. 12.30 val. (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo agresyvus, prisistatinėjo svetimais duomenimis, plūdosi necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, po ko nusprendus jį patalpinti į laikino sulaikymo kamerą ir (duomenys neskelbtini) vyriausiajam postiniui L. G. bandant įvesti į laikino sulaikymo kamerą, pažymėtą Nr. 202, atsisakė vykdyti teisėtus vyriausiojo postinio L. G. reikalavimus bei vyriausiajam postiniui L. G. panaudojus kovinių imtynių veiksmus, grumtynių metu įkando vyriausiajam postiniui L. G. į koją, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po ko vyriausiajam postiniui L. G. pasikvietus pagalbą ir kartu su (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu D. J. nuėmus jam, tai yra A. Š. avalynę, kadangi išsiverti batų raištelius pastarasis atsisakė, gulėjo ant žemės, vyriausiajam postiniui L. G. pareikalavus atsistoti, į policijos pareigūno teisėtus reikalavimus nereagavo, todėl buvo pakeltas nuo grindų ir vedant link laikino sulaikymo kameros pradėjo mojuoti rankomis, įsikabino rankomis į kameros grotas ir nesileido įvedamas į ją, tik panaudojus fizinę jėgą jis buvo įstumtas į kamerą, tačiau staiga atsisuko ir eidamas link vyriausiojo postinio L. G. su iškeltomis rankomis, koja spyrė vyriausiajam postiniui L. G. į lytinius organus, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, tada vyriausiajam postiniui L. G. kartu su vyriausiuoju patruliu D. J. vėl panaudojus fizinę jėgą buvo nuvestas į laikino sulaikymo kamerą ir vyriausiajam postiniui L. G. nusisukus nuo jo, einant iš laikino sulaikymo patalpos, koja spyrė į sėdmenis, tada vyriausiajam postiniui L. G. atstūmus jį iki kameros vidurio, apsisukus eiti link išėjimo durų, jis vėl koja spyrė į sėdmenis vyriausiajam postiniui L. G., tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) vyriausiajam postiniui L. G.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. Š. kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

7. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012).

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad A. Š. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų tyčinius baigtus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis inkriminuotas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamą jo jauną amžių. Tuo pačiu atsižvelgta ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Š. nuteistas jau devintąjį kartą. Anksčiau jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Vienas iš nusikaltimų (plėšimas), dėl kurių padarymo A. Š. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas praėjus vos dviem savaitėms po jo paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Po to sekė dar dvi turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu. Be to, jis baustas ir administracine tvarka, taip pat ir už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Paminėtos aplinkybės rodo ne tik nusikalstamų veikų, bet ir paties nuteistojo pavojingumo laipsnį. Nuteistasis linkęs veikti priešingai teisės normoms, gyvenimo būdo nekeičia, ilgalaikių išvadų nedaro, dalis jo veikų pasižymi smurtiniu pobūdžiu, jo neteisėtam elgesiui įtakos turi alkoholio vartojimas, duomenų, kad nuteistasis būtų ėmęsis priemonių spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas, nėra. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, A. Š. turi būti skiriama reali laivės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. Š. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą skyrė mažesnę nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Jas subendrino apėmimo būdu. Be to, paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Todėl laikyti, kad A. Š. paskirta aiškiai per griežta bausmė nėra jokio pagrindo. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą - dalinį bausmių sudėjimą, todėl ir galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta ir ją dar labiau švelninti nėra pagrindo.

10. Taip pat negali būti tenkinamas ir nuteistojo prašymas paskirti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje, kadangi šio klausimo sprendimas nepriklauso teismo kompetencijai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

11. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

12. Kauno apygardos teisme 2021 m. spalio 5 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl A. Š. gynybos patyrė 120,06 Eur išlaidų.

13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis, tačiau apeliacinės instancijos teisme nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi nuteistajam A. Š. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas B. Varsackis. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. Š. 120,06 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų ir 06 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.