Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 231 str. 1 d. ir nubausta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, pagal BK 245 str. ir nubausta keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos ir R. S. paskirta subendrinta galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 str. 4 d., 6 d. 1 p., 5 p., R. S. įpareigota per jai paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteista už tai, kad ji 2012 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui priėmus vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje dėl ieškovo E. S. naudai priteistos 4225,00 Lt skolos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų, pradedant nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 127,00 Lt žyminio mokesčio ir 700,00 Lt proceso išlaidų, R. S. priteistos skolos tyčia nemokėjo, slapstėsi, teikė antstolei Nemirai Šiugždaitei apie save melagingus duomenis, nepriėmė korespondencijos, šiais veiksmais trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą ir padarė BK 231 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Taip pat ji nuteista už tai, kad 2013 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu UAB „S. C.“ iškėlus bankroto bylą ir įpareigojus bendrovės akcininkę ir vadovę R. S. perduoti bankroto administratoriui UAB „A. k.“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, 2013 m. balandžio 3 d. įsiteisėjus šiam sprendimui, R. S. UAB „S. C.“ dokumentų ir turto bankroto administratoriui UAB „A. k.“ neperdavė, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, ir padarė BK 245 str. numatytą nusikalstamą veiką.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad įstatyme yra numatyti platūs antstolio įgaliojimai vykdant savo veiklą, taip pat ir įpareigojimas būti aktyviam. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė nesumokėjo skolos (kitaip tariant, civilinis teisinis santykis) nėra tokia pavojinga veika, dėl kurios būtų pagrindas ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Vadovaujantis BPK 1 str. 1 d. 1 p., baudžiamasis procesas yra negalimas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jo veiksmuose būtina nustatyti visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tame tarpe ir tyčią. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad R. S., negrąžindama skolos, savo veiksmais tyčia trukdė antstolio veiklai. BK 245 str. įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69/2014).

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo išvadomis dėl epizodo, susijusio su dokumentų neperdavimu. Apeliantės teigimu, ji neturėjo tų dokumentų, be to, reikiami dokumentai yra perduoti. Tai, kad liudytoja A. B. yra nurodžiusi, jog dalis dokumentų galėjo būti nuvežta į nuteistosios namus, neatitinka tikrovės. Tai, kad buvo paskelbta apeliantės paieška jai nežinant, negali būti pakankamu pagrindu teigti, kad ji klaidino antstolę. Tai, kad nuteistoji apeliacine tvarka neskundė teismo sprendimo taip pat negali būti pakankamu pagrindu nuteisti ją už dokumentų neperdavimą.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra priimtas nesant jokių objektyvių R. S. kaltę pagrindžiančių įrodymų, ji pripažinta kalta remiantis prielaidomis ir spėlionėmis, prieštaringais/melagingais liudytojų parodymais, tokiu būdu pažeidžiant nekaltumo prezumpciją ir in dubio pro reo principą bei nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Be to, įrodinėjimo našta buvo nepagrįstai perkelta apeliantei. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines baudžiamosios bylos aplinkybes ir netinkamai jas vertino, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 30 d. nuosprendis naikintinas.

Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 231 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs, tiek pasyvūs veiksmai (kasacinė nutartis Nr. 2K-188/2007), trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (kasacinė nutartis Nr. 2K-630/2007). Nepaisant gana plataus trukdymo veikos suvokimo, trukdymas, kaip teisinis požymis, nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų, todėl negali būti nustatinėjamas ir pripažįstamas automatiškai. Teismas, vertindamas vieną ar kitą elgesį, kuriuo sudaromos kliūtys antstoliui vykdyti teismo sprendimą, ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė antstolis, bet ir įvykio kontekstą: vykdomo teismo sprendimo turinį, asmenų, kurių interesai paliečiami teismo sprendimu, padėtį, jų informuotumą apie teismo sprendimo turinį, veiksmų, kuriais trukdoma antstoliui, intensyvumą, taip pat paties antstolio veiksmų teisėtumą ir pan. Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą, taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo antstoliui vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir norėtų taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, 2012 m. gegužės 11 d. buvo pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis 4225,00 Lt sumai, kuriuo R. S. įsipareigojo iki 2012 m. birželio 1 d. šią sumą sumokėti E. S.. Šį vekselį R. S. pasirašė kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas (t. 1, b. l. 20). Kadangi skolininkė savo įsipareigojimų neįvykdė, E. S. bandė su ja susisiekti telefonu, el. paštu (t. 1, b. l. 21, 22), siuntė registruotą laišką (t. 1, b. l. 23-24), tačiau susitarti dėl skolos grąžinimo nepavyko ir pastarasis kreipėsi dėl skolos išieškojimo teismine tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimu už akių ieškovo E. S. naudai iš atsakovės R. S. priteista 4225,00 Lt skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos, pradedant nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 127,00 Lt žyminio mokesčio ir 700,00 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 26-27). R. S. prašymo dėl šio teismo sprendimo peržiūrėjimo nepateikė, tačiau įsipareigojimų ir toliau nevykdė. 2012 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl ieškovo E. S. naudai priteistos 4225,00 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų, pradedant nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 127,00 Lt žyminio mokesčio ir 700,00 Lt proceso išlaidų (t. 1, b. l. 28-29), kuris buvo perduotas antstolei Nemirai Šiugždaitei.

2012 m. gruodžio 21 d. skolininkei R. S. registruotu paštu buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą geruoju, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas vekselyje (t. 1, b. l. 83). Raginimas grįžo neįteiktas su prierašu „Negyvena. Pasakė vyras iš buto“. Tą pačią dieną raginimas buvo išsiųstas registruotu paštu į skolininkės darbovietę UAB „F. ir partneriai“, adresu (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 81-82), tačiau raginimas grižo neįteiktas su prierašu „UAB nėra“ (t. 1, b. l. 80). 2013 m. sausio 16 d. raginimas skolininkei buvo patalpintas elektroninėje erdvėje - antstolių duomenų bazėje (t. 1, b. l. 79). Pasibaigus 10 dienų terminui R. S. skolos nesumokėjo. Buvo patikrinta jos turtinė padėtis ir nustatyta, kad skolininkė turi įkeisto nekilnojamojo turto ir UAB „S. C.“ bei UAB „F. ir partneriai“ akcijų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad skolininkė šiose įmonėse ir dirba. 2013 m. sausio 29 d. UAB „S. C.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas antstolio patvarkymas dėl skolos išskaitymo iš darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 66). Tą pačią dieną buvo areštuotas skolininkei priklausantis turtas (t. 1, b. l. 69-72). Kadangi skolininkės gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, per darbovietę jos rasti taip pat nepavyko, 2013 m. sausio 30 d. buvo paskelbta R. S. paieška (t. 1, b. l. 67). 2013 m. vasario 6 d. R. S. atvyko į antstolių kontorą. Tą pačią dieną ji parašė pranešimą, kad apie paiešką sužinojo iš policijos ir yra pasiekiama telefonu (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei el. paštu ((duomenys neskelbtini)) bei nurodė, kad jos darbas yra susijęs su komandiruotėmis ir ji gyvena viešbučiuose, prašė korespondenciją siųsti adresu (duomenys neskelbtini)(t. 1, b. l. 64). Svarbu pabrėžti, kad šis pranešimas rašytas pačios R. S., todėl, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ji diktuodama ar antstolė rašydama negalėjo suklysti dėl kontaktinių duomenų. Tą pačią dieną jai buvo įteiktas antstolio patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš jos pačios darbo užmokesčio, kadangi ji yra UAB „S. C.“ direktorė (t. 1, b. l. 66). Tai reiškia, kad R. S. žinojo apie savo skolinius įsipareigojimus, suprato, kad teismo sprendimas yra vykdomas ir ji yra ieškoma, tačiau išskaitų iš R. S. darbo užmokesčio nebuvo daroma, pati skolos ji taip pat nemokėjo. 2013 m. kovo 20 d. UAB „S. C.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas antstolio patvarkymas dėl neišieškomos skolos, kuris grįžo neįteiktas. 2013 m. kovo 29 d. tuo pačiu R. S. nurodytu adresu pakartotinai buvo išsiųstas tas pats antstolio patvarkymas, adresuojant pačiai R. S.. Laiškas grįžo neįteiktas su prierašu, kad šiame name tik 50 butų (t. 1, b. l. 59). 2013 m. balandžio 4 d. skolininkės nurodytu el. paštu ((duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas minėtas dokumentas ir nurodyta, kad antstoliai R. S. nurodytu adresu neranda ir visi laiškai grįžta neįteikti, taip pat jos buvo prašoma patvirtinti, kad gavo šį el. laišką (t. 1, b. l. 58). Patvirtinimo gauta nebuvo. 2013 m. gegužės 10 d. buvo paskambinta jos nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsiliepusi moteris paaiškino, kad ji nėra R. S. ir šis telefono numeris asmeniui tokiu vardu ir pavarde niekada nepriklausė (t. 1, b. l. 64). Tą pačią dieną R. S. el. paštu pakartotinai buvo išsiųstas laiškas, kuriame prašoma nurodyti, kokiu adresu ji gyvena ir kontaktinį telefono numerį, informuoti, kodėl skola nėra mokama, ji įspėta, kad jei nemokės priteistos skolos ir slapstysis, bus kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jos atžvilgiu (t. 1, b. l. 56). Apklausos metu antstolė Nemira Šiugždaitė nurodė, R. S. į šį el. laišką neatsakė (t. 1, b. l. 92), tačiau su apeliaciniu skundu nuteistoji pateikė 2013 m. gegužės 15 d. antstolei rašyto el. laiško kopiją, patvirtintą apeliantės parašu (t. 2, b. l. 63). Iš šio laiško turinio matyti, kad R. S. nurodo jau kitą savo telefono numerį ((duomenys neskelbtini)), tačiau į jokius kitus antstolės užduotus klausimus neatsako, gyvenamosios vietos adreso nenurodo, pažada kitą savaitę susisiekti. 2013 m. gegužės 20 d. vėl buvo paskelbta R. S. paieška (t. 1, b. l. 55). Nors skolininkė buvo surasta ir apklausta, savo gyvenamąją vietą nurodė tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), o telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54), tačiau į antstolių kontorą ji taip ir neatvyko, o su ja susisiekti ir toliau nepavyko.

Atlikus išsamią antstolio veiksmų, vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą, analizę, matyti, kad nagrinėjamu atveju, antstolės Nemiros Šiugždaitės veiksmai buvo teisėti, aktyvūs ir savalaikiai. Antstolė nuo vykdomosios bylos iškėlimo iki kreipimosi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nuolat ėmėsi priverstinio teismo sprendimo vykdymo priemonių, stengėsi nustatyti R. S. buvimo vietą, su ja susisiekti, tačiau skolininkė ne tik nevykdė aptarto teismo sprendimo, t. y. nemokėjo priteisto įsiskolinimo, bet ir ėmėsi trukdymo veiksmų. Ji, žinodama, kad antstolė vykdo jos atžvilgiu priimtą teismo sprendimą, gavusi antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio, pateikė melagingus savo kontaktinius duomenis (telefono numerį), nurodytu gyvenamosios vietos adresu nepriėmė korespondencijos, prašoma nenurodė savo tikrosios buvimo vietos, ignoravo telefoninius skambučius, o pažadėjusi su antstole taip ir nesusisiekė, tokiu būdu sudarydama kliūtis antstolei vykdyti teismo sprendimą. Taigi, trukdymas pasireiškė aptartų veiksmų visuma, o ne skolos nemokėjimo faktu, kaip nurodo apeliantė. Nuteistoji tik ikiteisminio tyrimo metu nurodė gyvenanti (duomenys neskelbtini), iki tol tikrosios savo buvimo vietos neatskleidė. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad su šiuo skundu pateikiami įrodymai patvirtina, kad R. S. antstolei teikė teisingus, o ne melagingus duomenis, iš pridėto el. laiško turinio matyti, kad apeliantė jame nurodo kitokį savo telefono numerį negu 2013 m. vasario 6 d. pranešime antstolei. Tai tik patvirtina buvus pateiktus neteisingus duomenis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptartuose R. S. veiksmuose buvo BK 231 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Pažymėtina, kad faktas, jog nuteistoji nesutinka su jai priteista skola ar jos dydžiu, nepateisina jos elgesio, antstoliui atliekant teisėtus veiksmus. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl pagrįstai buvo vykdomas.

BK 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str.). Pagal BK 245 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 str. trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Kita vertus, BK 245 str. įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009).

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „S. C.“, kurios vadovė buvo R. S., ir paskirtas įmonės bankroto administratorius UAB „A. k.“ (t. 1, b. l. 34-36). Šioje nutartyje nurodyta, kad bendrovės direktorė R. S. per 15 dienų laikotarpį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus. Kaip apklausos metu nurodo UAB „A. k.“ direktorė L. T., R. S. apie bankroto procedūros pradžią buvo išsiųsti pranešimai paštu: įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktorės teismui nurodytu faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 181-182). Laiškai grįžo neįteikti (t. 1, b. l. 45-47). Visa informacija apie bankroto procedūros pradžią direktorei buvo perduota telefonu. L. T. teigimu, R. S. bendravo nemandagiai ir nesutiko vykdyti teismo nutarties. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba informavo bankroto administratorių, kad jau įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo į UAB „S. C.“ yra priiminėjami darbuotojai. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi, išnagrinėjęs bankroto administratoriaus prašymą dėl baudos UAB „S. C.“ vadovui paskyrimo ir vykdomojo rašto išdavimo, išdavė vykdomąjį raštą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties įvykdymui (t. 1, b. l. 37-38), kurį bankroto administratorius pateikė antstoliui Irmantui Gaideliui vykdyti. 2013 m. liepos 8 d. antstolis pranešė, kad R. S. procesiniai dokumentai dėl įpareigojimo buvo išsiųsti, bet jų įteikti nepavyko (t. 1, b. l. 39).

2013 m. gegužės 17 d. R. S., kaip UAB „S. C.“ direktorė, sudarė teisinių paslaugų sutartį su Vilniaus miesto VI advokatų kontoros advokato padėjėju Kornelijumi Pivoriūnu (t. 1, b. l. 39), tačiau, advokato padėjėjo teigimu, toliau su juo nebendravo. Tai patvirtina, kad R. S. žinojo apie jai priklausančiai įmonei iškeltą bankroto bylą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. S. savo kaltę šiame epizode iš dalies pripažino. Ji pripažino, kad nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties, kadangi su ja nesutinka, tačiau, kaip jau minėta, tokia nuteistosios pozicija negali pateisinti jos elgesio, vengiant vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Vėliau R. S. savo pozicijas keitė, tai neigdama, tai vėl pripažindama savo kaltę. Nepaisant to, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė, kaip UAB „S. C.“ direktorė, būdama atsakinga už Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties vykdymą, žinodama apie savo pareigas pagal šią nutartį, šių pareigų sąmoningai nevykdė. Nutarties vykdymą buvo bandoma užtikrinti geranoriškai, taip pat ir civilinėmis teisinėmis priemonėmis, tačiau R. S. ją vykdyti atsisakė. Kadangi dėl tokių pastarosios veiksmų buvo sutrukdyta bankroto procedūra, vilkinamas procesas, apribotos galimybės atsiskaityti su įmonės kreditoriais, R. S. veiksmų pavojingumo laipsnis pagrįstai įvertintas kaip užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Tik vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, bankroto administratoriui buvo perduotas įmonei priklausantis automobilis.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. nurodė, kad UAB „S. C.“ dokumentai yra pas buhalterę A. B. (t. 1, b. l. 116), tačiau pastaroji tokias aplinkybes paneigė (t. 1, b. l. 183), nurodydama, kad UAB „S. C.“ dokumentai buvo laikomi kartu su įmonės „F.“ dokumentais, kurie, nuomotojui liepus išsikraustyti iš nuomojamų patalpų, buvo užrakinti rūsyje apie mėnesį, o vėliau buvo išvežti į naujas patalpas arba galimai pas R. S. į namus. Nuteistoji į akistatą su liudytoja A. B. tris kartus neatvyko (t. 1, b. l. 184). Nepaisant to, kur faktiškai buvo laikomi dokumentai, juos perduoti bankroto administratoriui turėjo įmonės vadovė, kuri to nepadarė ir nepateikė jokių tokią jos galimybę objektyviai paneigiančių duomenų. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad reikiami UAB „S. C.“ dokumentai yra perduoti, 2015 m. gegužės 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoja L. T. paneigė gavusi bet kokius šios įmonės dokumentus (t. 2, b. l. 42).

Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal E. S. prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 231 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo (t. 1, b. l. 1), pagal antstolės Nemiros Šiugždaitės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo (t. 1, b. l. 11). Šie ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti (t. 1, b. l. 18). Dėl to, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal BK 231 ir 245 str., gavus UAB „A. k.“ direktorės L. T. prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, pakartotinai pagal BK 245 str. naujas ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, šis prašymas buvo prijungtas prie jau atliekamo ikiteisminio tyrimo ir buvo tiriamas kaip atskiras nusikalstamos veikos epizodas (t. 1, b. l. 17). Tokiu būdu, R. S. teisė žinoti, kuo ji yra įtariama, ir galimybės gintis nebuvo apribotos, kadangi pranešimai apie įtarimą jai buvo įteikiami dėl abiejų nusikalstamos veikos epizodų (t. 1, b. l. 101-102, 109-110, 114-115, 120), dėl ko ji ne kartą buvo apklausta. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, R. S. suprato, kuo yra įtariama ir kaltinama, pateikė savo poziciją dėl pareikšto įtarimo ir kaltinimo, todėl konstatuotina, kad BPK 44 str. 7 ir 8 d. numatytos teisės buvo tinkamai užtikrintos.

Atsižvelgiant į nuteistosios gynėjo baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu išsakytą prašymą panaikinti R. S. paskirtą BK 48 str. 6 d. 5 p. numatytą įpareigojimą išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pažymėtina, kad šis įpareigojimas yra paskirtas pagrįstai, siekiant įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintus tikslus, o nuteistosios gynėjo argumentai, kad R. S. būtų sunku žiemos laikotarpiu slidžiu keliu važinėti į Molėtus, nėra pakankamas pagrindas šiam įpareigojimui panaikinti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama bausmė, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių, tačiau darydamas nusikalstamas veikas asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio nepatogumus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl R. S. kaltės padarius BK 231 str. ir 245 str. numatytas nusikalstamas veikas. Pripažintina, kad nuteistosios veiksmuose yra nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji šių nusikalstamų veikų sudėčių požymiai (BK 2 str. 3 d.), todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžio nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios R. S. apeliacinį skundą atmesti.