- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2-37192-465/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- UAB „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- T. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei T. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 1089,22 Eur negrąžintą kreditą, 436,62 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2018-10-08) iki ieškinio parengimo teismui (2019-10-08), 40 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019-10-09 iki kredito grąžinimo dienos, 98,09 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (įteikiant juos asmeniškai atsakovei). Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė T. A. ir UAB „Nordecum“ 2016 m. birželio 29 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l.35-43). Pagal sutartį UAB „Nordecum“ suteikė atsakovei 2300 Eur kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 40 proc. metines palūkanas, metinė palūkanų norma – 49,02 proc. (el.b.l.44-46). Atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, laiku neatsiskaitė su kreditoriumi, atliko dalinius mokėjimus ir liko skolinga 1089,92 Eur. Kadangi atsakovė nepadengė pradelstų mokėjimų, kreditorius 2018 m. spalio 8 d. nutraukė sutartį su atsakove ir išsiuntė jai pranešimą apie tai (el.b.l.55). 2017 m. birželio 1 d. pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartimi tarp UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „Nordecum“, ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ įgijo reikalavimo teisę į perleistą įsiskolinimą susidariusį atsakovės vardu (el.b.l.9-16). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu nėra (CPK 178 str.).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1089,92 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 40 proc. dydžio metines palūkanas. Atsakovė laiku nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovas nutraukė su atsakove sudarytą sutartį, ir nesilaikius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovei paskaičiuotos 40 procentų dydžio metinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 436,62 Eur sutartinės palūkanos (CK 6.37; 6.574 straipsniai), bei 40 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnis).
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo praleidusi mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 98,09 Eur delspinigius pagal ieškovo pateiktą delspinigių paskaičiavimą (už 180 dienų laikotarpį) yra taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 37,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 75,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 112,00 Eur.
Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali suma, todėl nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1089,92 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus ir 92 ct) negrąžinto kredito, 436,62 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 62 ct) sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2018-10-28) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019-10-08), 40 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos (1089,92 Eur) nuo 2019-10-09 iki visiško kredito gražinimo, 98,09 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus ir 09 ct) delspinigių bei 112,00 Eur (vieną šimtą dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, naudai.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.