Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja I. K. ir valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Papildomai paaiškina, kad santuoką G. B. (po santuokos Z.) ir K. Z. sudarė (duomenys neskelbtini). Būdama santuokoje G. Z. 1992 m. birželio 18 d. bendrąja jungtine nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi G. Z. neišmanė visų teisinių dalykų, manė, kad jeigu 1992 m. birželio 18 d. pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 6-5082 ir namų knygoje ji yra nurodyta šio buto savininke, tai mirus jos sutuoktiniui nereikia kreiptis į notarų biurą ar kitas institucijas dėl palikimo priėmimo, butas ir taip nuosavybės teise priklauso jai. Pažymi, kad G. Z. po sutuoktinio mirties liko gyventi bute, naudojosi mirusiajam priklausiusia buto dalimi bei kitu turtu, rūpinosi, prižiūrėjo ir tvarkė namų buitį, mokėjo mokesčius, sudarė draudimo sutartis.

Suinteresuotas asmuo I. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jo patenkinimui prieštaravimų nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. Z. (buvusi pavardė – B.), gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu G. Z. buvo našlė, jos sutuoktinis K. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė pirmoji dukra – suinteresuotas asmuo I. K., ir (duomenys neskelbtini) gimė antroji dukra – pareiškėja T. Z. (Duomenys neskelbtini) mirus K. Z., niekas į notarą pagal paskutinę mirusiojo gyvenamąją vietą nesikreipė. Testamentų registre iki šiol nėra registruotų K. Z. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų. Duomenų, kad K. Z. paliko testamentą, byloje taip pat nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). (Duomenys neskelbtini) mirus G. Z., į notarą pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kreipėsi palikėjos dukros I. K. ir T. Z., kurios priėmė jos palikimą.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. Z. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Tačiau jo mirties dieną Nekilnojamojo turto registre 1992 m. birželio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 6-5082 pagrindu buvo registruota G. Z. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Byloje nustatyta, kad po K. Z. mirties G. Z., būdama įstatymine jo įpėdine – palikėją pergyvenusia sutuoktine (CK 5.13 straipsnis), į notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad nepaisant to, G. Z. savo sutuoktinio K. Z. turtą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis turi juridinę reikšmę pareiškėjai.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdama įstatyminė G. Z. įpėdinė, siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad G. Z. priėmė savo sutuoktinio K. Z. palikimą po jo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad K. Z. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre jo sutuoktinės G. Z. vardu nuosavybės teise buvo registruotas Butas. Butas įgytas 1992 m. birželio 18 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tai yra G. Z. esant santuokoje su K. Z. nuo (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai patvirtina, kad Butas, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė G. Z. ir K. Z. nuosavybė pastarojo mirties momentu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po K. Z. mirties G. Z. ir toliau gyveno Bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už Butą, ką patvirtina pareiškėjos prie pareiškimo pridedami rašytiniai įrodymai apie mokesčių už Butui teikiamas paslaugas mokėjimą nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2021 m. spalio mėn. Į bylą pateiktas 2022 m. gegužės 9 d. If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančio per If P&C Insurance AS filialą, raštas, patvirtinantis Buto draudimą G. Z. vardu 2019, 2020, 2021 metais, liudija, kad G. Z. Butu ne tik naudojosi, bet ir juo rūpinosi kaip savo turtu. Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, pareiškėjos pastovų gyvenimą Bute iki K. Z. mirties ir po to, iki mirties (duomenys neskelbtini), mokesčių už Butui teikiamas paslaugas mokėjimą, Buto draudimą po K. Z. mirties, teismas neturi pagrindo abejoti, kad G. Z. atliko aktyvius veiksmus jos sutuoktinio K. Z. palikimui priimti pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat K. Z. mirties momento (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė jo sutuoktinė G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį G. Z., išduoti pareiškėjai T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.