- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- eA-306-502/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00026-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. 2D-16514 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Inspekciją parengti naują atsakymą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu patikrinti, ar Vilniuje ties (duomenys neskelbtini) vykdomi darbai atliekami teisėtai. Atsakymo į šį prašymą negavo. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu byloje Nr. AG-404/07-2022 įpareigojo Inspekciją pateikti atsakymą į pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. prašymą įstatymų nustatyta tvarka.
3. Pareiškėjas teigė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. gavo Inspekcijos Raštą, t. y. nuo Komisijos sprendimo praėjus 21 darbo dienai. Tai vertino kaip Komisijos įpareigojimo nevykdymą, nes atsakymas išsiųstas vėliau nei tai numato teisės aktai.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas nurodė, kad Rašte Inspekcija citavo įvairius teisės aktus, aprašė projektinių pasiūlymų Nr. PSP-100-220701-03068, kurie niekaip negalėjo būti pareiškėjo pasiteiravimo objektu sprendinius ir tikslus (pasiūlymams buvo pritarta 2022 m. liepos 1 d., t.?y. jau po pareiškėjo kreipimosi į Inspekciją dėl realiai 2022 m. gegužės 7 d. atliktų darbų), tačiau neatsakė į esminį klausimą – kodėl vykdytus darbus laiko paprastuoju remontu, o ne rekonstrukcija. Inspekcija teigė, kad 2022 m. liepos 28 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir užregistravo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1552 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Tačiau Inspekcija niekaip nepaaiškino, kodėl į tą patikrinimą nebuvo kviečiamas pareiškėjas, kodėl nesivadovavo Inspekcijos viršininko įsakymo Nr. 1V-53 „Dėl Statybos (ūkio subjektų veiklos) patikrinimo tvarkos aprašo ir statybos (ūkio subjektų veiklos) patikrinimo aktų formų patvirtinimo“ 19.3 punktu ir pareiškėjo neinformavo apie patikrinimo rezultatus, todėl lieka neaišku, ką Inspekcija nustatė patikrinimo metu, ar aktas atitinka realybę.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo teigimu, atlikti darbai, net ir vadovaujantis Kelių reglamento nuostatomis, laikytini rekonstrukcija, o ne paprastuoju remontu, nes buvo pakeisti asfalto dangos matmenys, perkelti kelio bortai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, taip pat matyti, jog šiuo atveju buvo atliktas ne paprastasis remontas, bet rekonstrukcija, nes įstatyme ji apibrėžiama taip: „72. Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.)“.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti.
10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 9 d. Inspekcijai elektroniniu paštu pateikė prašymą patikrinti ir informuoti, ar Vilniuje ties (duomenys neskelbtini) vykdomi darbai atliekami teisėtai (toliau – ir 2022 m. gegužės 9 d. prašymas). Pareiškėjas 2022 m. gegužės 9 d. prašyme nurodė, jog ,,Abejonių kelia tai, kad yra didinamas kietų dangų, automobilių stovėjimo vietų plotas atskirųjų želdynų sąskaita rajone, kuriame, anot Vilniaus miesto bendrojo plano, jau dabar trūksta atskirųjų želdynų ir yra per daug kietųjų dangų. Taip pat nėra aišku ar buvo parengti rekonstrukcijos projektai, kada vyko jų viešinimas. Matant darbus akivaizdu, kad yra keičiami statinių parametrai, tad darbų negalima vadinti remontu. Tokiu atveju lyg ir reikalingi projektai bei statybos leidimai. <...>“. Pareiškėjo pateikto prašymo pagrindu Inspekcijoje pradėtas tyrimas. Inspekcija patikrino Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS Infostatyba) esančius duomenis, iš kurių nustatė, kad adresu: Žirmūnų g. 79, 85, 131A, Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. liepos 1 d. pritarė projektiniams pasiūlymams Nr. PSP-100-220701-03068, t. y. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „VAATC“ pateiktam projektui: „B3 tipo pusiau požeminių konteinerių aikštelių Antavilių Sodų 11-oji g. 1, Karačiūnų g. 32, Karačiūnų Sodų 1-oji g. 13, Nemenčinės pl. 61A, Skarbelio g. 3, Smėlynės Sodų 3- ioji g. 6, Šilėnų g. 34, Vinciūniškių g. 8, Kalvarijų g. 178B, Maišiagalos g. 35A, Apkasų g. 3, 31, Žirmūnų g. 79, 85, 131A, Žygio g. 7A, Vilniuje, statybos projektas, Nr. AN-21.07.12-SP-B-10, 2022“. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, 2022 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išsiųstas Inspekcijos kvietimas Nr. 2D-13271 2022 m. liepos 28 d. 10:00 val. atvykti į statybos, esančios nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje iki (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikrinimą. 2022 m. gegužės 9 d. prašymo nagrinėjimo Inspekcijoje metu, 2022 m. liepos 7 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, be kita ko, prašydamas įpareigoti Inspekciją atsakyti į jo 2022 m. gegužės 9 d. prašymą.
13. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas pasirinko ginčo nagrinėjimo tvarką, pagal kurią ginčijamo administracinio akto teisėtumą įvertina išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pareiškėjas, pasinaudojęs įstatymo numatyta teise kreiptis į Komisiją dėl Rašto panaikinimo, turėjo laikytis savo paties pasirinktos ginčo nagrinėjimo tvarkos ir nesutikdamas su Komisijos 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu, kreiptis į teismą dėl nurodyto sprendimo teisėtumo įvertinimo. Tačiau, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teikia teismui skundą, kurio motyvai iš esmės analogiški išdėstytiems skunde Komisijai.
14. Atsakovas pažymi, kad iš Komisijos sprendimo turinio matyti, jog Komisija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, sprendimą dėl ginčijamo Rašto priėmė tinkamai įvertinusi, ar nurodytas raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, nurodytą sprendimą pagrindė teisės aktų normomis, nepažeisdama pagrindinių procedūrų, taip pat nurodė jo apskundimo tvarką. Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas tarp tų pačių šalių – pareiškėjo ir Inspekcijos, dėl to paties dalyko – Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, yra išspręstas Komisijos 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu, kuris per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pareiškėjo apskųstas teismui nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir numatytą teisinį reglamentavimą, Inspekcijos vertinimu, nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
18. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, bylos šalys, nesutinkančios su Komisijos sprendimu, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, neapskųsti sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo terminui. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 12 d. ir būtent tą dieną buvo pateiktas ginčijamas Raštas pareiškėjui, taigi pareiškėjo argumentai dėl Inspekcijos atžvilgiu priimto Komisijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo nevykdymo, yra nepagrįsti, kadangi Komisijos sprendimas buvo įvykdytas pirmąją jo įsiteisėjimo dieną. Inspekcija, pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. prašymo pagrindu organizuodama patikrinimą vietoje, neturėdama atskiro pareiškėjo prašymo, neturėjo pareigos pareiškėją kviesti į organizuojamą faktinių duomenų patikrinimą; be to, teisės aktai numato Inspekcijai pareigą pateikti faktinių duomenų patikrinimo aktą tik esant rašytiniam Inspekcijai skundą pateikusio asmens prašymui, o šiuo atveju pareiškėjas tokio prašymo Inspekcijai nebuvo pateikęs.
Atsiliepimas
19. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. prašymo pagrindu Inspekcijai įvykdžius administracinę procedūrą, buvo priimtas administracinis sprendimas – ginčijamas Raštas, kuris įteiktas pareiškėjui vadovaujantis VAĮ 13 straipsnio 1 dalimi. Šiuo atveju nesant atskiro pareiškėjo prašymo, Raštas pareiškėjui išsiųstas tokiu pat būdu, kokiu gautas 2022 m. gegužės 9 d. prašymas. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl Rašto įteikimo pareiškėjui nesivadovaujant VAĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kadangi paminėtos įstatymo nuostatos numato pareigą siųsti dokumentus naudojantis E. pristatymo sistema tik viešojo administravimo subjektams, ir neįpareigoja naudoti E. pristatymo sistemą siunčiant administracinį sprendimą privačiam subjektui, kuris nėra išreiškęs valios gauti institucijos atsakymą būtent naudojantis E. pristatymo sistema. Taigi, Inspekcija, pateikdama Raštą pareiškėjui, tinkamai atliko savo pareigas pateikti administracinį sprendimą ir nepažeidė jo įteikimo tvarkos, numatytos VAĮ 13 straipsnio 1 dalyje bei 9 straipsnio 1 dalyje, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją laikytis VAĮ reikalavimų ir būsimus atsakymus siųsti taip, kaip tai numato VAĮ, atmestinas, kaip nepagrįstas.
II.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
21. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 9 d. elektroniniu paštu pateikė Inspekcijai prašymą, kuriame prašė patikrinti ir informuoti, ar Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vykdomi darbai atliekami teisėtai, argumentuodamas, jog yra didinamas kietų dangų, automobilių stovėjimo vietų plotas atskirųjų želdynų sąskaita, todėl nėra aišku, ar buvo parengti rekonstrukcijos projektai, kada vyko jų viešinimas. Pareiškėjo teigimu, yra keičiami statinių parametrai, todėl darbų negalima vadinti remontu, kadangi reikalingi projektai bei statybos leidimai. Taip pat neaišku, kaip atliekami darbai dera su patvirtintu Vilniaus miesto bendruoju planu, kurio aiškinamajame rašte teigiama, kad yra siekiama mažinti automobilinių kelionių skaičių, nelaidžių dangų kiekius ir tam numatoma priemonė – automobilių stovėjimo vietų skaičiaus mažinimas. Realybėje yra didinamas tiek automobilių stovėjimo vietų skaičius, tiek kietųjų dangų plotai.
22. Pareiškėjas 2022 m. liepos 7 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Inspekciją atsakyti į pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. paklausimą, įpareigoti Inspekciją pradėti administracinę procedūrą siekiant išsiaiškinti priežastis, dėl kurių buvo padaryti įstatymo pažeidimai nagrinėjant skundą ir nustatyti atsakingus asmenis, bei ištaisyti dokumentų registravimo klaidas ir tobulinti atsakymus pareiškėjams. Komisija 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu nusprendė tenkinti pareiškėjo skundo dalį, t. y. įpareigojo Inspekciją pateikti atsakymą į pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. prašymą įstatymų nustatyta tvarka, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Raštu, su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Inspekcijos Raštą ir įpareigoti Inspekciją parengti naują, įstatymų reikalavimus atitinkantį, atsakymą bei įpareigoti Inspekciją laikytis VAĮ reikalavimų ir būsimus atsakymus siųsti taip, kaip tai numato VAĮ.
Žemesnės instancijos teismas
25. Komisija 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pažymėdama, kad pareiškėjui iš esmės tinkamai bei motyvuotai buvo atsakyta į visus jo 2022 m. gegužės 9 d. prašyme keliamus klausimus, jog nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliekami tik susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai. Konstatavo, kad Inspekcija taip pat atliko patikrą vietoje pagal pateiktą 2022 m. gegužės 9 d. prašymą, išsamiai bei suprantamai ir plačiai įvardijo visus su nagrinėjama situacija susijusius teisės aktus bei konkrečias, situaciją reglamentuojančias teisės aktų nuostatas bei pažymėjo, jog Vilniaus miesto bendrojo plano gamtinio karkaso plote naujos statybos darbų ar rekonstravimo darbų požymių nefiksuota. Komisija sutiko su Inspekcijos pozicija, jog 2022 m. rugsėjo 12 d. raštas pareiškėjui išsiųstas tokiu pat būdu, kokiu gautas 2022 m. gegužės 9 d. prašymas, t. y. el. paštu. Komisija pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 12 d., o Inspekcijos atsakymas pateiktas būtent 2022 m. rugsėjo 12 d., todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo praleistas terminas atsakymui pateikti.
26. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 9 d. kreipdamasis į Inspekciją su prašė patikrinti, ar Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) vykdomi darbai atliekami teisėtai, vertina, jog atlikti darbai laikytini rekonstrukcija, o ne paprastuoju remontu, nes buvo pakeisti asfalto dangos matmenys, perkelti kelio bortai.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Kelių įstatymo, Kelių reglamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 21-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 ,,Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir Reglamentas Gatvės ir vietinės reikšmės keliai), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d., toliau – ir Reglamentas Statinių klasifikavimas), Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 (toliau – ir Tvarkos aprašas), Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis.
Šalies argumentai
29. Teismas nurodė, kad ginčijamame Inspekcijos Rašte pareiškėjui nėra imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, jame tik pateikiama pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. prašyme prašoma informacija. Įvertinęs ginčijamo Inspekcijos Rašto turinį, teismas sprendė, kad šis aktas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, jis yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio ir jo panaikinimas neapgintų pareiškėjo teisių, o jį panaikinus – pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog atlikti darbai vadovaujantis Kelių reglamentu laikytini rekonstrukcija, o ne paprastuoju remontu, nes buvo pakeisti asfalto dangos matmenys, perkelti kelio bortai, todėl vadovaujantis Statybos įstatymu, buvo atliktas ne paprastasis remontas, bet rekonstrukcija, be to, Inspekcija nepakvietė pareiškėjo dalyvauti patikrinime vietoje, nurodė, kad Inspekcija Patikrinimo akte užfiksavo, jog minėtu adresu nėra vykdomi statybos darbai. Inspekcija, be kita ko, vadovavosi Administracijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. A51-117847/22(3.3.2.26E-INF) pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje darbai yra vykdomi paprastojo remonto būdu. Patikrinimo akte buvo užfiksuoti atlikti darbai. Teismas vertino, kad Inspekcija ginčijamame Rašte pagrįstai konstatavo, jog teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atlikti statybos darbai, kurie priskirtini kelio paprastajam remontui, tokie darbai nėra priskirtini rekonstrukcijai.
32. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, jog kelias yra laikytinas viešuoju vietinės reikšmės keliu, kadangi pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paprastojo remonto statybos darbai atliekami ribotoje teritorijoje, t. y. kiemų keliuose. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad paprastojo remonto statybos darbai atliekami kiemų keliuose, todėl jie laikytini neviešu vidaus keliu. Pagal Kelių reglamento 1 punktą, šis reglamentas nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Kelių reglamente nėra numatyta, kad jis taikomas tik užmiesčio keliams, kadangi jame numatytas reglamentavimas apima magistralinius, krašto bei rajoninius kelius. Aplinkybė, kad pareiškėjas kartu su 2022 m. gegužės 9 d. prašymu pateikė fotonuotraukas ir Rašte jos nėra vertintos nereiškia, jog toks vertinimas nebuvo atliktas. Inspekcija, gavusi pareiškėjo prašymą, organizavo faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir nustačiusi atliktų darbų apimtį, tai užfiksavo Patikrinimo akte. Inspekcijos Patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės įvertintos Rašte, todėl teismas nurodė, jog nėra pagrindo abejoti Inspekcijos Patikrinimo akto duomenimis.
33. Įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, teismas nustatė, kad ginčo teritorijoje buvo atnaujinti statiniai, jų nerekonstruojant, tačiau nebuvo perstatyti statiniai pakeičiant jų konstrukcijas ir/ar matmenis. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu būdu nustatė, kad buvo pakeisti asfalto dangos matmenys ir perkelti kelio bortai. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti Inspekcijos atlikto patikrinimo duomenimis, jog ginčo teritorijoje buvo atlikti paprastojo remonto darbai, kadangi buvo atlikti vidaus kelio darbai, vidaus kelio, šaligatvio dangos atnaujinimo darbai, išasfaltuotos vidaus kiemo aikštelės, pakeistos šaligatvių, pėsčiųjų takų dangos į šaligatvio plyteles, vykdomi modernizavimo statybos darbai, dangos šalia pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje nekeistos.
Žemesnės instancijos teismas
35. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nebuvo išreiškęs noro dalyvauti patikrinimo vietoje metu, todėl Inspekcija neturėjo pareigos kviesti pareiškėją dalyvauti patikrinime vietoje. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Raštas buvo pateiktas el. paštu, nesilaikant VAĮ reikalavimų, teismas nurodė, jog pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. prašymas buvo pateiktas Inspekcijai el. paštu, todėl Inspekcija nepažeidė VAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų Raštą pareiškėjui pateikdama elektroniniu paštu. Pareiškėjas pateiktame skunde nebuvo išreiškęs pageidavimo Raštą gauti paprastu paštu ar kitokiu būdu.
36. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Inspekcijos Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti Inspekciją parengti naują atsakymą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2022 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. AG-576/03-2022 arba priimti bet kokį kitą ABTĮ numatytą sprendimą.
38. Pareiškėjas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neatsakė į pagrindinį klausimą, kodėl Rašte nurodyti darbai laikytini paprastuoju remontu, o ne statybos rūšimi, kuriai reikalingas projektas bei jo viešas aptarimas su visuomene.
39. Pareiškėjas nurodo, kad teismas rėmėsi išskirtinai Inspekcijos nurodytais argumentais, jo nurodytų argumentų nevertino. Akcentuoja, kad Kelių reglamentas yra taikomas tik užmiesčio keliams, todėl Inspekcijos Raštas ir teismo sprendimas negali būti laikomi tinkamai argumentuotais, nes darbai atlikti Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) mikrorajone.
40. Pareiškėjas teigia, kad ginčas buvo kilęs tik dėl statybos rūšies kvalifikavimo ir, ar Raštas atitinka VAĮ nustatytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Inspekcijos Rašte pernelyg daug cituojami su skundo esme nesusiję teisės aktai, tačiau neanalizuojamas statybos rūšies klausimas. Pažymi, kad ginčas su Inspekcija kilo ne dėl pačių darbų atlikimo fakto, bet dėl statybos rūšies kvalifikavimo. Tačiau teismas konstatavo, kad statybos darbai nebuvo atliekami ir galbūt būtent ši aplinkybė tapo neteisingo sprendimo pagrindu. Inspekcijos pozicijos perpasakojimas ir visiškas įrodymų ignoravimas nelaikytinas teisiniu argumentu.
Žemesnės instancijos teismas
41. Teismas taip pat analizavo, kokio tipo keliu laikytinas aptariamas kiemas, nors tai nėra esminis skundo dalykas. Tačiau ir šioje dalyje teismas tiesiog perrašė Inspekcijos poziciją ir net nemotyvavo, kodėl skunde nurodyta interpretacija, kad kiemo pravažiavimas Rašte kvalifikuotas netinkamai, nėra teisinga. Pareiškėjas teigia, kad kelias yra viešas, todėl laikytinas ne vidaus, bet viešuoju vietinės reikšmės keliu, dėl to dėl jame atliekamų pokyčių visuomenei turi būti leista pasisakyti. Kelio pertvarkymas negali būti laikomas kažkokio namo privačiu reikalu.
Šalies argumentai
42. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo argumentu, jog Raštas jam nesukelia jokių pasekmių. Teigia, kad teismo posėdžio metu jam buvo užduotas klausimas dėl jo suinteresuotumo dėl statybos darbų kvalifikavimo, ir teismui buvo paaiškinta, jog pareiškėjas dalyvavo miesto planavimo, strateginių dokumentų rengime, dėl to jam yra svarbu, kad pasiektų susitarimų būtų laikomasi, jog būtų užtikrinamos numatytos teisės apskųsti aplinką keičiančius sprendimus ir realiai dalyvauti juos priimant. Būtent aiškinamasis Rašto pobūdis ir buvo ginčijamas, nes aiškinimas neatitinka įstatymų nuostatų tiek dėl pateikimo būdo, tiek dėl statybų rūšies kvalifikavimo.
43. Pareiškėjas teigia, kad tai, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, o statybos darbai vyko (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, neriboja jo teisės ginčyti Inspekcijos atsakymų. Be to, teismas nepasisakė, kodėl nebuvo sudaryta galimybė atliekant patikrinimą dalyvauti ir pareiškėjui, nors tokie klausimai buvo keliami. Taip pat pareiškėjas turėjo būti informuotas apie patikrinimo rezultatus, tačiau tai nebuvo padaryta.
44. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad faktinių aplinkybių Patikrinimo akte dalyje „X. Situacijos planas“ yra pateikta tokia pati schema, kuri buvo siųsta pareiškėjo, tačiau joje nėra patikrinimo apraše numatytų duomenų – matmenų, atstumų ir kt. Vieninteliai matmenys nurodyti tik tarp 81 ir 83 esančių namų pravažiavimui, t. y. tik tam, kuriame jokie darbai nebuvo atliekami. Visų kitų pravažiavimų ir stovėjimo aikštelių matmenų nėra. Palyginus schemas matyti, kad važiuojamosios kelio dalies ties įvažiavimais į kiemuose esančias stovėjimo aikšteles konfigūracija „paprastojo remonto“ būdu pakeista, tarp 85 ir 87 namų pravažiavime vietoj vejos atsirado naujos automobilių stovėjimo vietos, o kieme buvusi automobilių stovėjimo aikštelė padidinta.
Žemesnės instancijos teismas
45. Teismas nurodė, kad Inspekcija vadovavosi VMSA 2022 m. rugpjūčio 17 d. rašte pateikta informacija, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo išdėstytus teiginius ir faktus, jog buvo atliekamas ne paprastasis remontas, todėl, pareiškėjo teigimu, ši sprendimo dalis nėra tinkamai motyvuota.
Šalies argumentai
46. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad atsakymas turėjo būti pateiktas vadovaujantis VAĮ 13 straipsnio 1 dalimi, kadangi šis straipsnis yra skirtas administracinės procedūros sprendimų siuntimui, o ne bendrų paklausimų nagrinėjimui. Bendra skundų pateikimo ir atsakymų siuntimo tvarka yra aprašyta VAĮ 9 straipsnyje, todėl ja ir turėjo būti vadovaujamasi, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
47. Pareiškėjas vertina, kad galbūt teismas manė, jog Inspekcijos Raštas daro įtaką pareiškėjo teisėms (VAĮ 13 str.), tačiau neaišku, kodėl teismo sprendimo 9.3 punkte konstatuota, kad Raštas nesukelia jam teisinių pasekmių. Ši sprendimo dalis dėl konkretaus VAĮ straipsnio taikymo teikiant atsakymą į paklausimą liko nemotyvuota.
Atsiliepimas
48. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
49. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina ir neįrodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtų buvę padaryti kokie nors proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė faktines aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o nesutikdamas su jam nepalankiu teismo faktinių aplinkybių vertinimu ir materialiosios teisės normų aiškinimu, apeliaciniu skundu siekia tiesiog pakartotinio bylos nagrinėjimo ir bylos nagrinėjimo pratęsimo bei remiasi išimtinai subjektyviu įrodymų vertinimu ir teisės aktų aiškinimu.
50. Atsakovas akcentuoja, kad bylos dalykas teisme buvo Inspekcijos Rašto, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog teritorijoje nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliekami tik susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, teisėtumas ir pagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.
Šalies argumentai
51. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo ne pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo. Apeliaciniame skunde nurodytas reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą nebuvo reiškiamas pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui, jis nebuvo nagrinėjamas teisme, todėl kaip naujas reikalavimas negalėjo būti keliamas apeliacinėje instancijoje. Tokiu būdu pareiškėjas apeliaciniame skunde reikšdamas naują reikalavimą išeina už bylos dalyko nagrinėjimo ribų.
Atsiliepimas
52. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog tiek Inspekcija, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo statybos darbus, įvardijant juos paprastuoju remontu, nepagrįstai rėmėsi Kelių reglamentu. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl statybos darbų, atliktų gatvės ruože nuo (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota, jog valstybinėje žemėje, nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atlikti kelio šaligatvio dangos atnaujinimo darbai; prie daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje išasfaltuotos vidaus kiemo aikštelės, pakeistos šaligatvių, pėsčiųjų takų dangos į šaligatvio plyteles; prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdyti modernizavimo statybos darbai.
Žemesnės instancijos teismas
53. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai nustatė, jog Inspekcijos Patikrinimo akte užfiksuoti darbai atlikti specifiniame objekte – kelyje, kuris, vadovaujantis Reglamento Statinių klasifikavimas nuostatomis, apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, ir jo elementuose, taip pat statybos darbai atlikti kitos paskirties inžineriniuose statiniuose – kiemo aikštelėse. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad darbai buvo vykdomi kelio ruože, pagrįstai nustatė, jog yra taikomos Kelių reglamento nuostatos, kuriose apibrėžiama, kokie būtent darbai laikomi kelio rekonstravimu, kelio kapitaliniu remontu ir kelio paprastuoju remontu. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir Reglamento Gatvės ir vietinės reikšmės keliai 6 punkte įtvirtinta norma, kuri leidžia vadovautis Kelių reglamentu aiškinant sąvokas, kurios nėra numatytos Reglamente Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.
54. Inspekcija nurodo, kad pareiškėjas byloje nepagrindė kodėl jis apeliaciniame skunde įvardintus darbus „perklotus šaligatvius, į vejos puse perkeltus bortus” laiko rekonstravimo darbais, bei kokiu būdu nustatė, jog buvo pakeisti asfalto dangos matmenys ir perkelti kelio bortai. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų Inspekcijos Patikrinimo akte užfiksuotas faktines aplinkybes, bei nepagrindė teisiniu reglamentavimu, kad Inspekcija nepagrįstai atliktus darbus kvalifikavo kaip kelio paprastąjį remontą. Inspekcija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, aktualių teisės aktų nuostatas teigia, kad atlikti statybos darbai nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priskirtini kelio paprastajam remontui, šią aplinkybę pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
55. Atsakovo nuomone, teismas, įvertinęs byloje pateiktas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą ginčijamame sprendime priėjo prie pagrįstos išvados, kad Inspekcijos Raštas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais).
56. Pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog jam netinkamai įteiktas Raštas bei galimybės dalyvauti faktinių aplinkybių patikrinime, atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 11.1 papunkčiu, Inspekcija, pareiškėjo skundo pagrindu organizuodama patikrinimą vietoje, neturėdama atskiro jo prašymo, neturėjo pareigos jį kviesti į organizuojamą faktinių duomenų patikrinimą, kaip ir pareigos pateikti Patikrinimo aktą, nes Tvarkos aprašo 19.3 papunktyje tokia pareiga atsiranda, tik jei yra rašytinis Inspekcijai skundą pateikusio asmens prašymas. Šiuo atveju pareiškėjas nebuvo išreiškęs noro dalyvauti patikrinime vietoje ir nebuvo pareiškęs prašymo gauti Inspekcijos Patikrinimo aktą, todėl Inspekcija neturėjo pareigos kviesti jį į patikrinimą ir pateikti Patikrinimo aktą. Pareiškėjui apie atlikto patikrinimo rezultatus ir į jo skunde pateiktus klausimus Inspekcija yra atsakiusi Raštu, kuriame yra aiškiai ir išsamiai išdėsčiusi faktines aplinkybes ir pateikusi teisinį reglamentavimą. Pažymi, kad pagal VAĮ 13 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas. Šiuo atveju nesant atskiro pareiškėjo prašymo, Inspekcija skundžiamą Raštą pareiškėjui išsiuntė tokiu pat būdu, kokiu gautas jo skundas. Todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl Rašto jam įteikimo nesivadovaujant VAĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kuri numato, kad viešojo administravimo subjektai turi, o asmenys gali rengiamus oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Ši norma numato pareigą siųsti dokumentus, naudojantis E. pristatymo sistema tik viešojo administravimo subjektams, o VAĮ nuostatos neįpareigoja naudoti E. pristatymo sistemą siunčiant administracinį sprendimą privačiam subjektui, kuris nėra išreiškęs valios gauti institucijos atsakymą būtent naudojantis E. pristatymo sistema. Inspekcija, pateikdama Raštą pareiškėjui elektroniniu paštu, tinkamai atliko savo pareigas ir VAĮ nuostatų nepažeidė.
57. Inspekcija, pasisakydama dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, pažymi, kad Inspekcijos Rašte pareiškėjui pateikė informaciją, jog atlikti statybos darbai nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kvalifikuotini kaip susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, kuriems atlikti, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, nebuvo privaloma rengti projekto ir gauti statybą leidžiančio dokumento. Pareiškėjas nei skunde, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kaip Inspekcijos Raštas pažeidžia konkrečiai jo asmenines teises ir interesus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia, kad jis kreipėsi į teismą siekdamas apginti jo pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, o jis, kaip fizinis asmuo, pagal įstatymus nėra priskirtas prie asmenų, galinčių kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai priėjo prie išvados, kad Inspekcijos Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir jo panaikinimas neapgintų jo teisių, o jį panaikinus, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.
Atsiliepimas
58. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėdamas bylą teismas rėmėsi išimtinai Inspekcijos teikiamais argumentais, net nevertindamas jo argumentų, todėl buvo priimtas nemotyvuotas sprendimas. Priešingai, teismas pagal vidinį įsitikinimą įvertinęs bylos rašytinius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai aiškindamas taikytinas materialiosios teisės normas pateikė savarankišką ginčo situacijos vertinimą ir sprendime konstatavo, kad ginčijamas Raštas yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, Inspekcija įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, bei vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu pagrįstai nustatė, jog atlikti statybos darbai nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priskirtini kelio paprastajam remontui. Raštas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus, priimtas įstatymo suteiktus įgaliojimus turinčio subjekto, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.
59. Atsakovo nuomone, teismas sprendime pagrįstai nusprendė, kad ginčijamas Raštas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, todėl jį naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Netenkinus pagrindinio reikalavimo nebuvo pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.
60. Teismas sprendime atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su nepalankiu jam teismo sprendimu nereiškia, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, bei nesudaro teisinio pagrindo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
61. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Rašto, kuriuo pareiškėjui atsakyta į jo 2022 m. gegužės 9 d. prašymą, pagrįstumo ir teisėtumo.
62. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Inspekcijos Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, jis yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, Raštas atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo.
63. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi išskirtinai Inspekcijos nurodytais argumentais, o pareiškėjo argumentų nevertino, nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas Inspekcijos Raštas nesukelia jam teisinių pasekmių. Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad Raštas jam pateiktas tinkamu būdu.
64. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
65. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
66. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).
67. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas elektroniniu laišku 2022 m. gegužės 9 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu patikrinti ir informuoti, ar Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vykdomi darbai atliekami teisėtai. Prašyme nurodė, kad abejonių kelia tai, jog didinamas kietų dangų, automobilių stovėjimo vietų plotas atskirų želdynų sąskaita rajone, kuriame, anot Vilniaus miesto bendrojo plano, jau dabar trūksta atskirųjų želdynų ir yra per daug kietųjų dangų. Taip pat nėra aišku, ar buvo parengti rekonstrukcijos projektai, kada vyko jų viešinimas. Matant darbus akivaizdu, kad yra keičiami statinių parametrai, todėl darbų negalima vadinti remontu, tokiu atveju reikalingi projektai bei statybos leidimai. Taip pat neaišku, kaip atliekami darbai dera su patvirtintu Vilniaus miesto bendruoju planu, kurio aiškinamajame rašte teigiama, kad yra siekiama mažinti kelionių automobiliu skaičių, nelaidžių dangų kiekius ir tam numatoma priemonė – automobilių stovėjimo vietų skaičiaus mažinimas. Realiai matyti, kad didinamas tiek automobilių stovėjimo vietų skaičius, tiek kietųjų dangų plotai.
69. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-540-968/2022 ir kt.). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012 ir kt.).
70. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. prašyme nurodytas aplinkybes ir įvertinusi ginčijamo Inspekcijos Rašto turinį, konstatuoja, kad ginčijamu Inspekcijos Raštu pareiškėjui pateikta informacija iš esmės atitiko pareiškėjo prašymo turinį, t. y. atitiko tokio pobūdžio informacijai keliamus pakankamumo, aiškumo ir išsamumo reikalavimus. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjo prašymo turinys nubrėžė Inspekcijos atsakymo ribas. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas prašė patikrinti ir informuoti, ar Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vykdomi darbai atliekami teisėtai. Inspekcija Raštu, atlikusi patikrinimą, atsakė pareiškėjui į jo 2022 m. gegužės 9 d. prašymą. Pareiškėjas iš esmės neginčija Inspekcijos Rašto pakankamumo, aiškumo ir išsamumo aspektais, tik nesutinka su Rašte pateikta informacija, o tai savaime nesudaro pagrindo ginčijamą Inspekcijos Raštą panaikinti.
71. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 9 d. prašyme Inspekcijai nenurodė, kokios konkrečiai jo teisės ir kaip buvo pažeistos, o tik prašė patikrinti ir informuoti, ar Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) vykdomi darbai atliekami teisėtai. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, teisės aktų nustatyta tvarka jam pateikė atsakymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad ginčijamu Raštu pareiškėjui buvo suteikta jo prašyme prašoma pateikti informacija.
72. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijamas Raštas neatitinka VAĮ nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Iš ginčijamo Rašto turinio akivaizdu, kad jis atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame nurodytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas, nurodyti teisės aktai, kuriais remdamasi Inspekcija priėjo prie Rašte nurodytų motyvuotų išvadų, jį surašė įgaliotas subjektas, jame nurodyta apskundimo tvarka. Taigi, šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad Raštas neatitinka VAĮ nustatytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, tą skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
73. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakymas jam turėjo būti pateiktas vadovaujantis VAĮ 13 straipsnio 1 dalimi, kadangi, pareiškėjo teigimu, šis straipsnis yra skirtas administracinės procedūros sprendimų siuntimui, o ne bendrų paklausimų nagrinėjimui. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi VAĮ 9 straipsniu.
74. Pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog tiek Inspekcija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakymas į pareiškėjo 2022 m. gegužės 9 d. prašymą, vadovaujantis VAĮ 13 straipsnio nuostatomis, pateiktas tokiu būdu, kokiu buvo gautas pareiškėjo prašymas. Pareiškėjas nebuvo nurodęs pageidaujamos informacijos gavimo būdo, juolab nebuvo nurodęs, jog atsakymą pageidauja gauti VAĮ 9 straipsnyje nustatytu būdu, todėl Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas su prašymu į Inspekcija kreipėsi elektroniniu laišku, atsakymą jam taip pat pateikė elektroniniu paštu, nepažeisdama VAĮ 13 straipsnio nuostatų.
75. Kiti pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų nepasisakoma.
76. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skunde pareikštais reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma panaikinti Inspekcijos Raštą, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
77. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.