- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- I2-1073-872/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00664-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Agnė Stankevičienė, Saulius Jakaitis, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- S. F.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriui
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus atstovei N. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. S. Fokas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 41-52), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius) 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); ii) sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti tiesiogiai susijusius teisės klausimus.
Pareiškėjas savo skunde nesutinka su 2022 m. gruodžio 28 d. Sprendimu ir prašo jį panaikinti. Teigia, kad Socialinių išmokų skyrius nepagrįstai reikalauja pateikti su paslaugų teikėjais (UAB „Naujoji Pilaitė“ ir VASA) pasirašytus dokumentus dėl skolų mokėjimo dalimis arba priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl skolų priteisimo.
Paaiškina, jog elektroniniu būdu 2022 m. lapkričio 23 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą „Dėl tikslinės pašalpos sąskaitų už suteiktas komunalines paslaugas apmokėjimui ir finansinės paramos būtinam išgyvenimui“ (toliau – ir Prašymas), kuriame prašė skirti tikslinę pašalpą įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas padengti.
Socialinių išmokų skyrius 2022 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją apie tai, kad jis privalo iki 2022 m. gruodžio 25 d. pateikti papildomus dokumentus (su paslaugų teikėjais (UAB ,,Naujoji Pilaitė“ ir VASA) pasirašytus dokumentus dėl skolų mokėjimo dalimis arba priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl skolų priteisimo, paslaugų teikėjų (įstaigų) sąskaitas ir kt.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo 2022 m. gruodžio 27 d. pateikęs atsakymą į atsakovo elektroninį laišką ir konkrečius įrodymus dėl finansinės paramos būtinam išgyvenimui suteikimo. Pažymi, jog jam pensija nemokama nuo 2022 m. gegužės 8 d., o jam skirta socialinė piniginė parama yra net apie du kartus mažesnė už absoliutų skurdo lygį. Teigia atsakovui pateikęs 2021-2022 metų Vilniaus miesto autobusų – troleibusų mėnesinių bilietų pirkimo ir mobilaus telefono ryšiui sąskaitų pildymo kvitus, kuriuose akivaizdžiai matosi jo išleistos sumos. Nurodo, jog Sprendimas jam net nebuvo įteiktas, o pareiškėjas tik informuotas apie priimtą Sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybė (toliau - Savivaldybė) yra numačiusi piniginės paramos (vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų) teikimą iš Savivaldybės biudžeto lėšų. Šios paramos dydžius, skyrimo ir mokėjimo sąlygas reglamentuoja Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 sausio 12 d. sprendimu Nr. 1-1290 „Dėl Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 10.1-10.5 papunkčiuose nurodyti tikslinių pašalpų dydžiai, išvardinti visi atvejai ir surašytos konkrečios sąlygos, kurias atitinkant vienam gyvenančiam asmeniui galima kreiptis dėl konkretaus vieno poreikio tikslinei pašalpai gauti.
Tvarkos aprašo 10.3.6 papunktyje nustatyta, kad tikslinė pašalpa iki 25 bazinių socialinių išmokų (1150 Eur) dydžio gali būti skiriama įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas (išskyrus įsiskolinimus, kurie susidarė už laikotarpį, kai buvo nustatyta teisė į kompensacijas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis) ar būsto nuomą (išskyrus nuomą iš privačių fizinių asmenų) padengti, pinigines lėšas pervedant į paslaugų teikėjų (įstaigų) sąskaitas, kai vidutinės pajamos per mėnesį vieno gyvenančio asmens neviršija 3,5 valstybės remiamų pajamų (514,50 Eur) dydžio, jei su būsto paslaugų teikėjais yra pasirašytas dokumentas dėl skolos mokėjimo dalimis arba yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolų priteisimo, per 12 mėnesių nuo dokumento dėl skolos mokėjimo dalimis pasirašymo arba įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl skolos (skolų) priteisimo, sąlygas savarankiškai įvykdė iš dalies, bet ne mažiau kaip 50 procentų sutartinių įsipareigojimų.
Tvarkos aprašo 27 punkte nustatyta, kad asmeniui, pateikusiam prašymą ir dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 22 punkte, Savivaldybės bendrajame klientų aptarnavimo centre įteikiamas Socialinių išmokų skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintos formos informacinis lapelis apie pateiktus dokumentus, kurio gavimo faktą asmuo patvirtina parašu prašyme. Jeigu pateikti ne visi reikalingi dokumentai, informaciniame lapelyje ir prašyme nurodoma informacija apie trūkstamus dokumentus bei data, iki kurios dokumentai turi būti pateikti. Jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu per Savivaldybės elektroninių paslaugų valdymo sistemą, elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotu paštu, asmuo apie trūkstamų dokumentų pateikimą informuojamas raštu, elektroniniu paštu arba telefonu. Jeigu asmuo per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos nepateikia visų reikalingų dokumentų, Socialinių išmokų skyrius per 5 darbo dienas nuo minėto termino suėjimo dienos priima sprendimą neteikti pašalpos ir apie šį sprendimą informuoja pareiškėją raštu bei grąžina jam pateiktų dokumentų originalus, pasilikdamas šių dokumentų kopijas.
Priešingai nei teigia pareiškėjas, Socialinių išmokų skyriaus reikalavimas pateikti Tvarkos aprašo 10.3.6. papunktyje nurodytus dokumentus nebuvo perteklinis ar nepagrįstas. 2022 m. gruodžio 28 d. elektroniniu laišku pareiškėjas pateikė atsakymą pridedamas kvitų už viešojo transporto ir kitas paslaugas, bet ne prašomus dokumentus. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos reikalauti papildomų dokumentų ir pareiškėjui juos atsisakius pateikti tikslinės pašalpos neskirti.
Pareiškėjas nenurodo, kodėl Socialinių išmokų skyriaus Sprendimas yra netinkamas ir kokiems teisės aktams jis prieštarauja. Socialinių išmokų skyrius tiek 2022-11-29 elektroniniame laiške, tiek 2022-12-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tikslinės pašalpos“, tiek 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimu detaliai ir remiantis galiojančiais teisės aktais informavo pareiškėją apie būtinybę iki 2022-12-25 pateikti papildomus dokumentus (su paslaugų teikėjais (UAB,, Naujoji Pilaitė“ ir VASA) pasirašytus dokumentus dėl skolų mokėjimo dalimis arba priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl skolų priteisimo, paslaugų teikėjų (įstaigų) sąskaitas ir kt.) ir apie tai, kad tokia prievolė numatyta Tvarkos aprašo 10.3.6 papunktyje.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visa apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal byloje esančius rašytinius duomenis nustatyta, jog pareiškėjas elektroniniu būdu 2022 m. lapkričio 23 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą „Dėl tikslinės pašalpos sąskaitų už suteiktas komunalines paslaugas apmokėjimui ir finansinės paramos būtinam išgyvenimui“ (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame prašė skirti tikslinę pašalpą įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas padengti.
Socialinių išmokų skyrius 2022 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją apie tai, kad jis privalo iki 2022 m. gruodžio 25 d. pateikti papildomus dokumentus (su paslaugų teikėjais (UAB ,,Naujoji Pilaitė“ ir VASA) pasirašytus dokumentus dėl skolų mokėjimo dalimis arba priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl skolų priteisimo, paslaugų teikėjų (įstaigų) sąskaitas ir kt.). Socialinių išmokų skyrius 2022 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tikslinės pašalpos” pakartotinai informavo pareiškėją apie būtinus pateikti papildomus dokumentus.
Pareiškėjui per nustatytą terminą, nepateikus visų reikalingų dokumentų, Socialinių išmokų skyrius šioje byloje skundžiamu Sprendimu neskyrė tikslinės pašalpos įsiskolinimui už komunalines paslaugas išlaidoms padengti.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti. Teigia, jog Socialinių išmokų skyriaus reikalavimas pateikti Tvarkos aprašo 10.3.6. papunktyje nurodytus dokumentus buvo perteklinis ir nepagrįstas.
Nagrinėjamam ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau - Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų.
Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, Savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.
Socialinės paramos dydžius, skyrimo ir mokėjimo sąlygas reglamentuoja Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2022 sausio 12 d. sprendimu Nr. 1-1290 „Dėl Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 10.1-10.5 papunkčiuose nurodyti tikslinių pašalpų dydžiai, išvardinti visi atvejai ir surašytos konkrečios sąlygos, kurias atitinkant vienam gyvenančiam asmeniui galima kreiptis dėl konkretaus vieno poreikio tikslinei pašalpai gauti.
Tvarkos aprašo 10.3.6 papunktyje nustatyta, kad tikslinė pašalpa iki 25 bazinių socialinių išmokų (1150 Eur) dydžio gali būti skiriama įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas (išskyrus įsiskolinimus, kurie susidarė už laikotarpį, kai buvo nustatyta teisė į kompensacijas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis) ar būsto nuomą (išskyrus nuomą iš privačių fizinių asmenų) padengti, pinigines lėšas pervedant į paslaugų teikėjų (įstaigų) sąskaitas, kai vidutinės pajamos per mėnesį vieno gyvenančio asmens neviršija 3,5 valstybės remiamų pajamų (514,50 Eur) dydžio, jei su būsto paslaugų teikėjais yra pasirašytas dokumentas dėl skolos mokėjimo dalimis arba yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl skolų priteisimo, per 12 mėnesių nuo dokumento dėl skolos mokėjimo dalimis pasirašymo arba įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl skolos (skolų) priteisimo, sąlygas savarankiškai įvykdė iš dalies, bet ne mažiau kaip 50 procentų sutartinių įsipareigojimų.
Tvarkos aprašo 27 punkte nustatyta, kad asmeniui, pateikusiam prašymą ir dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 22 punkte, Savivaldybės bendrajame klientų aptarnavimo centre įteikiamas Socialinių išmokų skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintos formos informacinis lapelis apie pateiktus dokumentus, kurio gavimo faktą asmuo patvirtina parašu prašyme. Jeigu pateikti ne visi reikalingi dokumentai, informaciniame lapelyje ir prašyme nurodoma informacija apie trūkstamus dokumentus bei data, iki kurios dokumentai turi būti pateikti. Jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu per Savivaldybės elektroninių paslaugų valdymo sistemą, elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotu paštu, asmuo apie trūkstamų dokumentų pateikimą informuojamas raštu, elektroniniu paštu arba telefonu. Jeigu asmuo per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos nepateikia visų reikalingų dokumentų, Socialinių išmokų skyrius per 5 darbo dienas nuo minėto termino suėjimo dienos priima sprendimą neteikti pašalpos ir apie šį sprendimą informuoja pareiškėją raštu bei grąžina jam pateiktų dokumentų originalus, pasilikdamas šių dokumentų kopijas.
Taigi, remiantis nurodytais teisės aktų reikalavimais teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Socialinių išmokų skyriaus reikalavimas pateikti Tvarkos aprašo 10.3.6. papunktyje nurodytus dokumentus buvo perteklinis ar nepagrįstas.
Kaip matyti iš bylos duomenų, 2022 m. gruodžio 28 d. elektroniniu laišku pareiškėjas pateikė atsakovui atsakymą (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pridėjo kvitus už viešojo transporto ir kitas paslaugas, bet ne prašomus dokumentus. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju egzistavo visos sąlygos reikalauti papildomų dokumentų ir pareiškėjui juos atsisakius pateikti tikslinės pašalpos neskirti.
Pažymėtina, jog pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kodėl Socialinių išmokų skyriaus Sprendimas yra netinkamas ir kokiems teisės aktams jis prieštarauja. Socialinių išmokų skyrius tiek 2022-11-29 elektroniniame laiške, tiek 2022-12-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tikslinės pašalpos“, tiek 2022 m. gruodžio 30 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priimto sprendimo neskirti tikslinės pašalpos“ detaliai ir remiantis galiojančiais teisės aktais informavo pareiškėją apie būtinybę iki 2022-12-25 pateikti papildomus dokumentus (su paslaugų teikėjais (UAB ,,Naujoji Pilaitė“ ir VASA) pasirašytus dokumentus dėl skolų mokėjimo dalimis arba priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl skolų priteisimo, paslaugų teikėjų (įstaigų) sąskaitas ir kt.) ir apie tai, kad tokia prievolė numatyta Tvarkos aprašo 10.3.6 papunktyje.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jam nebuvo pateiktas Socialinių išmokų skyriaus sprendimas.
Tvarkos aprašo 49 punkte nustatyta, kad Socialinių išmokų skyrius apie priimtą sprendimą skirti vienkartinę, tikslinę, sąlyginę ir periodinę pašalpą raštu informuoja asmenį per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jei pašalpa neskiriama, raštu nurodoma pašalpos neskyrimo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka.
Kaip nustatyta iš bylos duomenų, pareiškėjas apie priimtą sprendimą neskirti jam tikslinės pašalpos buvo informuotas 2022-12-30 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priimto sprendimo neskirti tikslinės pašalpos“, kuriame nurodyta sprendimo priėmimo data, numeris, sprendimą priėmęs darbuotojas, sprendimo teisinis bei faktinis pagrindai, pašalpos neskyrimo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimą priėmė valstybės tarnautoja, kurios pareigybės aprašyme (duomenys neskelbtini), patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 40-103/22 „Dėl Socialinių išmokų skyriaus pareigybių aprašymų tvirtinimo“, 11 punkte numatyta tokia teisė. Jeigu pareiškėjas būtų paprašęs, sprendimas būtų pateiktas pareiškėjo nurodytu gavimo būdu (Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnis).
Beje, kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirta ir mokama socialinė pašalpa pagal jo el. paštu pateiktus prašymus.
Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktai).
LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 22 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023).
Iš ginčijamo Socialinių išmokų skyriaus Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas. Jame yra išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas viešojo administravimo subjekto Sprendimas, nurodytos teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakovas priimdamas Sprendimą, išdėstyti motyvai, kurie laikytini pakankamais. Taigi, ginčijamas Sprendimas, priešingai nei teigia pareiškėjas, iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl jį panaikinti ir šiuo aspektu nėra pagrindo.
Pareiškėjas yra nurodęs ir daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai ir nekeičia šioje byloje padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Taip pat pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti tiesiogiai susijusius teisės klausimus. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis). Pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šiuo atveju pagal administracinės bylos nagrinėjimo dalyką teismas nemano, jog yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.