Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo (apelianto) UAB „SOSCREDIT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. C. ieškinį atsakovui UAB „SOSCREDIT“ su trečiaisias asmenimis Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaru M. K., UAB „Ultra Trade“, UAB „Delta nova“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, atsakovo UAB „SOSCREDIT“ priešieškinį ieškovei N. C. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė N. C. ieškinyje prašė pripažinti 2015-12-10 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą su atsakovu, negaliojančia ir taikyti restituciją, grąžinti butą (duomenys neskelbtini), ieškovei nuosavybės teise; pripažinti 2015-12-10 išperkamosios nuomos sutartį Nr. IN205-151210/1 negaliojančia; pripažinti, kad šalys 2015-12-10 sudarė Kreditavimo sutartį ir vadovaujantis Kreditavimo sutartimi įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui gautas pinigines lėšas 3000 Eur ir nustatytas palūkanas; įpareigoti atsakovą pateikti visą informaciją, susijusią su buto, (duomenys neskelbtini), (toliau vadinamas Butu) įkeitimu; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2000 Eur dydžio neturtinę žalą Ieškovė nurodė, kad šalys 2015-12-10 d. sudarė Pirkimo pardavimo sutartį (toliau -Sutartis), kuria ieškovė pardavė Butą už 3000 Eur. Tuo tarpu Valstybės įmonės „Registrų centras“ nustatyta Buto vidutinė rinkos vertė yra 33900 Eur. 2015-12-10 tarp šalių buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. IN205-151210/1 (toliau- Išperkamosios nuomos sutartis), kuria vadovaujantis Pirkėjas (atsakovas) nuosavybės teise įsigijo minėtąjį butą, o Pardavėjui (ieškovei) numatyta teisė naudoti ir valdyti kaip nuomininkui Išperkamosios nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis. Šia sutartimi šalys numatė, kad įmokos bus atliekamos pagal šalių suderintą grafiką. 2015-12-10 tarp tų pačių šalių pasirašytos Išperkamosios nuomos sutarties Specialiosios sąlygos. Jose numatyta buto išsipirkimo vertė yra 3900 Eur, palūkanų norma 17, 5 %, delspinigiai 0,2 % už kiekvieną pradelstą dieną. Numatoma sąlyga, kad jeigu Nuomininkas (ieškovė) ilgiau kaip 15 dienų uždelsia vykdyti mokėjimus, Nuomotojas (atsakovas) turi teisę reikalauti, kad Nuomininkas mokėtų 36% dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo neišpirktos Turto vertės dydžio, palūkanas mokant iki visiško Turto išpirkimo dienos. Iš aukščiau aptartų sutarčių seka, kad ieškovė, norėdama atgauti nuosavybėn butą, atsakovui turi sumokėti 8282,61 Eur, kurį iš jos atsakovas įsigijo už 3000 Eur. Be to, ieškovė norėdama pasiskolinti 3000 Eur atsakovo nurodytam ir veikiančiam tuo pačiu adresu kaip ir atsakovas juridiniam asmeniui UAB „Ultra Trade"‘ turėjo sumokėti už finansinį tarpininkavimą ir turto vertinimą 840 Eur. Atsakovas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis sutartimis, yra priskaičiavęs baudų, administravimo bei draudimo mokesčių, kas sumoje sudaro 1890 Eur. Pabrėžtina dar ir tai, kad ieškovei pažeidus minėtas sutartis dėl to, kad numatytos milžiniško dydžio baudos ir palūkanos (36% dydžio) ji netenka teisės į išperkamąją buto nuomą ir privalo nedelsiant išsikraustyti. Ieškovė ketino iš atsakovo tik pasiskolinti 3000 Eur turimoms skoloms padengti ir Buto parduoti neketino, o jį įkeisti, nes tai yra vienintelis pastarosios būstas, kuriame ji gyvena. Be to, ji yra menko išsilavinimo neįgali, vartojanti stiprius psichotropinius vaistus, o sandorių sudarymo metu dėl sunkių susidariusių asmeninių aplinkybių (skyrybų) vartojo ir alkoholį, todėl nevisiškai suvokė sudarytų sandorių esmės, galvodama, kad sudaro kredito ir įkeitimo sutartis, o notaras sandorių pasekmių neišaiškino, su ja bendravo notaro padėjėja. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl finansavimo suteikimo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sutiko suteikti finansavimą, ieškovė su atsakovu sudarė Turto išperkamosios nuomos sutartį, kurios pagrindu, siekiant užtikrinti paskolinamų pinigų grąžinimą, ieškovė pardavė atsakovui Butą, kurioje numatyta turto pardavimo kaina - 3000 Eur. Remiantis sudaryta hipotekos sutartimi, turtas buvo įkeistas trečiajam asmeniui, kadangi atsakovas pats skolinosi pinigus veiklai vykdyti. Ieškovė su šia sąlyga iš anksto sutiko. Ieškovė Išperkamosios nuomos sutartį vykdė netinkamai, ne vieną kartą pažeidė Sutartyje numatytą mokėjimų tvarką, dėl ko buvo nustatomi esminiai sutarties pažeidimai. Nutraukus Sutartį, neįvykdyti ieškovės įsipareigojimai sudaro : 3875,52 Eur nesumokėta turto vertės įmokų; 454,41 Eur palūkanų; 2730 Eur netesybų pagal pirkimo-pardavimo sutarties 2.3 p.; 196,25 Eur neapmokėtos kompensacinės sąskaitos (2016-09-07 dienai), viso 7256,18 Eur skola.Buto pardavimas su teise jį išpirkti, buvo esminė atsakovo nurodyta sąlyga suteikiant finansavimą ieškovei. Minėtos nuostatos yra įtvirtintos ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Šalys sudarydamos buto pirkimo-pardavimo sutartį, nustatė sandorio kainą laisva valia, įvertinusios visas jiems reikšmingas aplinkybes. Šalių valią patvirtino notaras. Ieškovė pardavusi Turtą už žemesnę nei rinkos kainą ir įgijusi teisę turtu toliau naudotis ir jį išsipirkti, tinkamai mokėdama įmokas, galėjo palankiomis sąlygomis turtą išsipirkti už santykinai nedidelę kainą. Šalys atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarties sudarymui ir vykdymui. Ieškovė pirkimo-pardavimo sutarties ar atskirų jos sąlygų neginčijo, jas patvirtino savo veikimu, o jei būtų priešingai ir daikto (Turto) kaina būtų ieškovei netikusi, notaras nebūtų sutarties tvirtinęs. Sutarties nutraukimas gali sukelti nepalankių pasekmių ieškovei, tačiau tokie padariniai nėra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas, o būtent ieškovės netinkamo veikimo bei Sutarties pažeidimo pasekmės. Nėra jokių įrodymų apie tai, kad buvo panaudota apgaulė, ir kad atsakovė buvo apgauta dėl esminių sandorio elementų. Ieškovė siekė pasiskolinti pinigų, ta ji nurodė savo paraiškoje prieš sudarant sandorius. Pinigai buvo sumokėti, Turtas tarnauja kaip prievolės užtikrinimo priemonė (ginčo Turtą kaip užtikrinimo priemonę pasiūlė pati ieškovė). Pardavus Turtą ir padengus visas mokėtinas sumas pagal šią Sutartį (įskaitant netesybas be nuostolius), likusi pinigų suma gražinama Nuomininkui, atskaičius 10 proc. Nuomotojo negautų pajamų kompensaciją. Tuo atveju, jei nutraukus Sutartį būtų gražinama pasiskolinta pinigų suma, priskaičiuotos palūkanos, delspinigiai, sumokami visi nesumokėti komunalinių paslaugų mokėjimai, netesybos susijusios su pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymu, Turto nebūtų reikalaujama grąžinti Turtą, o ieškovei atsiskaičius, Turtas būtų perduotas ieškovės nuosavybėn (10.4.1 p., 2.4 p.). Be to, atsakovas UAB „SOSCREDIT“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo teismo iškeldinti ieškovę N. C. iš buto, (duomenys neskelbtini).

II. Teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustyta.Ieškovė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio, proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.). Nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdyje ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstė visus norimus argumentus bei aplinkybes. Turimų bylos duomenų pakanka bylos nagrinėjimui rašytinio proceso apeliacine tvarka.Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą 2015 m. sausio mėnesį ieškovės teiktą paraišką kito kredito gavimui. Įrodymas patvirtintų aplinkybę, kad ieškovė ketino tokiu pačiu būdu perleisti ir kitą savo turimą nekilnojamąjį turtą. Apeliantas nurodė, kad negalėjo šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo tinkamai tvarkomas archyvas. Nagrinėjamu atveju naujai teikiamą įrodymą apeliantas turėjo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau šio įrodymo neteikė. Teisė pateikti apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus yra ribota. Prašymas priimti naują įrodymą neatitinka CPK 314 str. nustatytų kriterijų, todėl atmetamas.Pirmosios instancijos teismas ginčo sandorius pripažino negaliojančiais tuo pagrindu, kad jie sudaryti dėl suklydimo iš esmės (CK 1.90 str.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 str. 4 d.).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo sandoriai sudaryti išimtinai atsakovo interesais ir prasilenkia su sveika logika ir protingumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ginčo sandoriai yra atlygintiniai, tačiau atsakovo sukurta kreditavimo schema ir šalių priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijų mastas iš esmės pažeidžia civilinių teisinių santykių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).2015-12-10 pirkimo - pardavimo sutartimi Butas parduodamas už 3000 Eur, nors pagal Nekilnojamojo turot registro vidutinė rinkos vertė yra 33900 Eur, t.y. ieškovės butas parduotas atsakovui už neadekvačią 11 kartų mažesnę nei vidutinė rinkos kaina, o notaras tokią pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino. Nuosavybės teisė į ginčo butą perėjo atsakovui nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo, t.y. 2015-12-10 d. ir turi teisę įregistruoti nuosavybės teises į įsigytą turtą (Sutarties 3.1 p.), nors pardavėja (ieškovė) pinigus už parduotą butą (3000 Eur) šios sutarties pasirašymo diena negavo, o turėjo gauti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų pavedimu į jos nurodytą banko sąskaitą (Sutarties 2.1 p.), t.y. butas buvo parduotas negaunat pinigų už parduotą butą.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.193 str. 4 d. taisyklę, pagal kurią kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Kaip nustatyta byloje pagal proceso dalyvių ir atstovų paaiškinimus, sandorių projektai buvo siūlomi atsakovo, dėl pastarųjų derybų nevyko, ieškovė yra silpnesnė sutarties šalys, vartotoja, be to, sunkioje turtinėje padėtyje, neįgali ir socialiai pažeidžiama, todėl jų sąlygos negali būti aiškinamos atsakovo naudai.Pagal CK 6.185 straipsnio I dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Ginčijama 2015-12-10 išperkamosios nuomos sutartis Nr. IN205-151210/1 yra standartinėmis sąlygomis sudaryta vartojimo sutartis.CK 6.228⁴ straipsnyje numatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, taip pat minėtame teisės akte pateikiamas pavyzdinis sąrašas standartinių sutarties sąlygų, kurios yra preziumuojamos kaip nesąžiningos vartotojams.Sutarties 2.3. p. numatė, kad galutinis atsiskaitymas pagal sutartį patvirtinamas ieškovės pareiškimu, patvirtintu notaro, ir per 10 darbo dienų perduodamas pirkėjui (atsakovui), o to neįvykdžius ieškovė privalo mokėti atsakovui 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas paskaičiavo ieškovei pagal Sutarties 2.3. p. 2730 Eur baudos, nors notaras pagal Sutarties tos pačios sutarties 2.3 p. pagrindu turi teisę išduoti liudijimą apie atsiskaitymą, vadovaudamasis pirkėjo (atsakovo) pateiktais, banko antspaudais patvirtintais dokumentais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimą pardavėjui pagal šią sutartį. Ieškovės pareiškimas apie atsiskaitymą datuotas 2016-04-11 d. (b.l. 24), nors notaras turėjo teisę išduoti liudijimą apie galutinį atsiskaitymą remiantis atsakovo dokumentais apie atsiskaitymą, t.y. ekonomiškiausiu būdu, nepriauginant baudų atsakovo naudai. . Sutarties 3.2. p. numatyta, kad nuo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo momento pasibaigia pardavėjo (ieškovės ) teisė valdyti, naudotis ir disponuoti parduotu turtu, tačiau ieškovė bute liko gyventi ir butu naudojosi iki šiol. Sutarties 3.3. p. leidžia pirkėjui (atsakovui) po turto kainos sumokėjimo įkeisti butą pasirinktam juridiniam ar fiziniam asmeniui, nors Sutarties 3.4 p. priešingai nurodyta, kad iki visiško pirkėjo (atsakovo) atsiskaitymo su pardavėju (ieškove) be nurodytų sutartyje numatytų apribojimų, jis neturi teisės turto įkeisti be atskiro pardavėjo (ieškovės) sutikimo.Ginčijamas sandoris konkrečiai pavadintas „Pirkimo-pardavimo sutartis“ ir įregistruotas nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje kaip atsakovo nuosavybė be apribojimų, su teise įkeisti bet kokiam kreditoriui bet kokio įsipareigojimo užtikrinimui. Šio sandorio pagrindu ieškovė neteko nuosavybės teisės į vienintelį butą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jei atsakovas UAB „SOSCREDIT“ bankrutuotų, o ieškovė būtų išmokėjusi sutartą sumą, ji buto neatgautų net ir išmokėjusi visas atsakovo reikalaujamas pinigų sumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekonomine prasme butas tapo atsakovo nuosavybe, kuria jis gali disponuoti be apribojimų įkeisdamas bet kokiod prievolės užtikrinimui, o ieškovė prarado galimybes susigrąžinti butą savo nuosavybėn.Teismo posėdyje pati ieškovė nurodė, kad turėjo grąžinti 900 eur kreditą, gautą iš greitųjų kreditų bendrovės, padaryti remontą. Ieškovė patvirtino, kad ginčo sandorius suvokė kaip buto įkeitimą atsakovui. Ieškovas ir atsakovo UAB „SOSCREDIT" direktorius A. J. pats pripažino ir patvirtino teismui, kad ieškovė iš pasiskolintų piniginių lėšų atidavė 1000 EUR minėtajam asmeniui kaip garantą, įmokoms į priekį sumokėti. Minėtųjų lėšų būtų pakakę beveik dvejus metus mokėti įmokoms, jei atsakovas, piktnaudžiaudamas savo dominuojančia padėtimi, nebūtų taikęs milžiniško dydžio nepagrįstų baudų ieškovei. Todėl atsakovo teiginys, kad ieškovė nėra sumokėjusi nei vienos įmokos yra neteisingas. Ginčijamos Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 10.3 punktas įtvirtina, kad. „Esant bent vienam Sutartyje numatytam esminiam Sutarties pažeidimui. Nuomotojas turi teisę nenutraukdamas Sutarties pareikalauti, o Nuomininkas privalo per dvi savaites sumokėti visas likusias mokėtinas pagal Sutartį sumas prieš terminą (įskaitant netesybas bei kitus nesumokėtus mokėjimus) <...> “.Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.1 punkte įtvirtinta, kad nuomotojas turi teisę „Pareikalauti iš Nuomininko sumokėti nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo atitinkamo pranešimo gavimo, visas likusias mokėtinas sumas pagal sutartį prieš terminą, netesybas, kitus mokėjimus pagal Sutartį bei atlyginti visus nuostolius. Nuomininkui laiku nevykdant šios pareigos. Nuomininkas privalo mokėti Delspinigius nuo visos įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną <...>“.Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.2 nustato, kad nuomotojas turi teisę, ,,Pareikalauti grąžinti Turtą Nuomotojui, sumokėti iki Sutarties nutraukimo priklausančius mokėti mokėjimus, kurie dar nebuvo sumokėti, netesybas, atlyginti visus Nuomotojo nuostolius. Nuomininkas privalo nedelsdamas grąžinti Turtą ir sumokėti Nuomotojo reikalaujamas sumas. Nuomininkui nevykdant ar netinkamai vykdant šią pareigą. Nuomininkas privalo mokėti Nuomotojui Delspinigius atitinkamai nuo neišpirktos turto vertės ir/ar nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną “.Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punkte nustatyta, kad ..Nuomininkas, gavęs Nuomotojo Sutarties 10.4.2 punktuose nurodytą pranešimą apie Sutarties nutraukimą, neturi teisės naudotis turtu bei Nuomotojui pareikalavus privalo per 3 (tris) darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti Nuomotojui Turtą ir visus su Turtu susijusius dokumentusIšperkamosios nuomos sutartis yra ilgalaikė, mokėtinos sumos bendrovei turi būti grąžinamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį, o sutarties vienašališkas nutraukimas bendrovės iniciatyva gali sukelti itin sunkias neigiamas pasekmes vartotojui, įspėjamieji terminai sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti (prieš nutraukiant sutartį) turi būti protingi, pakankami, aiškiai ir suprantamai nurodyti ir atitikti prievolės esmę. Atsižvelgiant į tai. kas išdėstyta, konstatuotina, jog Įvertinus sutarties bendrijų sąlygų 10.3, 10.4.1, 10.4.2 ir 10.5 punktuose įvirtintų prievolių prigimtį, minėtuose punktuose nurodyti terminai (3 darbo dienos, dvi savaitės) prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai.Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtinta, kad „Nuomotojui padengus už Nuomininką bet kokio pobūdžio ir kilmės Nuomininkui priklausantį mokėti mokėjimų (komunalinius mokesčius, elektros, šilumos, dujų teikimo mokesčius ir pan.), Nuomotojas turi teisę reikalauti, kad Nuomininkas Nuomotojui padengtų turėtas išlaidas ir taip pat mokėtų 36 procentų dydžio metines palūkanas, nuo Nuomotojo už Nuomininką sumokėtos sumos". Teisėjų kolegijos vertinimu, 6.6 punkto nuostata. Įtvirtinanti, jog nesumokėjus už patiektą elektros energiją, šilumą, dujas vartotojui, yra skaičiuojamos 36 procentų metinės palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos, pažeidžia vartotojo ekonominius interesus ir šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1.11 punktas numato, kad esminiu sutarties pažeidimu laikoma, kai,,Nuomininkas po priminimo nevykdo kitų iš šios Sutarties kylančių įsipareigojimų". Vadovaudamasi sutarties bendrųjų sąlygų 10.1.10 punktu, bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su vartotoju, jei jis nevykdo „kitų" sutartyje nurodytų įsipareigojimų ir sąlygų. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punkto nuostatą, vartotojas privalo įvykdyti savo įsipareigojimus per papildomai nustatytą ir „įspėjimo rašte nurodytą" terminą.Neapibrėžta, už kokius sutartvje numatytų įsipareigojimų pažeidimus gali būti nutraukta sutartis, t. y. ar sutartis gali būti nutraukta esant esminiam, ar ir bet kokiam kitam sutarties pažeidimui, taip pat, koks papildomas terminas sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti gali būti nustatomas, ar kokiais kriterijais vadovaujantis jis parenkamas.Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, sutartis gali būti nutraukta vienašališkai joje numatytais atvejais. Šalys turi teisę savo susitarimu laisvai nusistatyti teises ir pareigas tarp šalių pasirašomoje sutartyje, taip pat ir šalių teisę vienašališkai nutraukti sutarti joje numatytais pagrindais. Vartojimo teisiniuose santykiuose vienas iš civilinių teisinių santykių reglamentavimo principų — sutarties laisvės principas — ir teisė šalims savo nuožiūra sutartimi nustatyti tarpusavio teises bei pareigas taikytina ribotai. Vartojimo sutartiniai santykiai yra grindžiami silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Atsižvelgiant į tai. kad sutarties vienašališkas nutraukimas bendrovės iniciatyva gali sukelti itin sunkias neigiamas pasekmes vartotojui, kriterijai, kuriais vadovaudamasis bendrovė galėtų realizuoti šią vienašališko sutarties nutraukimo teisę, vartotojui turėtų būti aiškūs, apibrėžti ir atitikti pakankamo pagrindo kriterijų.Išperkamosios nuomos sutarties bendrosios dalies 10.1.10 ir 10.2 punktai pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nes Įpareigoja vartotoją vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti.Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktas nustato, kad. „Jeigu Nuomininkas ilgiau kaip 15 (penkiolika) dienų uždelsia vykdyti mokėjimus pagal sutartį. Nuomotojas turi teisę reikalauti, kad Nuomininkas mokėtų nuomotojui 36 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojant nuo neišpirktos Turto vertės clydžio. palūkanas mokant iki visiško Turto išpirkimo dienos. Tačiau pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punktą vartotojui neįvykdžius bet kokios finansinės prievolės taip pat skaičiuojami sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtinti delspinigiai.Civiliniame kodekse baudinių netesybų nėra numatyta. Netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-316/2005).Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 10.6 punktas nurodo, jog „Nuomotojas realizuoja Turtą savo nuožiūra. <...> Pardavus Turtą <...> likusi pinigų suma grųžinama Nuomininkui, atskaičius 10 proc. Nuomotojo negautų pajamų kompensacijų". Negautos pajamas yra netiesioginių nuostolių išraiška, o nuostoliai, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti įrodinėjami, kadangi kiekvienu atveju jie gali skirtis. Be to, kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gegužės 8 d. civilinėje byloje Nr, 3K-3-199/2007, patirti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai - šalys turi būti grąžintos į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patiltą nuostolių dydį.Tokiu būdu, sutartyje numačius, kad vartotojui praleidus terminą įvykdyti finansines prievoles, jis be sutarties specialiojoje dalyje nurodytų delspinigių privalo mokėti ir sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte numatytą palūkanų sumą (36 procentus). bei įtvirtinus, kad kiekvienu atveju skaičiuojama konkreti (10 procentų) negautų pajamų kompensacija, siekiama ne kompensuoti bendrovės nuostolius, bet nubausti vartotoją, o tai yra draudžiama Lietuvos Respublikos teisės aktais.Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 ir 10.6 punktų nuostatos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir ekonomiškai silpnesnės sutarties šalies - vartotojo — teises ir interesus bei nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą.Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos nesąžiningos Sutarties ir Išperkamosios nuomos sutarties sąlygos pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (ieškovės) nenaudai tokiu dideliu mastu, kad leidžia nuspręsti dėl ieškovės esminio suklydimo.CK 1.90 str. 3 d. nustatyta: „jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos“. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad ieškovė siekė ne parduoti butą, bet gauti paskolą įkeičiant butą, taikė ir CK 1.87 str. nustatytą apsimestinio sandorio taisyklę, kad taikomos sondorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje taisyklės. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šalys sudarė kreditavimo sutartį bei grąžinimo užtikrinimui taikė ginčo buto priverstinę hipoteką bei rėmėsi nuo 2012 m. liepos 1 d. nebegaliojančia CK 4.171 str. 11 d. norma, kad priverstinės hipotekos objektu turi būti parenkamas toks daiktas, kurį pardavus būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, o skolininkas nukentėtų kuo mažiau.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas priverstinės hipotekos taikymo taisykles nurodė, kad teismas sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo; 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 str., 5.71 str.); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, priverstinės hipotekos nustatymas neturi suvaržyti skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-695/2017).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas sandorio nuginčijimo ir restitucijos pasekmes, neturėjo pagrindo savo iniciatyva nustatyti priverstinę hipoteką. Tai sudaro pagrindo panaikinti sprendimo dalį dėl priverstinės hipotekos nustatymo.Pagal Hipotekos registro duomenis Butui 2016-01-19 įregistruota hipoteka, kreditorius UAB „Delta nova“, skolininkas UAB SOSCREDIT“, užtikrintos prievolės dydis 25020 eur, prievolės įvykdymo terminas 2026-01-25. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl ginčo sutarčių negaliojimo pasekmių taikymo hipotekos sandoriui, todėl teismas šio klausimo nesprendė. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, reikšdama savarankišką ieškinį tik dėl Buto perdavimo atsakovo nuosavybėn sandorio negaliojančiu, todėl šioje byloje teismams nebuvo teisinio pagrindo spręsti Buto hipotekos kreditoriui UAB „Delta nova“ galiojimo klausimo.Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškovės reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais nepakeistas, todėl bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos. Ieškovė pateikė 2017 m. gegužės 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr.ADVRT/2017-5/3, kurioje nurodytos paslaugos ir atlyginimas: susipažinimas su apeliaciniu skundu 150 eur, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas 450 eur bei atstovavimas teismo posėdyje 150 eurų. Apeliacinė byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl atstovavimo teismo posėdyje išlaidos iš atsakovo nepriteiamos. Sprendimas dalyje dėl sandorių negaliojimo nepakeistas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 600 eur bylinėjimosi apelaiicnės instancijos teisme išlaidos.

nutaria:

Panikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kurioje nustatyta priverstinė hipoteką butui, esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „SOSCREDIT“ naudai. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. C. iš atsakovo UAB „SOSCREDIT“ 600 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.