Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M., D. P. ir V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., įregistravęs 2012-05-30 VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registro Nr. 50/153082 savo vardu nuosavybės teisę į pastatus, juos valdė asmeninės nuosavybės teisės forma nuo jų įregistravimo dienos iki savo mirties (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas P. B., kurio testamentinis įpėdinis yra pareiškėjas. Po tėvo mirties įstatymų nustatyta tvarka jis, nepraleidęs termino, pateikė pareiškimą Šilutės rajono 3-iam notaro biurui ir notarė patvirtino palikimo priėmimą. Pareiškėjui priėmus palikimą, notarė A. A. raštu Nr. 569 informavo, kad iki kol jis nepateiks dokumentų, įrodančių, jog P. B. pastatai buvo jo asmeninė nuosavybė, paveldėjimo teisės liudijimas nebus išduotas. Notarės nuomone, jei mirusiojo turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tokiu atveju reikėtų kreiptis į teismą ir nustatyti juridinę reikšme turintį faktą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvai A. B. ir P. B. gyvenamąjį namą ir kitus pareiškime nurodytus pastatus statėsi nuo (duomenys neskelbtini) gyvendami santuokoje ir statybas užbaigė apie (duomenys neskelbtini) A. B. iki savo mirties kartu su P. B. gyveno ir naudojosi minėtais pastatais. P. B. tik po sutuoktinės mirties pastatus įregistravo, todėl jie pripažintini tėvo asmenine nuosavybe. Po A. B. mirties P. B. turtą perėmė ir valdė asmeninės nuosavybės teise, į notarą dėl jos palikimo nesikreipė, nes turtas nebuvo įregistruotas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-04-04 nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M., D. P. ir V. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas įstatymo aiškinimo ir taikymo faktinėms bylos aplinkybėms klausimas, ar ginčo pastatai buvo asmeninė, ar bendroji jungtinė pareiškėjo tėvo P. B. ir motinos A. B. nuosavybė, todėl atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės turi būti įrodinėjamos, civilinė byla nagrinėtina ginčo teisenos tvarka, pareiškiant ieškinį, bet ne ypatingąja teisena.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą tenkinti.Nurodo, kad teismas, nutraukdamas bylą, nenurodė, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis. Skundžiama nutartimi yra pažeista jo teisė kreiptis į teismą sprendžiant paveldėjimo klausimus. Pažymi, kad bylos dokumentai įrodo, jog P. B. 2012-05-30 įregistravo nuosavybę į gyvenamąjį namą, kadangi palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti. Teigia, kad vykdo notaro nurodymą, nes kitaip negali įregistruoti priimto palikimo. Pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad jog aplinkybė, kad teismas išnagrinėja bylą ypatingosios, o ne ginčo teisenos tvarka, nedaro teismo sprendimo negaliojančiu. Teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, jog suinteresuotų šalių paveldėjimo santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini) metais, praėjus 3 mėnesiams po A. B. mirties. Pažymi, kad tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.CK 3.100 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų yra mirus vienam iš sutuoktinių. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. B., P. B. ginčo pastatus 2012-05-30 VĮ Registrų centre įregistravo ne kaip bendrąją jungtinę, o kaip savo asmeninę nuosavybę, nes sutuoktinė A. B. jau buvo mirusi ir įstatymo nustatyta terminą niekas iš įpėdinių nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 293 straipsnio 1punktas, 444, 445 straipsniai).Nagrinėjamu atveju nustačius, jog ginčo pastatai priklausė P. B. asmeninės nuosavybės teise, darytina išvada, kad yra pagrindas nutraukti šią civilinę bylą, nes yra išlikę dokumentai, patvirtinantys P. B. asmeninės nuosavybės teisę į ginčo pastatus, todėl tokia byla nėra nagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 444, 445 straipsniai).Taigi šiuo atveju, ne pareiškėjas turi įrodinėti, kad ginčo pastatai asmeninės nuosavybės teise priklausė P. B., o asmenys, kurie neigia šią aplinkybę. Pažymėtina, kad notarui neišduodant paveldėjimo teisės liudijimo, kiekvienas suinteresuotas asmuo pagal CPK 511 straipsnio 1 dalies nuostatas turi teisę skųsti notarinius veiksmas ar atsisakymą juos atlikti. Nors pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą pagal pareiškėjo pareiškimą nurodydamas kitas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, iš esmės CPK nuostatų nepažeidė. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328, 338 straipsniai), todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.