- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-251-460/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-03009-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą suinteresuotam asmeniui Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarei A. A. dėl notarės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. B. skundžia Šilutės rajono 3-iojo notarų biuro notarės A. A. (toliau ir - notarė) procesinius veiksmus bei prašo panaikinti jos 2017-11-09 atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. 515 bei įpareigoti notarę išduoti testamentiniam įpėdiniui A. B. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į (duomenys neskelbtini) mirusio P. B. asmeninės nuosavybės teise priklausiusius pastatus (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas P. B., prieš mirtį testamentu visą savo asmeninį turtą po mirties palikęs pareiškėjui. Šis priėmė tėvo palikimą. Nurodė, kad pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą, paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Tačiau pareiškėjui notarė paveldėjimo teisės liudijimo į pastatus neišduoda jau treti metai nuo palikimo atsiradimo dienos. Jis 2015-11-16 prašęs notarės išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau ši 2015-12-02 raštu Nr. 569 atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą, atsiradusį po P. B. mirties. Atsisakymą motyvavo tuo, jog nesuėjo trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog P. B. pastatai buvo jo asmeninė nuosavybė. Notarė nurodė kreiptis į teismą, kuris turėtų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - asmenine ar bendrąja jungtine - palikėjas palikdamas valdė turtą. Pareiškėjas nurodo, kad remdamasis notarės atsisakymo motyvais, 2016-12-12 pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą, kuris civilinę bylą nutraukė, nes ji teisme nenagrinėtina. Klaipėdos apygardos teismas 2017- 09-07 nutartimi konstatavo, jog pirmos instancijos teismas nutraukė bylą nurodydamas kitas aplinkybes, tačiau nutartį paliko nepakeistą, nes ji teisinga konstatuojant, jog byla teisme nenagrinėtina, kadangi yra visi dokumentai, pagrindžiantys, jog pastatai priklauso P. B. asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas, gavęs įsiteisėjusią Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-07 nutartį, 2017-09-18 prašymu vėl kreipėsi į notarę, prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusio P. B. asmeninį turtą. Notarė jam paaiškino, jog tokia Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-07 nutartis jos netenkina, dėl jos konsultuosis su teisininkais. Be to, notarė savo iniciatyva palikimą išskirstė dalimis ir išdavė jam paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą 2017-10-04 į šį P. B. turtą: 0,2890 ir 0,2600 ha žemės sklypus, teisę naudotis 2,79 ha ploto žemės sklypais, lėšas kredito įstaigoje ir kompensuojamąją pensijos sumą. Pareiškėjas mano, kad notarė ignoruoja konstitucinę nuostatą, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Notarė A. A. 2017-11-09 raštu Nr. 515 atsisakė atlikti notarinį veiksmą - išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pastatus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo notarė A. A. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutikimo motyvai išdėstyti 2017-11-09 jos atsisakyme atlikti notarinį veiksmą Nr. 515.
3. Suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog minėtas turtas buvo asmeninė mirusiojo P. B. nuosavybė, turtas buvo įgytas santuokoje su A. B., todėl mano, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą atmetė.
5. Teismas nurodė, jog sutinka su skundžiamame notarės dokumente Nr. 515 išdėstytais motyvais ir P. B. vardu įregistruotų statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisinio statuso, t. y. kad minėtų pastatų teisinio statuso nekeičia ta aplinkybė, jog jų teisinė registracija atlikta po sutuoktinės mirties, vieno iš sutuoktinių vardu, kad šis turtas išsaugo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą. Pažymėjo, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę.
6. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1160-538/2017 (teisminio proceso Nr. 2-43-3-03009-2016-3), kuria palikta nepakeista Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-04 nutartis, 12 – oje pastraipoje nurodyta, kad P. B. ginčo pastatus 2012-05-30 VĮ Registrų centre įregistravo ne kaip bendrąją jungtinę, o kaip savo asmeninę nuosavybę, nes sutuoktinė A. B. jau buvo mirusi ir įstatymo nustatyta tvarka niekas iš įpėdinių nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo, tačiau kadangi pareiškėjo pareiškimo pagrindu byla buvo nutraukta, o ne ginčas išnagrinėtas iš esmės tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl, teismo vertinimu, notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į statinius, kurie gali būti įgyti santuokos metu ir dėl kurių teisinio režimo kyla abejonių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti notarės 2017-11-09 atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. 515 bei įpareigoti notarę išduoti testamentiniam įpėdiniui A. B. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į (duomenys neskelbtini) mirusio P. B. asmeninės nuosavybės teise priklausiusius pastatus (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
8. Apeliantas nurodo, jog ginčo klausimas išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1160-538/2017. Joje aiškiai nurodyta, kad ginčo turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.
9. Apelianto nuomone, teisėjas buvo šališkas.
10. Mano, kad teismas į bylą nepagrįstai įtraukė suinteresuotų asmenų.
11. Teigia, kad pareiškėjui nesuteikė galimybės išreikšti pozicijos žodžiu.
12. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria sprendžiamas notaro veiksmų (ne)atlikimo pagrįstumas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme
15. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų pateikimo
16. Apeliantas pateikė naują įrodymą (Nekilnojamojo turto registro išrašas, b. l. 126–129). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad pateiktas naujas įrodymas susijęs su pareiškėju ir ginčo dalyku. Todėl, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju naujo įrodymo priėmimas ne tik neužvilkina bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeidžia šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų ir sudaro prielaidas įgyvendinti esminę teismo funkciją – vykdyti teisingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktas išrašas gautas jau pateikus atskirąjį skundą, be to, jis papildytas Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1160-538/2017 pagrindu, kuri notarei žinoma.
Dėl atskirojo skundo argumentų
17. Apeliantas siekia gauti paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo pastatus (CPK 511 straipsnio 1 dalis). Notarė atsisakė jį išduoti, nes, jos nuomone, nėra aišku, ar palikėjas (apelianto tėvas), palikdamas ginčo turtą, jį valdė asmenine ar bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas su notarės argumentu sutiko.
18. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas P. B., kuris 2013-08-29 testamente nurodė, jog jo mirties atveju mirties dieną turimą visą savo turtą ir turtines teises palieka sūnui A. B. (b. l. 5, 6). Šilutės rajono 3-iojo notarų biuro notarės A. A. 2015-11-16 liudijimu nustatyta, kad A. B. yra P. B. įpėdinis pagal testamentą ir yra priėmęs palikimą, užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 7).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamo klausimo kontekste lemiamą reikšmę turi Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1160-538/2017. Minėtoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. B., įregistravęs 2012-05-30 VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu nuosavybės teisę į pastatus, juos valdė asmeninės nuosavybės teisės forma nuo jų įregistravimo dienos iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Teismas, palikdamas nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį, kuria civilinė byla buvo nutraukta, nustatė, kad „(duomenys neskelbtini) mirus A. B., P. B. ginčo pastatus 2012-05-30 VĮ Registrų centre įregistravo ne kaip bendrąją jungtinę, o kaip savo asmeninę nuosavybę, nes sutuoktinė A. B. jau buvo mirusi ir įstatymo nustatyta terminą niekas iš įpėdinių nesikreipė dėl jos palikimo priėmimo“ bei konstatavo, jog ginčo pastatai priklausė P. B. asmeninės nuosavybės teise“. Akcentuotina kad šios nustatytos aplinkės vertintinos kaip prejudicinis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurio įrodinėti nebereikia, kadangi aptartoje civilinėje byloje nuosavybės teisės forma buvo įrodinėjimo dalykas, svarbu ir tai, kad įrodinėjamas faktas itin reikšmingas abiejose bylose. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisus teigdamas, kad jeigu Klaipėdos apygardos teismas 2017-09-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1160-538/2017 neišnagrinėjo teikiamo klausimo iš esmės, minėta nutartimi vadovautis negalima. Anaiptol, teismas nenagrinėjo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kad P. B., įregistravęs 2012-05-30 VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu nuosavybės teisę į pastatus, juos valdė asmeninės nuosavybės teise, kadangi to nebereikėjo daryti, nes bylos duomenys aplinkybę, kad apeliantas ginčo pastatus valdė asmeninės nuosavybės teise – pagrindė bylos duomenys, dėl to iš naujo klausimo dėl nuosavybės formos nebenagrinėjo (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 444, 445 straipsniai).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys registre buvo įrašyti. Pažymėtina, kad pareiškėjui įtvirtintas nuosavybės teisės įgijimo būdas suformuojant daiktą atliekant kadastrinius matavimus (2012-03-28 kadastro duomenų byla), suformuojant naują daiktą ir jį registruojant (2012-05-15 apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas), jų pagrindu buvo įregistruota daiktinė teisė į ginčo pastatus. Taigi, duomenys buvo vertinami registratoriaus, padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre. Ir visa tai atlikta po palikėjo žmonos mirties ((duomenys neskelbtini) mirė). Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-249/2007; 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-433/2009).
21. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju bet koks suinteresuotas asmuo, prašydamas pakeisti nuosavybės teisės įgijimo būdą iš asmeninės nuosavybės į bendrąją junginę nuosavybę ir panaikinti ginčo pastatų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, civilinėje byloje visų pirma turėtų įrodyti, kad pastatų suformavimo byla, matavimai, kt., kurių pagrindu atlikta teisinė registracija, yra neteisėta arba joje padaryti įrašai neteisingi. Pastebėtina, kad jei pastatai ir buvo pradėti statyti dar palikėjo sutuoktinei esant gyvai, tačiau jie nebuvo civilinių santykių objektai bei tuo pačiu pavedėjimo objektai, o vertinami tik kaip neidentifikuotos statybinės medžiagos.
22. Iš byloje pateikto naujo rašytinio įrodymo matyti, jog vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2017-09-07 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1160-538/2017 pagrindu Nekilnojamojo turto registro išrašas papildytas / patikslintas ir jau konkrečiai nurodyta, kad ginčo pastatai apeliantui priklauso asmeninės nuosavybės teise (įrašas galioja nuo 2018-08-16) (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Spręstina, kad nenuginčijus apeliantui priklausančios ginčo pastatų asmeninės nuosavybės ar jos nepakeitus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą notarei.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
25. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės –pareiškėjo skundas tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Šilutės rajono 3-iojo notarų biuro notarės A. A. 2017 m. lapkričio 9 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. 515 bei įpareigoti Šilutės rajono 3-iojo notarų biuro notarę A. A. išduoti testamentiniam įpėdiniui A. B. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į (duomenys neskelbtini) mirusio P. B. asmeninės nuosavybės teise priklausiusius pastatus, Nekilnojamojo turto registre pažymėtus Nr. (duomenys neskelbtini).