Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo BUAB „Brauer“ atstovui advokato padėjėjui A. M., atsakovo UAB „Rivona“ atstovei V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Brauer“ ieškinį atsakovui UAB „Rivona“ dėl skolos palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo UAB ,,Rivona“ priešieškinį ieškovui BUAB ,,Brauer“ dėl piniginių lėšų už naudojimąsi daiktu priteisimo bei priešpriešinių reikalavimų užskaitymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas BUAB „Brauer“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB ,,Šiauleksa“ dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo UAB „Rivona“ 99622,05 Lt skolos, 3832,04 Lt palūkanų, 6% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1-3 b. l.).

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai - priteisė iš atsakovo UAB „Rivona“ ieškovui BUAB „Brauer“ 99622,05 Lt skolos, 3832,04 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. lapkričio 7 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Rivona“ 1535,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (24-26 b. l.).

Teismo posėdyje ieškovo BUAB ,,Brauer“ atstovas palaikė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB ,,Rivona“ administravimo išlaidų skolą, remdamasis tuo, kad ieškovas įvykdė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis, paskaičiavo atsakovo (turto perėmėjo) mokėtiną ieškovo bankroto bylos administravimo išlaidų dydį ir tuo pagrindu 2013 m. vasario 18 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija LOK Nr. 5044509 99622,05 Lt sumai, o atsakovas laiku neapmokėjo jam išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

Atsakovas kartu su priešiniu ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu, kai ieškovo įranga buvo likusi atsakovui perleistuose pastatuose būtų turėjęs su tuo susijusias išlaidas ar patyrė dėl to nuostolių. Patalpų nuomos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, atsakovas visiškai nepagrindė prašomo priteisti 15000 Lt plius PVM per mėnesį nuomos mokesčio. Dėl šių priežasčių ieškovo atstovas prašė atsakovo priešinį ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad vykdant BUAB „Brauer“ turto realizavimo procedūras, 2012-05-11 viešose varžytynėse neparduoto turto perdavimo kreditoriui aktu atsakovas UAB „Rivona“ perėmė 2 096,76 m² ieškovui priklausiusius pilstymo cechą, inžinierinius tinklus - atgręžtinius gręžinius, artezinio gręžinio aptarnavimo pastatus bei technologinius alaus ir vandens išpilstymo įrenginius. Atsakovo perimtame pastate liko ieškovui BUAB „Brauer“ priklausantys daiktai. Atsakovas UAB „Rivona“ ne kartą reikalavo arba pasiimti ieškovui BUAB „Brauer“ priklausantį turtą iš jam priklausančių pastatų arba sudaryti su juo pastatų nuomos sutartį. 2012-12-12 pranešimu nurodė, jog išnuomotų priklausantį pastatą, esantį Tirkšlių g. 1, Mažeikiai, Mažeikiuose, ne trumpesniam nei keturių mėnesių laikotarpiui už 15000Lt + PVM per mėnesį nuomos mokestį. BUAB „Brauer“ kreditoriai 2012-12-21 kreditorių komiteto nutarimu tokiam atsakovo pasiūlymui nepritarė, bet kitos patalpų nuomos kainos nepasiūlė. Faktą, jog juridiniam asmeniui laikant jam priklausantį turtą kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame turte suformuoja atlygintinių santykių pobūdį ieškovas aiškiai suvokė, nes patys kreditoriai įpareigojo ieškovo bankroto administratorių derėtis dėl turto apsaugos sąlygų arba turto nuomos, o ieškovo bankroto administratorius ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas nurodyti, kokiu būdu galėtų atsiskaityti su atsakovu. Ieškovui iškėlus bankroto bylą, jo pastatai su įrenginiais buvo išnuomoti už bendrą 21568,25 Lt (įskaitant PVM) sumą per mėnesį. Įvertinęs išnuomotą turtą (su jame buvusiais įrenginiais), atsakovas ieškovui pasiūlė 15000 Lt plius PVM per mėnesį nuomos kainą. Be to, šiuo metu skelbiami analogiškos paskirties nekilnojamojo turto nuomos pasiūlymai Mažeikiuose 6 Lt už 1 m² kainą, todėl atsakovo teigimu 15000 Lt plius PVM nuomos kaina yra protinga ir atitinka rinkos sąlygas. Ieškovo BUAB ,,Brauer“ administratorius, vadovaudamasis Šiaulių apygardos teismo 2012-07-11 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-10 nutartimis 2013-02-18 išrašė PVM sąskaitą faktūrą 99622,05 Lt administravimo išlaidų sumai atsakovui perėmus turtą. Atsakovas, kaip ieškovo kreditorius, kurio turtu neatlygintinai naudojosi ieškovas, nekilnojamuoju turtu prisidėjo prie to, kad ieškovas nepatyrė (išvengė) papildomų 150000Lt turto išlaikymo išlaidų. Todėl, naudodamas atsakovui UAB ,,Rivona“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, ieškovas BUAB ,,Brauer“ gavo naudos, kurios piniginis ekvivalentas sudaro 150000Lt, nepatirdamas šių administravimo išlaidų turto laikymui, o atsakovas turi būti laikomas prisidėjusiu prie administravimo išlaidų savo nekilnojamuoju turtu ieškovo sutaupyta pinigų suma ir jo mokėtinos administravimo išlaidos turi būti mažinamos ieškovo atsakovo sąskaita sutaupytų lėšų dydžiu. Prašo priteistą iš UAB ,,Rivona“ ieškovui BUAB ,,Brauer“ naudai administravimo išlaidų 103454,09Lt sumą įskaityti su ieškovo atsakovui 104500 Lt mokėtina suma.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas, ieškinys tenkintinas visiškai. Atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo ir priešinis ieškinys yra atmestini kaip nepagrįsti bei neatitinkantys bylos aplinkybes.

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, iškėlė UAB „Brauer“ bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Šiauleksa“ (4-6 b. l.). 2011 m. spalio 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtintas 2916 322,06 Lt dydžio hipotekos kreditoriaus UAB „Rivona“ finansinis reikalavimas BUAB „Brauer“ bankroto byloje (38-41 b. l.). 2012 m. gegužės 11 d. viešose varžytinėse neparduoto turto perdavimo kreditoriui aktu BUAB „Brauer“ perdavė atsakovei akte nurodytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą - pilstymo cechą, inžinierinius tinklus - atgręžtinius gręžinius, artezinio gręžinio aptarnavimo pastatus, technologinius alaus ir vandens išpilstymo įrenginius, o atsakovė šį turtą priėmė. Turto perdavimo akto 9 p. numato, jog kreditoriui UAB „Rivona“ nuosavybės teisė į Turtą pereina nuo Turto perdavimo akto pasirašymo dienos, t. y. nuo 2012 m. gegužės 11 d. (7-9 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi įpareigojo administratorių UAB „Šiauleksa“ įkeisto turto perėmėjo UAB „Rivona“ mokėtiną BUAB „Brauer“ bankroto bylos administravimo išlaidų dydį apskaičiuoti proporcingai, atsižvelgiant į UAB „Rivona“ perimto turto likutinės vertės bei bendro bankrutavusios įmonės turto vertės santykį ( 11-13 b.l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartį paliko nepakeistą ir pritardamas pirmosios instancijos teismui pažymėjo, jog vadovaujantis kreditorių lygiateisiškumo (lygybės) principu, įkeisto turto perėmėjas UAB „Rivona“ bankroto bylos administravimo išlaidas turėtų atlyginti proporcingai perimto turto likutinės vertės bei bankrutavusios įmonės turto likutinės vertės santykiui ( 14-17 b. l.). Ieškovės administratorius 2013 m. vasario 18 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija LOK Nr. 5044509 99622,05 Lt sumai bei nurodė šią PVM sąskaitą faktūrą apmokėti iki 2013 m. vasario 28 d. ( 18 b. l.). Atsakovas 2013 m. kovo 19 d. pranešimu atsisakė apmokėti ieškovės bankroto administratoriaus išrašytą minėtą PVM sąskaitą faktūrą ir nurodė, kad UAB „Rivona“ dėl jos nuosavybės teise valdomose patalpose, esančiose Mažeikių m., Tirkšlių g. 1, nuo 2012 m. gegužės 11 d. iki 2013 m. kovo 15 d. už laikytą ieškovės nuosavybės teise valdomą įrangą, patyrė 104500,00 Lt nuostolių, kuriuos prašo atlyginti ( 19-20 b. l.).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d. pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

Įkaito turėtojo pareiga prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 5 d. Joje nurodyta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, išskaičiavus administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Taigi kai įkeistą turtą realizuoja bankroto administratorius, padengiant hipotekos turėtojo reikalavimą, kreditoriui sumokama ne visa turto pirkėjo pinigų suma, o tik tai, kas lieka išskaičiavus atitinkamas administravimo išlaidas. Administravimo išlaidos reiškia lėšų sumą, susijusią su bankroto procedūrų vykdymu, dėl kurios gali mažėti kreditoriaus pradinio reikalavimo patenkinimas. Jei išskaičiavus administravimo išlaidas iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, likusių lėšų nepakanka visiškai padengti įkeitimu (hipoteka) užtikrintą kreditoriaus reikalavimą, dėl likusios nepatenkinto reikalavimo dalies hipotekos kreditorius išsaugo savo reikalavimą į bankrutuojantį skolininką. Taigi likusi nepatenkinta kreditoriaus dalis tenkinama pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio reglamentuojamą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ( Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje 3K-P-537/2011).

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi nusprendė panaikinti bankrutuojančios UAB „Brauer“ 2012 m. gegužės 29 d. kreditorių komiteto posėdžio pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą „įpareigoti administratorių, administravimo išlaidų sąmatos apmokėjimui pirmiausia naudoti lėšas, gautas ir ūkinės-komercinės veiklos, likusią administravimo išlaidų sąmatos dalį apmokėti proporcingai, atsižvelgiant į viso įkeisto turto varžytinėse skelbtą pardavimo kainą ir bankroto proceso metu gautas lėšas, kurios sudaro 156 055,71 Lt“ ir įpareigojo administratorių UAB „Šiauleksa“ įkeisto turto perėmėjo UAB „Rivona“ mokėtiną BUAB „Brauer“ bankroto bylos administravimo išlaidų dydį apskaičiuoti proporcingai, atsižvelgiant į UAB „Rivona“ perimto turto likutinės vertės bei bendro bankrutavusios įmonės turto vertės santykį.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Tai yra imperatyvas, todėl jokiomis aplinkybėmis yra nepateisinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas, įsiteisėjusio teismo sprendimo negali kvestionuoti nei ieškovas ar atsakovas, nei teismas, kuris nagrinėdamas bylą remiasi įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu (Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartimis) ieškovas paskaičiavo atsakovo (turto perėmėjo) mokėtiną ieškovo bankroto bylos administravimo išlaidų dydį ir 2013 m. vasario 18 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija LOK Nr. 5044509 bei pareikalavo ją apmokėti, o atsakovas privalo apmokėti išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Pažymėtina, jog šioje byloje nėra ginčo dėl ieškovo BUAB ,,Brauer“ apskaičiuotų administravimo išlaidų, priteistinų iš atsakovo UAB ,,Rivona“ dydžio.

Civilinėje teisėje yra įtvirtinta taisyklė, kad jei skolininkas pažeidžia piniginę prievolę, t. y. laiku nesumoka kreditoriui skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes be užmokesčio toliau naudojasi jo piniginėmis lėšomis. Dėl to skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Šiuo atveju pagrįstas ieškovo reikalavimas ne tik sumokėti įsiskolinimą, bet jis įgijo teisę į papildomus reikalavimus, tame tarpe ir reikalauti sumokėti palūkanas. Ieškovas, teikdamas ieškinį paskaičiavo 6 procentų dydžio metines palūkanas už laiku nesumokėtą PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 99622,05 Lt sumą, už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. spalio 21 d. už 234 dienas, kurios sudaro 3832,04 Lt, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 3832,04 Lt palūkanų. CK 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl atsakovas privalo mokėti ieškovui įstatymo numatyto dydžio 6 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2013 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo priešinio ieškinio

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kreditorius privalo įrodyti neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės skolininkui egzistavimą.

Kaip jau anksčiau minėta, atsakovo priešinio ieškinio reikalavimai grindžiami nekilnojamojo turto nuomos sutarties pagrindu, t. y. reikalaujama 104500 Lt piniginių lėšų už 2012-05-11 -2013-03-15 laikotarpiu neatlygintinai naudotą nekilnojamąjį turtą ieškovo įrenginiams laikyti (už BUAB „Brauer“ užimtų apie 2000 kv. m patalpų nuomą), neįvardijant teisinio reikalavimo pagrindimo. Atsakovui teigiant, jog tarp šalių susiklostė nekilnojamojo turto nuomos santykiai, jis pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles turėjo nurodytas aplinkybes įrodyti pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus.

LR CK 6.477 str. 1 d. nustatyta, kad nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutarčiai taikomos statybos rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos CK šeštosios knygos XXYIII skyriaus septintojo skirsnio normos. LR CK 6.531 straipsnyje reglamentuota, jog pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad tarp atsakovo UAB ,,Rivona“ ir ieškovo BUAB ,,Brauer“ nebuvo sudaryta jokia patalpų nuomos sutartis, nors ieškovas neginčijo fakto, kad jam priklausantys įrenginiai buvo minėtose patalpose. Atsakovas pateikė ieškovui pasiūlymą dėl nuomos mokesčio, bet už patalpas, esančias Tirkšlių g. 1, Mažeikių m., mokėti po 15000Lt plius PVM per mėnesį ieškovas atsisakė. Ieškovo nuomone, ginčo patalpų atsakovo pasiūlyta nuomos kaina neatitiko tuo laikotarpiu nuomojamų patalpų kainų vidurkių. Nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta atskirais atsakovo pranešimais (42,45,47 b. l.). Ieškovo 2012 m. gruodžio 11 d. raštas Nr. 442 ,,Dėl BUAB ,,Brauer“ turto, esančio atsakovo pastate“ taip pat negali būti laikomas sutikimu sudaryti patalpų nuomos sutartį, tuo labiau, kad šiame rašte kalbama ne tik apie pastato nuomą, bet ir apie galimai jame esančio turto apsaugos sąlygas, kas atitiktų galimai pasaugos sutarties pagrindu atsiradusius teisinius santykius ( 44 b. l.). 2013 m. vasario 8 d., 2013 m. kovo 14 d. BUAB ,,Brauer“ atsakovui adresuoti pranešimai taip pat nepatvirtina nuomos sutarties sudarymo su atsakovu, nes juose buvo išreikštas nesutikimas su atsakovo pasiūlymu ( 46,51 b. l.). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, užtikrinantis šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nenumatytas sutartis, jei tai neprieštarauja įstatymams. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad susitarimas tarp šalių dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo nebuvo pasiektas, tarp šalių nebuvo susiklostę rašytinės sutarties pagrindu negyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, todėl ieškovas BUAB ,,Brauer“ neturi pareigos mokėti atsakovui UAB ,,Rivona“ jam priklausančių pastatų nuomos mokesčio.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo UAB ,,Rivona“ atstovė taip pat nurodė, kad dėl ieškovo saugomų įrenginių užimamo ploto atsakovas patyrė nuostolius, nes negalėjo išnuomoti šių patalpų tretiesiems asmenims, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų ir apskaičiavimų, kurie pagrįstų realių nuostolių atsiradimo faktą, nepateikė, byloje nėra net duomenų apie tai koks tiksliai atsakovui priklausančių patalpų plotas buvo užimtas ieškovo įrenginiais.

Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad reikalavimai būtų vienarūšiai, nes atsakovas UAB ,,Rivona“ yra skolingas ieškovui BUAB ,,Brauer“ administravimo išlaidas, o atsakovas nurodė, kad įskaitymas turi būti atliktas už nekilnojamojo turto nuomą, ką ieškovas ginčija, su reikalvimu nesutinka. Nėra sąlygos, kad abu reikalavimai turi galioti. Atsakovo nurodymas, už ką yra įskaitoma suma, yra ginčo objektas, prašomas priteisti mokestis už nekilnojamojo turto nuomą negali būti laikomas apibrėžtu ir neginčijamai vykdytinu. Nuostoliai, kylantys iš galimo netinkamo sutarties vykdymo, yra tik prielaida pareigai (apmokėti nuostolius) atsirasti. Šalis, manydama, kad dėl kitos šalies netinkamo elgesio patyrė nuostolius, turi pateikti reikalavimą ir įrodyti visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas.

Kadangi byloje nėra įrodymų, jog tarp ieškovo BUAB ,,Brauer“ ir atsakovo UAB ,,Rivona“ susiklostė nekilnojamojo turto nuomos sutartiniai santykiai, atsakovas neturi pagrindo laikyti save turinčiu ieškovui priešpriešinį vienarūšį galiojantį ir vykdytiną reikalavimą bei neturi teisėto pagrindo reikalauti atlikti įskaitymą (CK 6.130 str., CPK 177, 178 ir 185 str.). Atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 99622,05 Lt skolos, 3832,04 Lt palūkanų įskaitymu negali pasibaigti. Esant nustatytoms aplikybėms, atsakovo UAB ,,Rivona“ priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš atsakovo valstybei priteitinas 1535,00 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš teismui pateikto 2013-10-24 mokėjimo nurodymo, ieškovas už advokato teisinę pagalbą yra sumokėjęs 2423,17 Lt. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir kitas aplinkybes, atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR T. M. įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (CPK 93 str.), todėl priteistinos iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu –23,46 Lt (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 430 str. 6 d. 1 p., teismas

nusprendė:

2013 m. lapkričio 8 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

BUAB ,,Brauer“ ieškinį tenkinti visiškai, UAB ,,Rivona“ priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui BUAB „Brauer“, į. k. 166720462, buveinė Mažeikių m., Tirkšlių g. 1, a. s. Nr. LT49 7044 0600 0770 9746, iš atsakovo UAB „Rivona“, į. k. 110512039, buv. Vilnius, Savanorių pr. 176, a. s. LT04 7044 0600 0105 9363:

- 99622,05 Lt (devyniasdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt du litus 05 ct) skolos;

- 3832,04 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du litus 04 ct) delspinigių;

- 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. lapkričio 7 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

- 2423, 17 Lt ( du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris litus 17 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Rivona“, į. k. 110512039, buv. Vilnius, Savanorių pr. 176, a. s. LT04 7044 0600 0105 9363, 1535,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt penkis litus 00 ct) žyminio mokesčio, 21,46 Lt (dvidešimt vieną litą 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.