Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2013-01-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-84-870/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-01-28
Bylos Nr.
II-84-870/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. II-84-870/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 48.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. sausio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Jolantai Vainorienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. A., a.k. 3800151354, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 PK Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto A. N. 2012 m. spalio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A13N-2047848-12,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas A. N. 2012 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A13N-2047848-12, kuriuo A. A. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą ir paskyrė jam 300 litų baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad 2012-10-17 12.58 val. adresu Savanorių pr. 7, Vilniuje viešoje vietoje „Čili picerijoje“ būdamas girtas (2.04 prom.) A. A. (kartu su A. A.) elgėsi agresyviai, šūkavo, keikėsi, įžeidžiamai kabinėjosi prie kavinės personalo, lankytojų, tuo savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, adresuotame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, išdėstytais pagrindais ir motyvais prašo panaikinti 2012 m. spalio 17 d. priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Savo skundą jis motyvuoja tuo, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo nesilaikoma proceso eigos bei nevisapusiškai ištirtos visos įvykio aplinkybės, dėl ko priimtas nutarimas neatitinka LR Konstitucijos 31 str. l d. 2d., ATPK l str. ir ATPK 7 str. bei protingumo, nešališkumo ir teisingumo principų. Administracinio pažeidimo protokolas surašytas kartu su administracinio teisės pažeidimo nutarimu. Tas suponuoja, kad buvo visiškai atimta iš pareiškėjo galimybė tinkamai apsiginti bei pasirengti bylos nagrinėjimui, todėl taip pažeista proceso eiga įtakojo nepagrįstam nutarimo priėmimui. Jam nebuvo leista susipažinti su administracinio teisės pažeidimo medžiaga, todėl pareiškėjui buvo užkirstas kelias tinkamai apsiginti, bei iš viso nebuvo suprantama kuo jis yra kaltinamas bei kokie būtent jo veiksmai atitiko ATPK 174 straipsnio kilusiems padariniams. Policijos pareigūnai dar nesurašydami nei administracinės teisės pažeidimo protokolo, nei nutarimo, jau iš anksto buvo nusistatę, kad jo bei V. R. su kurio buvo kartu, pažeidimas yra įrodytas, todėl protokolas bei nutarimas 13N-2048212-12 yra surašyti net nesigilinant į pažeidimo esmę. Todėl toks nutarimas ir protokolas yra naikintinas. Buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai. Jis visiškai pažeidimo nurodyto ATPK 174 str. nedarė. Priimant nutarimą nebuvo leista duoti parodymus. Pagal LAT nutarimą Nr. 2K-216/2007 yra aiškiai nurodyta, kaip turi būti vertinamos tokios bylos: „Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan.“ Kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas pareigūnai visiškai neargumentavo. Net pagal tai nėra būtinosios nusikaltimo sudėties. Mano, kad minėtas nutarimas aiškiai pažeidžia ir ATPK l str. nuostatas, nes Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys yra saugoti Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teises bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatytą valdymo tvarką valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei. Jeigu bus leista policijos pareigūnams savivaliauti ( pagal savo užgaidas surašinėti protokolus bei traukti atsakomybėn nekaltus asmenys), bei tik pagal jų subjektyviąją nuomonę bausti žmonės, manau tokie veiksmai tikrai nepadės išlaikyti viešąją tvarką bei įstatymų laikymąsi. Taip pat tokie sprendimai gali pakenkti piliečiams atlikti savo pilietišką pareigą pranešti apie policijos pareigūnų daromas nusikalstamas veikas.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu A. A. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paprašė prijungti prie bylos kompaktinę laikmeną, kurioje yra įrašas iš jo telefono darytas tuo laiku, kai viskas vyko. Jis paaiškino, kad neprisimena kokią dieną viskas vyko per pietus. Jis buvo išgėręs, pripūtė 2 prom. Jiems pasakė, kad iškvies apsaugos darbuotojus dėl to, kad jie (jis ir V. R.) miega. Jie pasakė, kad gali kviesti. Atvažiavo apsauga ir pasakė, kad jie čia nepageidaujami. Jis paklausė ar gali bent jau savo alų išgerti, už kurį jau buvo susimokėjęs ir jie ruošėsi išeiti. Tačiau jiems pasakė, kad jie čia nepageidaujami. Tada prasidėjo konfliktas su V. R., jį ištempė į lauką, uždėjo antrankius ir iškvietė policiją. Jie nei garsiai šūkavo, nei garsiai kalbėjo, sėdėjo viršuje kampe. Daugiau žmonių ten nebuvo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. P. paaiškino, kad dirba Čili picerijoje vadybininke. Asmenys (A. A. ir V. R.), buvo dviese, kai jie atėjo, jie jau buvo nelabai blaivūs. Jie pavalgė, pagėrė, sąskaitos jų nematė, nes viskas vyko jiems jau atsiskaičius. Apie 11 val. prasideda pietų metas ir ateina klientai. Ji pasitinka žmones ir tas berniukas, kuris stovi koridoriuje (V. R.), ją prie baro pastūmė ir pasakė, kad duočiau tušinuką. Su ja stovėjo jos vadovė, ji paklausė kas čia vyksta. Ji jam davė tušinuką. Nors jie sėdėjo pačiame gale, ji pradėjo girdėti jų balsus. Padavėja jai pasakė, kad jie įžeidinėja aplinkinius klientus, kažką jiems sako. Kai priėjo prie stalo, šitas vaikinas (A. A.) miegojo, knarkė. Ji paprašė jo draugo, kad jie išeitų. Jo draugas pradėjo ant jos rėkti, kad jie niekur neis, kad jie susimokėjo ir kodėl negali čia būti. Ji pasakė, kad jie trukdo žmonėm pietauti, nes jie tikrai negražiai elgiasi. Tada pabudo A. A., jis nesielgė agresyviai, tačiau savo draugui pataikavo. Vienas sakė, kad niekur neis, o šitas pataikavo, kad tikrai jie neis, kodėl jie turi eiti. A. A. gal ir būtų pats išėjęs, bet tas jo draugas buvo konfliktiškas. Jai vadovė pasakė, kad iškviestų apsaugą. Ji taip ir padarė. Apsauga atėjo, priešinosi tas, kuris koridoriuje, nors įžeidinėjo jie abudu. Daugiau tas, tačiau A. A. jam pataikavo. Pataikavo tuo, kad tas pilietis sakė, kad jūs neturite teisės mane išvaryti, o šitas sakė, kad taip, kodėl jūs mane išvarote. Įžeidinėjo jie klientus, žmonės kažką komentavo, nes jie atėjo ramiai papietauti, o iš šono sklido įvairūs garsai, keiksmažodžiai. Asmeniškai A. A. tik kalbėjo ir įžeidinėjo. Įžeidinėjimai pasireiškė negražiais žodžiais. Kokiais tiksliai ji negali pasakyti. Neprisimena kokius žodžius jis vartojo. Jie buvo tokie girti, kad ji net neprisimena. Apsauga pradėjo vesti tą kitą (V. R.), šitas (A. A.) ėjo iš paskos. Kai atvažiavo apsauga, paprašė tuos asmenis išeiti. A. A. ėjo nesipriešindamas, įžeidinėjo apsaugą, kad šie paliktų ramybėje jo draugą. Sakė jūs tokie ir anokie. A. A. ne tik miegojo, bet barėsi su ja, svečius įžeidinėjo ir su jais koliojosi. A. kabinėjosi prie sėdinčių žmonių tada, kai apsauga bandė išvesti jo draugą. Apsaugos be priežasčių nekviečia, nes kiekvienas toks iškvietimas jiems kainuoja.

Teismo posėdyje apklaustas V. R., paaiškino, kad 2012 m. spalio 17 d. jam taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl veiksmų „Čili“ picerijoje. Jam protokolas buvo surašytas pagal tokį pat straipsnį kaip ir jo draugui. Policiją iškvietė dėl to, kad atėjo jo kolega, jis ant stalo pasidėjo alkūnes, buvo pavargęs. Prie jų priėjo ir grubiai pasakė, kad jis čia nemiegotų, nes iškvies apsaugą. Nematė, ar draugas miegojo, ar nemiegojo. Draugas nieko nedarė. Atėjo apsauga, net nežino ar tai apsauga, bet jie buvo juodais kostiumais, pasisveikino, jis paprašė, kad dar alaus atneštų, nes jie kaip tik išgėrė. Apsauga pasakė, kad jie ne padavėjai ir kad eitų prašyti padavėjų. Jis nuėjo pas padavėją ir pasakė, kad atneštų alaus. jam atsakė, kad jų staliuko neaptarnauja, aptarnauja kita padavėja. Po to atėjo šita liudytoja (Prokopovič), jis pasakė, kad ji jiems įpiltų, ji atsakė, kad niekas neįpils dėl to, kad jis yra neblaivus. Jis tada paklausė, ar ji matavo jo blaivumą. Jokio konflikto nebuvo. Buvo apsižodžiavimas.

Apklaustas teismo posėdyje V. J. paaiškino, kad jis dirba UAB „Ekskomisarų biuras“ apsaugos darbuotoju. Apie šį žmogų (A. A.) nieko negali pasakyti. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą (b.l.13) jis parodė, kad teisingas. Gavus pavojaus signalo iškvietimą atvyko į piceriją. Jiems buvo nurodyta piliečiai, kad jie kabinėjasi prie picerijos darbuotojų, laksto po piceriją, šūkauja. Tuo metu salėje sėdintis pilietis (A. A.) sėdėjo prie stalo, kitas pilietis buvo išėjęs, gal jis buvo tualete. Jis prie jo priėjo, bandė gražiuoju pasikalbėti, sakė, kad jis čia nepageidaujamas, paprašė išeiti, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Pradėjo jiems sakyti, kad jie neturi teisės, pradėjo kažkokias savo teises aiškinti. Viskas vyko apie 10 min. tuo metu atvažiavo jo kolega ir jis pamatė kaip atėjo tas kitas žmogus ir pradėjo su jo kolega stumdytis. Tada į pagalbą pakvietė savo kolegą ir jie pradėjo juos išvedinėti iš picerijos. Veiksmas pradėjo vykti už picerijos. Vyko kažkokie pokalbiai, atsikalbinėjimai, provokacijos. A. su jo kolega išėjo į lauką, o antras, kuriam buvo uždėti antrankiai, bandė veržtis atgal į piceriją, prasidėjo stumdymaisi. A. nesikeikė, bet juos, kaip apsaugos darbuotojus jis filmavo ir sakė, kad bus atleisti iš darbo. Kas vyko iki jam atvykstant, aš nežino. Prie jų jis nesikeikė, nesikabinėjo. Nesielgė agresyviai. Fizinio smurto nenaudojo. Daugiausiai pasižymėjo jo draugas.

Apklaustas teismo posėdyje V. R. paaiškino, kad į vietą (į Piceriją) jie atvažiavo jau po visko. Asmuo, kuris buvo su antrankiais (V. R.), o asmuo be antrankių (A. A.) tik jam pritarinėjo. A. nebuvo agresyvus. Tas su antrankiais buvo agresyvesnis. Kai jie atvažiavo, tas, kuris buvo be antrankių ramiai elgėsi. Jie tik paėmė juos iš vieno taško ir nuvežėme į kitą. Jie atvažiavo po kokių 10 min.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl pateikto skundo nevertina asmens (V. R.), kuris tuo metu kartu su A. A. veiksmų, t. y. nepasisako ar jo veiksmuose buvo ATPK 174 str. numatyta veikos sudėtis.

ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 300 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų.

Teismas vertina liudytojo V. R. parodymus atsargiai, kadangi jis yra A. A. draugas, jis buvo kartu su A. A. tuo metu picerijoje, jis paminėjo, kad jam taipogi surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Teismo vertinimu, jis turi tikslą padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės.

Apklausus liudytojus A. P., V. J., V. R., kurie teismo vertinimu, nėra suinteresuoti bylos baigtimi, teismui kyla abejonių, ar A. A. veiksmuose buvo ATPK 174 straipsnio sudėtis.

A. P. paaiškino, kad jai pasakė padavėja kad jie (V. R. ir A. A.) įžeidinėja aplinkinius klientus, kažką jiems sako. Kai priėjo prie stalo, šitas vaikinas (A. A.) miegojo, knarkė. Liudytojas V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad prie jų jis (A. A.) nesikeikė, nesikabinėjo. Nesielgė agresyviai. Fizinio smurto nenaudojo. Daugiausiai pasižymėjo jo draugas. Liudytojas V. R. taipogi teismo posėdyje paaiškino, kad A. nebuvo agresyvus. Kai jie atvažiavo, tas, kuris buvo be antrankių (A.) ramiai elgėsi. Teismas pastebi, kad visi liudytojai daugiausia kalba apie tai kaip elgėsi A. A. draugas. Iš jų parodymų matyti, kad apsaugos darbuotojai buvo iškviesti ne dėl A. A. elgesio. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad A. A. atliko veiksmus, kurie jam inkriminuoti (elgėsi agresyviai, šūkavo, keikėsi, įžeidžiamai kabinėjosi prie kavinės personalo, lankytojų).

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Administracinių teisės pažeidimo bylų teisenoje galioja principas, kad institucija, nagrinėjanti administracinio pažeidimo bylą, privalo įrodyti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę. Pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta, jei nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Teismo vertinimu, nėra surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog A. A. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 PK Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto A. N. 2012 m. spalio 17 d. nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinimas administracinio teisės pažeidimo protokole skiriasi nuo galutiniame dokumente suformuluoto (A. A. nebuvo kaltinamas tuo, kad šūkavo, tačiau nutarime nurodyta, kad ir šį veiksmą jis atliko. Taipogi pažymėtina, kad nutarime galimai yra techninė klaida (A. A. kartu su A. A.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

A. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 PK Operatyvaus valdymo poskyrio 2012 m. spalio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A13N-2047848-12 ir bylą A. A. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė