Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui R. J. dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko pateiktą byloje rašytinę išvadą ir paaiškino, kad ieškovė šiuo metu nedirba, su sūnumi gyvena iš santaupų, kurias sukaupė dirbdama užsienyje. Ieškovė yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje, ieško darbo Lietuvoje. N. J. mokosi Marijampolės „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos aštuntoje klasėje. Po pamokų berniukas lanko futbolo treniruotes, mėgsta skaityti knygas, lankytis koncertuose, spektakliuose, kine, vyksta į ekskursijas. Ieškovė detalizuoja vaiko poreikius ir nurodo, kad teikiamas materialinis išlaikymas negali tinkamai patenkinti būtiniausių vaiko poreikių, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Pokalbio su Tarnybos specialistais metu atsakovas tvirtino, kad prašoma išlaikymo suma jam yra per didelė, informacijos apie savo gaunamas pajamas nepateikė. Tarnyba mano, kad mamai R. M. nuolat gyvenant su sūnumi ir juo visiškai rūpinantis, geriausiai žinoma apie kasdienius ir specifinius jo poreikius. Tikėtina, kad mama atsakingai įvertino sūnaus poreikius ir jais vadovaudamasi bei siekdama pilnavertiškai tenkinti visus protingus jo poreikius bei sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas teismo prašo išlaikymo sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Tarnyba mano, kad ieškovės ieškinyje nurodyta materialinio išlaikymo suma yra pakankama, kadangi jį patenkinus pagerėtų nepilnamečio materialinės sąlygos ir būtų geriau tenkinami jo poreikiai, ir visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turėtų būti vertinamos vaiko interesų naudai (b. l. 18, 71–73).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, jog N. J., gimęs (duomenys neskelbtini) d., yra ieškovės R. M. ir atsakovo R. J. sūnus (b. l. 3).

Nepilnametis N. J. mokosi Marijampolės „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje aštuntoje klasėje (b. l. 71).

Santuoka tarp R. J. ir R. M. buvo nutraukta Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus N. J. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, o sūnaus išlaikymui jo tėvas R. J. įsipareigojo mokėti po 250 Lt (72,40 Eur) periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės (b. l. 4, 6–8).

Dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo pakeitimo

Ieškovė prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą materialinį išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiam sūnui N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., nuo 72,40 Eur iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės (b. l. 1, 20, 75).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.

Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) sūnaus poreikiai : jis paaugo, padidėjo jo poreikiai ugdymui, jam reikia daugiau maisto, drabužių, pramogų, dėl pabrangusio pragyvenimo lygio (padidėjusių maisto produktų ir kitų prekių kainų) ir išaugusių sūnaus poreikių ieškovė negali pilnai jų tenkinti be sūnaus tėvo papildomo prisidėjimo prie vaiko išlaikymo. Be to, šiuo metu jos turtinė padėtis pablogėjo : nuo 2019 m. liepos mėnesio ieškovė nedirba, registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, pragyvena iš santaupų.

Ieškovė pateikė sūnaus mėnesio poreikių skaičiuotę ir kvitus bei paaiškino, kad sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos per mėnesį sudaro apie 700 Eur : maistui – 366 Eur; reikmenys mokyklai- 15 Eur; sporto apranga – 77 Eur; vaistai, vitaminai –30 Eur; higienos priemonės – 40 Eur; drabužiai, avalynė – 150 Eur; komunalinės paslaugos – 50 Eur; laisvalaikio pramogoms – 50 Eur; patalynė – 5 Eur; draudimas – 28 Eur; mobiliojo ryšio paslaugos – 10 Eur. Ieškovė reikalavimą grindė pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais : vaiko poreikių tenkinimo lentele, mokėjimų čekiais (b. l. 80, 148–149).

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, teigdamas, kad jis sutinka mokėti po 150 Eur sūnui išlaikyti, kadangi jo pajamos iš darbo užmokesčio yra menkos, jis neturi pastovaus darbo ir pajamų, neturi jokio turto, todėl nors šiuo metu atsakovas ir dirba, tačiau finansiškai jis nėra pajėgus mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui.

Atsakovas prastai turtinei padėčiai įrodyti pateikė į bylą duomenis apie savo pajamas už (duomenys neskelbtini) mėn.– (duomenys neskelbtini) mėn., kurios sudaro vidutiniškai 1770 svarų sterlingų (1536 + 1852,80 + 1920 = 5309 : 3 mėn.) arba 2036 Eur (svaro ir euro kursas sprendimo priėmimo dieną – 1 svaras = 1,15 Eur) per mėnesį (b. l. 156–168). Taip pat pateikė duomenis apie turimas išlaidas : mokamą nuomos mokestį už gyvenamąjį būstą, kuris dviems asmenims iš viso sudaro 1400 svarų sterlingų per mėnesį, t. y. atsakovui tenkanti dalis sudaro 700 svarų sterlingų per mėnesį (b. l. 150–155).

Teismas vertina šalių pateiktus ir teismo iniciatyva surinktus duomenis apie nepilnamečio vaiko N. J. skyrium gyvenančių tėvų turtinę padėtį.

Duomenys iš Valstybės įmonės Registrų centras patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje (b. l. 115), o ieškovės vardu yra registruotas šis turtas : (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutarties pagrindu; (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutarties pagrindu; (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutarties pagrindu; (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) d. dovanojimo sutarties pagrindu; o taip pat (duomenys neskelbtini) kv. m. bendrojo ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) d. pirkimo–pardavimo pagrindu (b. l. 116–120).

Duomenys iš Valstybės įmonės „Regitra“ patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 111), o ieškovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės : (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) d., ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 106–109).

Nustatyta, kad ieškovė iki (duomenys neskelbtini) mėnesio dirbo, jos pajamos per mėnesį, kaip nurodė pati ieškovė, sudarė apie 5000 Eur darbo užmokestis. Nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio ieškovė nedirba, registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo (b. l. 105, 76–78). Ieškovės šeimą sudaro ji ir nepilnametis sūnus N. J., gimęs (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 5).

Duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patvirtina, kad atsakovas Lietuvoje nedirba (b. l. 12, 91, 110). Išrašas iš Gyventojų registro departamento patvirtina, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystė (b. l. 13, 90).

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovas be nepilnamečio sūnaus N. J., gimusio (duomenys neskelbtini) d., turėtų kitų išlaikomų asmenų.

Teismas sprendžia, kad ieškovės (vaiko motinos) turtinė padėtis, lyginant su 2009 metais, kai buvo priteistas išlaikymas sūnui, pasikeitė : nuo 2016 m. ji papildomai įsigijo vieną žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, taip pat yra įsigijusi dvi transporto priemones, tačiau ieškovė nedirba ir neturi pajamų, pragyvena iš santaupų, ieškovė turi skolinį įsipareigojimą bankui „Swedbank“, AB (b. l. 81–83). Vertinant atsakovo turtinę padėtį, lyginant su 2009 metais, kai buvo priteistas išlaikymas sūnui, teismas sprendžia, kad ji nepasikeitė, t. y. atsakovas tiek 2009 metais, tiek dabar neturi turto ir pastovaus darbo, pragyvena iš laikino darbo užmokesčio.

2009 metais, kai buvo priteistas išlaikymas, sūnui N. J. buvo 4 metai. Nuo to laiko praėjo 11 metų, per šį laikotarpį padidėjo sūnaus poreikiai ugdymui, jam reikia daugiau maisto, drabužių, pramogų. Teismas taip pat pripažįsta svarbia aplinkybe padidėti būtinosioms išlaidoms vaiko išlaikymui yra tai, kad akivaizdžiai ir visuotinai pripažintina, jog prekių ir paslaugų kainos valstybėje per šį laikotarpį išaugo. Taigi šie faktai rodo, kad nepilnamečio vaiko poreikiai padidėjo, o tai didina ir išlaidas jo išlaikymui. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai pateikė ieškinį dėl priteisto sūnui išlaikymo dydžio pakeitimo, nes pasikeitė vaiko motinos turtinė padėtis (ji negauna darbinių pajamų) ir išaugo vaiko poreikiai, o (duomenys neskelbtini) d. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui N. J. po 72 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį yra aiškiai per mažas (CK 3.201 straipsnis).

Sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą, turi būti vadovaujamasi proporcingumu nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinimu būtinoms vaikui vystytis sąlygoms. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartais byloje nustatytais faktais apie išaugusius vaiko N. J. poreikius ir jo skyrium gyvenančių tėvų turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas sprendžia, kad tėvai turi galimybę patenkinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius. Teismas sprendžia, kad ieškovės padėčiai pagerėjus, ji turi galimybę prie sūnaus išlaikymo prisidėti didesne dalimi, o atsakovas taip pat pagal gaunamas pajamas turi galimybę teikti vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs tai, kad atsakovas, nors jo turtinė padėtis esmingai nėra pasikeitusi, tačiau jis yra darbingas, jo vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius ir nuomos mokestį, per mėnesį sudaro vidutiniškai 1230 Eur (2036 Eur – 805 Eur už buto nuomą). Atsakovas neturi sveikatos problemų (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą), kurios apsunkintų jo galimybes ieškotis ir geriau mokamo darbo bei atitinkamai gauti didesnes pajamas, todėl, teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš tėvo pareigų – savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Teismas atsakovo argumentus dėl ieškovės prašomo priteisti per didelio išlaikymo dydžio atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Teismas sprendžia, kad atsakovo nurodoma priteistina iš jo išlaikymo suma po 150 Eur yra aiškiai per maža ir negalinti patenkinti vaiko poreikių.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl N. J. priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, jį padidinant iki 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokomų iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.201 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminei nepilnamečio N. J. atstovei motinai R. M. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nepateikė duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas nesprendžia klausimo dėl išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovei.

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 46 Eur žyminis mokestis (200 Eur – 72 Eur = 128 Eur x 12 mėn. = 1536 x 3 %) už priteisto išlaikymo pakeitimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteistina valstybei 8,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 54,68 Eur.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, 2019 m. kovo 4 d. sumokėjo 46 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškovei grąžinamas jos sumokėtas žyminis mokestis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiui N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., ir iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini) d.) iki sūnaus N. J. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto nepilnamečio sūnaus N. J. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei iš viso 54,68 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 68 ct), iš kurių 46 Eur sudaro žyminis mokestis ir 8,68 Eur sudaro išlaidos, susiję su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos.

Grąžinti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) (duomenys neskelbtini) d. sumokėtą žyminį mokestį mokėjimo nurodymu 765. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.