- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- B2-61-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01643-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Suinteresuotas asmuo
- R. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios UAB „Progretus“ bankroto administratoriaus M. U. pareiškimą dėl bankrutavusios UAB „Progretus“ bankroto pripažinimu tyčiniu, suinteresuotas asmuo – R. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti UAB „Progretus“ bankrotą tyčiniu ir pripažinus UAB „Progretus“ bankrotą tyčiniu dėl UAB „Progretus“ buvusio vadovo R. R. kaltės.Nurodo, kad UAB „Progretus“ įregistruota Juridinių asmenų registre nuo 2001-12-20 ir jai nuo 2001-12-20 iki 2013-09-12 vadovavo R. R. ir nuo 2009-03-20 buvo įmonės vieninteliu akcininku. Įmonei 2013-08-28 iškelta bankroto byla. Pareiškėjas mano, kad pagrindą pripažinti UAB „Progretus“ bankrotą tyčiniu sudaro tai, kad įmonės vadovas žinodamas, jog įmonė yra nemoki, nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir toks neveikimas neatitiko protingos verslo rizikos ir prieštaravo geriems verslo standartams. Vilniaus apygardos teismo 2016-09-21 sprendimu iš suinteresuoto asmens dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjo naudai priteisė žalą ir patvirtino, jog įmonės vadovas pažeidė pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą. Taip pat buvęs įmonės vadovas ir vienintelis įmonės akcininkas 2010-12-30 pats sau iš įmonės kasos išsimokėjo 11007,83 Eur, tokiu būdu iš dalies padengdamas įmonės skolą sau pačiam ir šią sumą sumokėjo įmonei esant nemokiai. Bankroto administratorius neturi duomenų apie UAB „Progretus“ sudarytas paskolos sutartis, kada atsirado įmonės skolas suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo bankroto administratoriui UAB „Progretus“ veiklos dokumentus perdavė per kelis kartus, tačiau bankroto administratoriui neperdavė jokio UAB „Progretus“ turto, nors pagal paties suinteresuoto asmens pasirašytą įmonės balansą užfiksuota 375 409 Lt vertės turto. Toks įmonės balansas vertintinas kritiškai, kadangi antstoliai, vykdydami išieškojimo procedūras, nustatė, kad įmonė turto neturėjo. Suinteresuotas asmuo bankroto administratoriui perdavė UAB „Progretus“ buhalterinės apskaitos dokumentus iki 2010 m. pabaigos, vėlesnių įmonės apskaitos dokumentų neperdavė, nors įmonei bankroto byla iškelta 2013 m. Tokie veiksmai, pareiškėjo manymu, leidžia manyti, jog įmonės vadovas neužtikrino tinkamos įmonėje vykdomos buhalterinės apskaitos ir neišsaugojo įmonės dokumentų, įmonės taip pat neperdavė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m.Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimo į pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Aktualioje kasacinio teismo praktikoje, aiškinant tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas, pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą - turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereikštų, jog pareiškėjo nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Minėta, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 str. 5 d.).Pareiškėjas teigia, kad jau 2009 metais UAB „Progretus“ įmonė atitiko nemokios įmonės požymius, todėl įmonės vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl UAB „Progretus“ bankroto bylos iškėlimo.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi UAB „Progretus“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumas buvo nustatytas remiantis paskutiniais egzistuojančiais įmonės 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, taip pat kita viešųjų registrų skelbiama informacija. UAB „Progretus“ 2008 m. balansas patvirtina, jog įmonė šiais metais turėjo 488 725 Lt vertės turto, 185 132 Lt įsipareigojimų (t. II, b.l. 74,75). Taigi, vertinant formaliai, turimo įmonės turto ir jos per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų santykis neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte pateikto nemokios įmonės apibrėžimo. Tačiau Juridinių asmenų registrui pateiktas įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kuriuo remiantis galima būtų vertinti realią įmonės finansinę padėtį.Pažymėtina, jog įmonės nemokumą 2009 m. patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: UAB “Progretus” skola Valstybinei mokesčių inspekcijai 2008 metais sudarė 97 319,81 Lt, o Valstybinio socialinio draudimo fondui - 28 842,17 Lt (t. II, b.l. 4-54).Aplinkybę, jog įmonei jau esant nemokiai, jos vadovas, kartu ir akcininkas, nesiėmė jokių priemonių galimam mokumui atstatyti ar kreditorių teises apginti, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-292-370/2017, kurioje konstatuota, kad 2009 m. gruodžio 31 d. yra laikytina tuo atskaitos tašku, kada UAB „PROGRETUS“ turėjo būti inicijuota bankroto byla, tačiau įmonės vadovas šios savo pareigos nevykdė, dėl ko UAB „Progretus“ pradelsti įsipareigojimai išaugo (CPK 182 str. 2 p.).Pareiškėjas taip pat teigia, kad įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu, kai įmonės yra netinkamai tvarkoma įmonės finansinė apskaita.Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pareiškėjas paaiškino, kad suinteresuotas asmuo po bankroto bylos UAB „Progretus“ iškėlimo bankroto administratoriui neperdavė jokio realaus įmonės turto, nors pateikė 2013 m. rugsėjo 10 d. bendrovės balansą. Bankroto administratorius pateiktą 2013 m. rugsėjo 10 d. bendrovės balansą vertina kritiškai, kadangi antstoliai, vykdydami išieškojimo procedūras, nustatė, jog įmonė turto neturėjo. Šias pareiškėjo aplinkybes patvirtina antstolės B. P. 2013-05-17 išieškojimo negalimumo aktas, antstolio Andriaus Bublio turto neradimo aktas (t.III, b.l. 138, 139). Bylos duomenys tvirtina, kad suinteresuotas asmuo bankroto administratoriui perdavė UAB „Progretus“ buhalterinės apskaitos dokumentus iki 2010 m. pabaigos, duomenų apie tai, kad R. R. būtų perdavęs vėlesnius įmonės apskaitos dokumentus, nėra. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, kad jis, kaip įmonės vadovas, bankroto administratoriui perdavė visus reikalaujamus įmonės apskaitos dokumentus. Pažymėtina, kad nors suinteresuotas asmuo bankroto administratoriui raštu nurodė, kad įmonė jam buvo skolinga 56 000 Lt, tačiau nepateikė duomenų, kokiu pagrindu susidarė ši įmonės skola (CPK 178 str.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bankroto administratorius negali nustatyti UAB „Progretus“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kas leidžia daryti išvadą, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos sąlygos bankrotą pripažinti tyčiniu. Bankroto administratorius nurodo, kad suinteresuotas asmuo nepagrįstai sau išsimokėjo 11007,83 Eur, kai įmonė buvo nemoki, todėl tokiais savo veiksmais apribojo įmonės kreditorių teises patenkinti savo finansinius reikalavimus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.CK 6.930¹ straipsnis nustato grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ str. 1 d.).Nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, įmonei esant nemokiai, turinčiai pradelstų įsipareigojimų, kurių reikalavimo terminai buvo suėję, 2010-12-30 sau iš įmonės kasos išsimokėjo 38 007,85 Lt (t. III, b.l. 137). Toks įmonės elgesys neatitinka sąžiningumo principo, t. y. veikti siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Tokie veiksmai yra vertinami kaip kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimas, kurie suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013). Kadangi byloje konstatuotas ir nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš požymių, dėl kurio kilo bankrotas (dėl atliktų mokėjimų įmonės vadovui, pažeidžiant mokėjimų atlikimo eiliškumą, buvo sumažinta įmonės turto masė, atitinkamai ir tuo metu buvusių kreditorių galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimus bent iš dalies), galima pripažinti BUAB „Progretus“ bankrotą tyčiniu. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti akivaizdžią išvadą, kad UAB „Progretus“ prie bankroto buvo privesta sąmoningai blogai valdant įmonę, įmonės valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, įmonės veikla buvo organizuojama pažeidžiant CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, įmonės atsiskaitymai vyko neaiškiais pagrindais, todėl UAB „Progretus“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1, 2, 4, 5 p.).BUAB „Progretus“ bankroto pripažinimas tyčiniu sudaro pagrindą bankroto administratoriui atlikti detalų įmonės veiklos patikrinimą (ĮBĮ 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu dar nereiškia, jog administratoriaus nurodyti bei teismo nustatyti visi įmonės valdymo organų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti, ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. ĮBĮ 20 str. 6 d. numato, jog teismas įsiteisėjusią nutartį dėl tyčinio bankroto pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams suinteresuotų asmenų veikloje nustačius nusikalstamos veikos požymių, bus sprendžiamas šių asmenų atsakomybės klausimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 20 straipsniu, CPK 290-291 straipsniais,
nutarė:
pripažinti bankrutavusios UAB „Progretus“ (juridinio asmens kodas 125833759, registracijos vieta M.K.Oginskio g. 3, Vilnius) bankrotą tyčiniu.
Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.