Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. A. atstovės advokatės D. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 nutarties civilinėje byloje Nr.2-3752-652/2016 pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui N. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16.00 val., atostogų metu atsakovas pasiima vaikus pas save nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. rugpjūčio 21 d. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, kad tarp šalių vyksta nesutarimai dėl bendravimo su vaikais, jų auklėjimo.Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką: 1) kas antrą savaitgalį abu sūnus šeštadienį tėvas pasiima 11.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir sekmadienį 16.00 val. grąžina abu sūnus į jų gyvenamąją vietą; 2) kiekvienos savaitės, kuomet tėvas dirba rytinėje pamainoje, antradienį ir ketvirtadienį tėvas iš anksto telefonu informuojant motiną, pasiima abu sūnus iš jų gyvenamosios vietos, darželio ar mokyklos, mažiausiai dviems valandoms grąžina abu vaikus į jų gyvenamąją vietą; 3) tėvo vasaros atostogų metu, laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d., tėvas su sūnumis turi teisę bendrauti ne mažau nei vienuolika dienų su nakvynėmis, t. y. šiomis dienomis: 2016 m. rugpjūčio mėnesio 11-12 dienomis, 15-16 dienomis, 19-21 dienomis, 24-26 dienomis ir 29 dieną, vaikus pasiimant 11.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir tarp 17.00 - 18.00 val. grąžinant juos į gyvenamąją vietą; 4) įpareigoti ieškovę tinkamai pas tėvą suruošti abu vaikus, t. y. sudėti kelioms dienoms reikalingus drabužius, avalynę, įdėti jų mėgstamiausius žaislus. Nurodė, kad ieškovė neleidžia bendrauti su vaikais. 2016 m. rugpjūčio 8 d. rašte teismui ieškovė nurodė, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų. Dėl vaikų pasiėmimo dvi dienas per savaitę po pietų – nesutiko. Mokslo metais sūnus A. A. lanko darželį, po pietų būna pietų miegas, po to pavakariai, o sūnus A. A. lanko prailgintą grupę iki 17.00 val. būna mokykloje - ten ruošia pamokas. Dėl vaikų vasaros atostogų praleidimo su atsakovu nurodė, kad ieškovės nurodytas laikas, kada tėtis gali atostogauti su vaikais, yra tinkamesnis ir patogesnis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus tenkino iš dalies.Nustatė, kad atsakovas N. A. su nepilnamečiais sūnumis A. A. ir A. A. laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, bendrauja taip:

Teismas, įvertinęs Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo aktus, darė išvadą, kad vaikai nori bendrauti su tėvu, nepilnamečių šalių sūnų ryšiai su tėvu nenutrūkę, tačiau dėl tėvų skyrybų pasikeitę. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka nepažeidžia vaikų ir tėvų interesų, į nepilnamečių vaikų išsakytą nuomonę dėl dabartinio bendravimo su tėvu, teismas laikė, kad tikslinga suteikti atsakovui teisę bendrauti su savo mažamečiais vaikais, kad būtų palaikomas iki šiol susiformavęs tėvo ir vaikų fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas vaikų atžvilgiu.Ieškovė prašė nustatyti, kad tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16.00 val., atsakovas taip pat prašė tokios laikinosios tvarkos nustatymo, todėl teismas ieškovės ir atsakovo prašymus šioje dalyje tenkino.Teismas vertino, kad atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka antradieniais ir ketvirtadieniais nepažeis nepilnamečių vaikų ir jų tėvo teisės bendrauti bei užtikrins galimybę palaikyti ir sustiprinti tėvo ir sūnų tarpusavio ryšį, todėl atsakovo prašymą šioje dalyje teismas tenkino.Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais vasaros atostogų metu, teismas nurodė, kad vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, tikslinga nustatyti, kad vaikai atsakovo atostogų metu praleistų su tėvu nepertraukiamai savaitę. Teismas sutiko su ieškovės nuomone, kad toks atsakovo atostogų praleidimo būdas yra tinkamesnis vaikams. Tačiau atsižvelgiant į teismo nutarties dėl laikinosios bendravimo tvarkos įteikimo galimybes, nustatė, kad vaikai pas tėvą jo atostogų metu leidžia nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo iš dalies pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 nutartį, jos 2 punktą išdėstant: „kiekvieną savaitę, kuomet tėvas dirba rytinėje pamainoje, antradienį ir ketvirtadienį, tėvas pasiima abu sūnus nuo 16.20 val. iš darželio ir mokyklos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 18.20 val. Jeigu tėvas negali nurodytomis dienomis paimti vaikus ir su jais praleisti dvi valandas, turi iš vakaro pranešti E. A.“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Esminė nesutikimo su grafiko 2 p., priežastis - netinkamas laikas, kuris yra keistinas iš 15-16 val. į nuo 16.20 val. Nepilnametis sūnus A., kuriam dabar yra 4 metukai, nuo rugsėjo 1 d. lankys Lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), 15 val. vaikai dar miega pietų miegą, 16.05-16.20 val. vaikai vakarieniauja, todėl nei 15 val., nei 16 val. neteisinga būtų vaiką paimti iš darželio. Nenormalu, kad auklėtoja 15 val. turėtų vaiką kelti iš miego ir sukaitusį, apsimiegojusį ir nevalgiusį rengti, atiduoti tėvui. Sūnus A. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 2 klasėje, nuo 12-13 val. iki 17.30 jis būna prailgintoje grupėje, ten ruošia pamokas, bendrauja su vaikais, todėl jo paimti iš mokyklos 15 val.-16 val. taip pat yra neteisinga ir netikslinga. Ieškovė sutinka, kad vaikus tėvas paima, o ne gali paimti, tomis dienomis, kurias nurodė, nuo 16.20 val. iš darželio ir mokyklos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą 18.20 val. Jeigu tėvas negali nurodytomis dienomis paimti vaikus ir su jais praleisti dvi valandas, turi pranešti ieškovei, vaikų motinai, iš vakaro, kad ieškovė galėtų planuotis laiką ir, kad vaikai neliktų nepaimti iš darželio ar mokyklos.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės E. A. atskirąjį skundą, paliekant galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Ieškovė teismui nepateikė Alytaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) dienos ritmo, kurį teikia su atskiruoju skundu, su lopšelio-darželio dienos ritmu ieškovė atsakovo, kaip vaikų tėvo, taip pat nesupažindino, apie jį neužsiminė ir teismui teikiant raštą dėl 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio. Dėl Alytaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) dienos ritmo teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo galimybės pasisakyti, nes minėto dokumento byloje nebuvo. Laikytina, kad teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį priėmė tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir tinkamai atsižvelgęs į proceso dalyvių nurodytas pozicijas, todėl iš dalies keisti nutartį šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo. 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad siekiant bendrauti su savo vaikais neketina trukdyti vaikų lopšelio-darželio ir mokyklos dienos rėžimui. Atsakovas neketina A. žadinti iš pietų miego ar tempti nepavalgiusio nuo stalo, taip pat neketina A. paimti iš pamokų, trukdyti jam užsiimti užklasine veikla, ar nesudaryti jam galimybės tinkamai paruošti mokytojo nurodytų namų darbų. Atsakovas teismui patvirtino, kad ketina prisitaikyti prie vaikų dienos rėžimo, nesudarant jų poreikiams ir interesams jokių kliūčių. Paaiškėjus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) dienos ritmui, dėl 20 minučių tikrai buvo galima šalims susitarti gražiuoju, netrukdant teismų darbo ir ieškovei nepiktnaudžiaujant savo procesine padėtimi. Skundžiamoje nutartyje, teismas yra pažymėjęs, kad pasikeitus nutarties priėmimo metu egzistuojančioms faktinėms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos pagal vienos ar abiejų šalių prašymą. Pagrįstai manytina, kad, nesant šalių sutarimo dėl ieškovės skundžiamų 20 minučių, ieškovė galėjo pasinaudoti būtent šia paminėta teise, o neskųsti teismo nutartį, kuri iš esmės yra pagrįsta, teisinga ir teisėta. Ieškovei teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą, kuriame nurodyta, kad sprendimas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra pavedimas advokatui teikti antrinę teisinę pagalbą, suteikiant teisę advokatui pareiškėjo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus teismo sprendimo ar nutarties apskundimą bei kitus sprendime nurodytus veiksmus. Iš to seka, kad ieškovei antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė neturėjo teisės už ieškovę pasirašyti ant atskirojo skundo, kuriuo skundžiama teismo nutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) dienotvarkės kopiją, kuri apeliantės teigimu patvirtina nepilnamečio vaiko A. A. dienos ritmą. Taip pat pateikė išrašą iš Lietuvos higienos normų Nr.HN75:2016.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė išrašą iš Lietuvos higienos normos Nr.HN75:2016 turėjo galimybę pateikti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atskirajame skunde nenurodė kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia pateiktas dokumentas. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktą išrašą iš Lietuvos higienos normų Nr.HN75:2016. Dėl Lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) dienotvarkės apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas dokumentas gali turėti reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl jį prijungia prie bylos.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyta atsakovo su nepilnamečiais sūnumis laikina bendravimo tvarka, pagal kurią kiekvieną savaitę, kuomet tėvas dirba rytinėje pamainoje, antradienį ir ketvirtadienį, tėvas iš anksto telefonu informavęs motiną E. A., pasiima abu sūnus A. ir A. 15.00-16.00 val. iš jų gyvenamosios vietos, darželio ar mokyklos, dviems valandoms ir grąžina abu vaikus į jų gyvenamąją vietą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Nagrinėjamu atveju esminė nesutikimo priežastis su skundžiamos nutarties 2 punkte nustatyta laikina bendravimo tvarka – atsakovo nepilnamečių vaikų paėmimo iš ugdymo įstaigų laikas.Apeliantė nurodo, kad skundžiamos nutarties 2 punkte nustatytas netinkamas laikas kada tėvas pasiima nepilnamečius vaikus, kadangi pagal lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) dienotvarkę sūnus A. 15 val. dar miega pietų miegą, 16.05-16.20 val. vakarieniauja, todėl nei 15 val., nei 16 val. neteisinga būtų vaiką paimti iš darželio. Taip pat nurodė, kad sūnus A. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 2 klasėje, nuo 12-13 val. iki 17.30, jis būna prailgintoje grupėje, ten ruošia pamokas, bendrauja su vaikais, todėl jo paimti iš mokyklos 15 val.-16 val. taip pat yra neteisinga ir netikslinga. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nurodytais apeliantės argumentais, tačiau nelaiko jų pagrindu pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį skundžiamoje dalyje.Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo nėra, kad sūnus A. lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), o sūnus A. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 2 klasėje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką yra tikslinga atsižvelgti į vaikų užimtumą jų ugdymo įstaigose, tam, kad nebūtų pažeidžiami vaikų interesai. Iš lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) dienotvarkės matyti, kad vaikų pasiruošimas poilsiui, poilsis vyksta nuo 12.30 val. iki 15.15 val., ugdomoji veikla vykta nuo 15.15 val. iki 16.05 val., pasiruošimas vakarienei, vakarienė vyksta nuo 16.05 val. iki 16.20 val., vaikų ėjimas namo vyksta nuo 16.20 val. Taigi, vaiką paėmus 15.00 – 16.00 val. laikotarpiu A. nedalyvautų ugdomojoje veikloje, nevakarieniautų. Iš ieškovės 2016 m. rugpjūčio 8 d. rašytinio paaiškinimo, atskirojo skundo matyti, kad sūnus A. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje nuo 12-13 val. iki 17.30val., būna prailgintoje grupėje, ten ruošia pamokas. Iš atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą bei 2016 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų matyti, kad atsakovas neketina trukdyti vaikų lopšelio-darželio ir mokyklos dienos rėžimui. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nenurodė jokių argumentų, kad vaikų paėmimas nuo 16.20 val. jam yra nepatogus ar pan.Atsižvelgiant į vaikų užimtumą jų ugdymo įstaigose, į atsakovo argumentus, kad jis neketina trukdyti vaikų lopšelio-darželio ir mokyklos dienos rėžimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu tikslinga tik patikslinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 punktą, nurodant, kad: kiekvieną savaitę, kuomet tėvas dirba rytinėje pamainoje, antradienį ir ketvirtadienį, tėvas iš anksto telefonu informavęs motiną E. A., pasiima abu sūnus A. ir A. nuo 16.30 val. iš jų gyvenamosios vietos, darželio ar mokyklos, dviems valandoms ir grąžina abu vaikus į jų gyvenamąją vietą.Apeliantė sutinka, kad vaikus tėvas paima, o ne gali paimti, tomis dienomis, kurias jis nurodė. Apeliantės teigimu, jeigu tėvas negali nurodytomis dienomis paimti vaikus ir su jais praleisti dvi valandas, turi pranešti ieškovei iš vakaro, kad ieškovė galėtų planuotis laiką ir, kad vaikai neliktų nepaimti iš darželio ar mokyklos. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos 2 punkte laikinosios bendravimo tvarkos ydingumo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiekvieną savaitę, kuomet tėvas dirba rytinėje pamainoje, antradienį ir ketvirtadienį, tėvas iš anksto telefonu informavęs motiną E. A., pasiima abu sūnus Armandą ir Arminą 15.00-16.00 val. iš jų gyvenamosios vietos, darželio ar mokyklos, dviems valandoms ir grąžina abu vaikus į jų gyvenamąją vietą. Taigi, pirmosios instancijos teismas aiškiai nustatė kada tėvas pasiima nepilnamečius vaikus bei įpareigojo atsakovą apie tai informuoti ieškovę. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad vaikai gali likti nepaimti iš ugdymo įstaigų.Pažymėtina tai, kad abu tėvai turi prioritetą teikti vaikų interesams, išlaikyti tarpusavio bendravimo ryšius su vaikais. Abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.Šalims išaiškintina, kad pasikeitus šiuo metu egzistuojančioms faktinėms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos pagal vienos ar abiejų šalių prašymą.Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 5,16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties rezoliucinės dalies 2 punktą, nurodant, kad: kiekvieną savaitę, kuomet tėvas dirba rytinėje pamainoje, antradienį ir ketvirtadienį, tėvas iš anksto telefonu informavęs motiną E. A., pasiima abu sūnus A. ir A. nuo 16.30 val. iš jų gyvenamosios vietos, darželio ar mokyklos, dviems valandoms ir grąžina abu vaikus į jų gyvenamąją vietą.

Priteisti valstybei iš apeliantės E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,16 Eur (penkis Eur ir 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.