Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. (V. A., toliau – V. A.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria V. A. skundas dėl (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės E. Š. 2022 m. birželio 16 d. nutarimo buvo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės E. Š. 2022 m. birželio 16 d. nutarimu V. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų bauda už tai, kad 2022 m. gegužės 27 d., apie 13.05 val., (duomenys neskelbtini) nuteistasis V. A. pareigūnams sukėlė įtarimą, kad jis gali būti apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų (akys paraudusios, vangus, atsistojęs svyravo į šonus). V. A. buvo pasiūlyta atlikti greitąją tyrimo priemonę (testą) dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo. Testą atlikti V. A. sutiko. Nustatyta, kad V. A. vartojo psichiką veikiančias medžiagas (ABP) sintetinį tetrahidrokanabinolį. Su greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais V. A. susipažino, bet nesutiko. Atsižvelgiant į tai, jam buvo pasiūlyta paimti pakartotinį tiriamosios medžiagos mėginį (šlapimą). Jis sutiko. Pakartotinai nustatyta, kad V. A. vartojo psichiką veikiančias medžiagas (ABP) sintetinį tetrahidrokanabinolį. Su greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatais V. A. susipažino, bet nesutiko. Nesutikus ir su pakartotinio testo rezultatais V. A. buvo pasiūlyta paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir už jo asmenines lėšas jį išsiųsti ištyrimui į Valstybinę teismo medicinos tarnybą. Tiriamosios medžiagos mėginys (šlapimas) buvo paimtas ir su nuteistojo V. A. prašymu pateiktas išsiuntimui. Tačiau, nustatyta, kad V. A. savo asmeninėje sąskaitoje neturėjo pakankamai lėšų dėl tiriamosios medžiagos mėginio (šlapimo) išsiuntimo į laboratoriją, todėl mėginys nebuvo išsiųstas. Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad V. A. būtų paskirtas medikamentinis gydymas vaistais, kurių sudėtyje yra psichiką veikiančių medžiagų.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. A. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi V. A. skundas buvo netenkintas, (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės E. Š. 2022 m. birželio 16 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Nagrinėjamu atveju V. A. buvo nubaustas už tai, kad bausmės atlikimo metu vartojo psichiką veikiančias medžiagas - (ABP) sintetinį tetrahidrokanabinolį be gydytojo paskyrimo. Nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios apeliantas savo kaltę neigė.

8. ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus ANK 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytus nusižengimus) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinių ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų atlikimą.

9. Aplinkybę, kad V. A. atlikto tikrinimo metu be gydytojo paskyrimo buvo vartojęs psichiką veikiančių medžiagų – (ABP) sintetinį tetrahidrokanabinolį, patvirtina (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto R. K. ir vyriausiojo specialisto G. U. (G. U.) tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys (b. l . 11, 12), Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktuose nustatytos aplinkybės (b. l. 13-14, 15-17), vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas nuteistojo V. A. apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimas, esantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atliko išsamią minėtų duomenų analizę, įvertino ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisme duotus paaiškinimus ir šių įrodymų visumos vertinimo pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl V. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 2 dalyje. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, nesudaranti pakankamo pagrindo apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti/keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

10. V. A. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jam atliktas testas parodo tik preliminarų analitinį rezultatą, kuris turi būti patvirtintas pakartotinai atlikus cheminį testą, kuris vertinamu atveju, jam net ir nesutinkant su testo rezultatais, nebuvo atliktas, kas ir lėmė neteisėto bei nepagrįsto Institucijos nutarimo, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, priėmimą. Atmetant šiuos skundo motyvus vis tik pažymėtina, kad pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 (toliau – Aprašas) 5 punktą, laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą sudaro: 5.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas (ar yra blaivus / neblaivus, apsvaigęs / neapsvaigęs); 5.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu – esant įtarimui, kad asmuo vartojo alkoholį arba prevenciškai; 5.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 5.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu) – esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs arba prevenciškai; 5.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas. Aprašo 11.1. punkte numatyta, kad tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija.

11. Kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų, V. A. net kelis kartus buvo išaiškinta ši jo teisė ir jis sutiko, jog jo mėginys būtų išsiųstas į laboratoriją, dėl ko, laboratorijai buvo paruoštas mėginys. Tačiau, po mėginio paruošimo V. A. pareiškė, kad jo sąskaitoje nėra pakankamos pinigų sumos mėginio išsiuntimui į laboratoriją, todėl, jo pageidavimu (nors Apraše tokia galimybė ir nenumatyta), jam buvo atliktas pakartotinis tyrimas greita tyrimo priemone. Antrojo testo rezultatas taip pat buvo teigiamas, t. y. patvirtino, kad V. A. vartojo psichiką veikiančias medžiagas - (ABP) sintetinį tetrahidrokanabinolį. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. A. vėliau būtų pateikęs prašymą jo šlapimo mėginį siųsti į laboratoriją, todėl darytina išvada, kad asmuo jam suteikta teise nepasinaudojo.

12. Šioje vietoje paminėtina ir tai, kad, remiantis vaizdo įraše užfiksuota medžiaga, jokios abejonės dėl vienkartinių testų rodmenų teisingumo, atliekant komentuojamus testus V. A., nebuvo keliamos, jokios V. A. pretenzijos dėl neva netinkamai atlikto patikrinimo nei patikrinimo akte, nei administracinio nusižengimo protokole ar paaiškinime, nebuvo užfiksuotos. Šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos atsirado tik teikiant skundus apylinkės teismui, o po to ir apygardos teismui, kas aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai abejoti jo teiginių patikimumu ir objektyvumu. Nesutinkant su apelianto teiginiais, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analizuojamo įvykio metu pataisos įstaigos pareigūnas be V. A. atlikto testo greitojo tyrimo priemone, įvertino ir jo bendrąją būklę. Nustatė, kad V. A. oda yra paraudusi, eidamas ir stovėdamas jis svyruoja, jo elgsena ir nuotaika yra vangi, joks kvapas nuo V. A. nejaučiamas. Atlikti išsamesnį bendrosios asmens būklės įvertinimą – atliekant judesių tikslumo testą, nebuvo galima, kadangi V. A. su šio testo atlikimu nesutiko. Abejonių neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akte užfiksuotomis V. A. bendrąją būklę apibūdinančioms aplinkybėmis aukštesniajam teismui nekyla. Peržiūrėjus pateiktą vaizdo įrašą matyti, kad V. A. elgiasi vangiai, jam sunkiai sekasi suprasti pareigūno jam sakomus žodžius bei duodamus nurodymus, po pirmojo šlapimo testo atlikimo asmuo tarsi sustingsta, kurį laiką nereaguoja į aplinką, eidamas pataisos įstaigos patalpomis jis svyruoja, tiesios savo ėjimo linijos išlaikyti negeba, kas visiškai atitinka apsvaigusio nuo psichiką veikiančių medžiagų asmens elgesį ir aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai pritarti tiek Institucijos nutarime, tiek ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje užfiksuotoms aplinkybėms dėl V. A. apsvaigimo.

13. Atmestinas ir V. A. apeliacinio skundo teiginys, kad testai nėra patikimi ir gali rodyti klaidingus rezultatus. V. A. apsvaigimo nustatymas buvo atliekamas pareigūnų R. K. ir G. U., visa tai užfiksuojant vaizdo registratoriumi. Vaizdo medžiagoje aukštesnysis teismas neįžvelgė jokių procedūrinių taisyklių pažeidimų. Svarbu ir tai, kad nuteistojo V. A. apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų buvo patvirtintas tiek atliekant testą, tiek vertinant bendrąją testuojamojo būklę pagal išorinius požymius. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atliekant testą iš testuojamojo šlapimo galima patikrinti tiek nelegalius, tiek receptinius vaistus, kadangi narkotikų testuose iš šlapimo naudojamas ribinis lygis. Tai reiškia, kad rezultatas bus teigiamas tik tuo atveju, jei narkotiko kiekis viršys tam tikra lygį, taigi greito tyrimo priemonės patikimumas yra pakankamai aukštas, nes ribinio lygio buvimas padeda išvengti tokių situacijų, kai tam tikras legalus kiekis narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekis į tikrinamojo organizmą gali patekti su maistu ir pan. Esant šiems duomenims, tvirtinti, jog šiuo atveju testo rezultatai nebuvo patikimi, nėra pagrindo. Juo labiau, kad analizuojamu atveju V. A. apsvaigimas buvo tikrinamas net dviejų testų, kurių rezultatai buvo vienodi, pagalba.

14. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo bylos dėl greitos tyrimo priemonės nepatikimumo yra nutraukiamos. Kaip matyti iš V. A. paminėtų nutarčių administracinių nusižengimų bylose, jose asmens apsvaigimas buvo nustatinėjamas tik greitos tyrimo priemonės pagalba, bendra asmens būklė, užfiksuota apsvaigimo nustatymo akte nebuvo aptarta, duomenys apie bendrąją asmens būklę nebuvo aptarti ir peržiūrėjus byloje pateiktą vaizdo įrašą. Esant šiems duomenims, tvirtinti, kad V. A. pateikti pavyzdžiai yra analogiški nagrinėjamai situacijai, nėra pagrindo.

15. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų neapklausdamas teismo posėdžio metu, tačiau ir šie apelianto teiginiai nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui. Pataisos įstaigos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota medžiaga, todėl jų išklausymas teismo posėdyje vertinamu atveju nebuvo būtinas. Šioje vietoje atkreiptinas V. A. dėmesys į tai, kad byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Duomenų byloje turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas procesinis sprendimas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal V. A. skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą ir Vitalijaus ašakos (V. A.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.