Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovei G. B.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020 pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti buvo perduota civilinė byla pagal ieškovės S. G. ieškinį, kuriuo ieškovė, patikslinusi jo dalyką, prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti 1 234,04 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-400-198/2016 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą V. K. įmonei, kurios savininku ir vadovu buvo V. K., kuriam mirus (duomenys neskelbtini) jo turtą paveldėjo valstybė, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iškelta bankroto byla ir ieškovė paskirta bankroto administratore. Ieškovė taip pat nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nuspręsta V. K. įmonei taikyti supaprastinto bankroto procesą. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo patvirtinta 4 MMA administravimo išlaidų sąmata, pagal kurią administravimo išlaidas sudarė 3 MMA administratorės atlyginimas ir 1 MMA kitos administravimo išlaidos. Ieškovės nuomone, ji negavo visų administravimo išlaidų, t. y. patyrė žalą, nes V. K., įmonei tapus nemokia, neįvykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o atsakovei, kaip V. K. teisių ir pareigų perėmėjai, tenka pareiga sumokėti administravimo išlaidas paveldėto turto tikrosios rinkos vertės ribose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, bylos dalis nutrauktina

Dėl bankroto administratoriaus teisės gauti bankroto administravimo išlaidas iš valstybės, paveldėjusios nemokią individualią įmonę, ir šios prievolės atlyginti administravimo išlaidas apimties

8. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020 ši civilinė byla pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017, 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020 konstatuota, kad prievolė atlyginti bankroto administravimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį gali būti paveldima ir kad valstybei paveldėjus nemokią individualią įmonę ir iškėlus jai bankroto bylą bankroto administratoriaus reikalavimui dėl administravimo išlaidų, grindžiamam Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalimi, netaikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys, nustatančios kreditorių reikalavimų pareiškimo terminus po palikėjo mirties. Todėl atsakovės argumentai, kad valstybė, paveldėjusi V. K. turtą, negalėjo perimti V. K., kaip įmonės savininko, pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes pareiga kreiptis į teismą įmonės savininkui mirus baigėsi, bei kad ieškovė neįrodė valstybės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. papildomą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. Š., notarinio registro Nr. 3691, valstybei perėjo nemoki V. K. įmonė. Todėl atsakovė paveldėjo ir prievolę atlyginti V. K. įmonės bankroto administravimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį.

12. Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį, yra nurodęs, kad šioje teisės normoje nustatytas specialus pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taip dar labiau apsunkindami situaciją ir apribodami galimybę tinkamai likviduoti įmonę, taip pat nurodytas specialus subjektas, turintis pagrindą reikalauti administravimo išlaidų atlyginimo. Įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją, pažeidęs pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies pagrindu tampa atsakingas kreditoriui, įmokėjusiam pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas nurodytą sumą administravimo išlaidoms padengti, arba bankroto administratoriui, kuris, įmonei neturint turto ar turint jo nepakankamai administravimo išlaidoms padengti, prisiėmė riziką administruoti įmonę savo lėšomis. Taigi tik šioje normoje įvardyti asmenys (kreditorius ir administratorius), kurių lėšomis vykdomas ar įvykdytas įmonės likvidavimas supaprastinto bankroto proceso metu, turi teisę išsiieškoti šias išlaidas iš asmenų, pažeidusių pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatytas pagrindas išsiieškoti administravimo išlaidas iš asmenų, kurie įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, taikytinas ir tais atvejais, kai supaprastintą bankroto procedūrą nusprendžiama taikyti bankroto bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018).

13. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos nenustato garantijų, kad administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė/kreditoriai kompensuos visa apimtimi jo patirtas administravimo išlaidas. Administratoriaus atlyginimas nustatomas ir administravimo išlaidos patiriamos visose bankroto bylose, nepriklausomai nuo to, kas ir kada inicijavo bankroto bylą, t. y. šios išlaidos atsiranda ne kaip neteisėtų įmonės vadovo ar dalyvio veiksmų – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo – pasekmė, o iš bankroto bylos, nepaisant to, kas ir kada ją inicijuoja, iškėlimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1004-330/2017). Be to, priešingai nei nurodo ieškovas, kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nesuteikia bankroto administratoriui teisės į sąmatoje nustatytą sumą, jei tam tikros išlaidos realiai nebuvo patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018), įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

14. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020 konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalį gali būti atlyginamos tik tos administravimo išlaidos (tik tokia jų dalis), kurios kilo būtent dėl įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo. Iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies išplaukia įmonės vadovo ir (ar) kito asmens pagal kompetenciją pareiga atlyginti pavėluoto kreipimosi į teismą nulemtą administravimo išlaidų padidėjimą, t. y. skirtumą tarp bankroto byloje patirtų administravimo išlaidų ir administravimo išlaidų, kurios būtų patirtos tuo atveju, jei įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

15. Ieškovė , pasisakydama dėl momento, kuriuo V. K. turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nurodė, kad iškėlus bankroto bylą įmonės dokumentai jai, kaip bankroto administratorei, nebuvo perduoti, todėl tikslaus momento, kada atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, nustatyti nėra galimybės, tačiau preziumuojama, kad įmonė neatsikaičiusi su kreditoriumi buvo nemoki nuo likviduojamos įmonės statuso įgijimo, o įmonės savininkas, subsidiariai atsakingas kreditoriui, su kreditoriumi neatsiskaitė, tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad V. K. įmonei likviduojamos įmonės statusas įregistruotas 1999 m. lapkričio 22 d. Individuali įmonė, kuriai suteiktas likviduojamos įmonės statusas, laikoma nevykdančia veiklos ir jai neskaičiuojami mokesčiai. Todėl 436,24 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus kreditorinis reikalavimas V. K. įmonei susidarė iki 1999 m. lapkričio 22 d., įmonė turto neturėjo. Teismas pritaria ieškovės argumentui, kad V. K., kaip V. K. įmonės savininkui ir vadovui, žinant apie įmonės įsiskolinimą, pareiga kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo kilo 1999 m. lapkričio 22 d.

16. Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020 suformuluota teisės aiškinimo taisykle, būtina nustatyti, kiek dėl neteisėtų V. K. veiksmų, t. y. nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, išaugo jos administravimo išlaidų dydis, lyginant su administravimo išlaidomis, kurios būtų buvusios patirtos, jei bankroto byla įmonei būtų buvusi iškelta laiku. Kaip minėta, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo patvirtinta 4 MMA administravimo išlaidų sąmata, pagal kurią administravimo išlaidas sudarė 3 MMA administratorės atlyginimas ir 1 MMA kitos administravimo išlaidos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA buvo 380,00 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 570 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo“ nuo 1998 m. birželio 1 d. patvirtinta 124,54 Eur (430,00 Lt) MMA. Darytina išvada, kad V. K. laiku kreipusis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, o teismui patvirtinus 4 MMA administravimo išlaidų sąmatą, administravimo išlaidos būtų sudarę 498,16 Eur, t. y. 373,62 Eur administratorės atlyginimas ir 124,54 Eur kitos administravimo išlaidos. Vadinasi sąmata bendrai išaugo 1 021,84 Eur (1 520,00 Eur - 498,16 Eur), t. y. administratoriaus atlyginimas išaugo 766,38 Eur (1 140,00 Eur - 373,62 Eur), o kitos administravimo išlaidos išaugo 255,46 Eur (380 Eur - 124,54 Eur).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė 332,32 Eur dalies ieškinio reikalavimo dėl kitų administravimo išlaidų, šis ieškovės ieškinio reikalavimo atsisakymas priimtinas ir bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina. Teismo vertinimu, kadangi buvo nustatytas fiksuoto dydžio bankroto administratorės atlyginimas, nepriklausomai nuo to, kokius ir kiek administravimo veiksmų ji būtų atlikusi, ieškovė turi teisę gauti 766,38 Eur administratorės atlyginimą, t. y. skirtumą tarp administratorės atlyginimo, kuris būtų buvęs patvirtintas, jei bankroto byla įmonei būtų buvusi iškelta laiku, ir administratorės atlyginimo, kuris buvo patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi. Byloje pateikti 2016 m. balandžio 15 d. sąskaita apmokėti Nr. 11102865-1 ir 2017 m. sausio 17 d. sąskaita apmokėti Nr. 13460636-1 bei jų apmokėjimą patvirtinantys kvitai pavirtina, kad bankroto administratorė patyrė 47,68 Eur kitų administravimo išlaidų, šias išlaidas ji prašo priteisti iš atsakovės, ir kaip minėta, reikalavimo dėl likusių administravimo išlaidų priteisimo atsisakė. Teismo nuomone, ieškovė, kuriai teko įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais, nepateikė teismui duomenų, kokie įkainiai buvo taikomi Juridinių asmenų registro tvarkytojo už teisinių statusų bankrutuojantis ir bankrutavęs įregistravimą nuo 1999 m. lapkričio 22 d., kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Taigi teismas neturi galimybės nustatyti skirtumo tarp kitų administravimo išlaidų, kurios būtų buvusios patirtos, jei įmonės savininkas ir vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų kreipęsis laiku, ir tarp kitų administravimo išlaidų, kurias pagal 2016 m. balandžio 15 d. sąskaitą apmokėti Nr. 11102865-1 ir 2017 m. sausio 17 d. sąskaitą apmokėti Nr. 13460636-1 sumokėjo ieškovė. Todėl ieškovės reikalavimas dėl kitų administravimo išlaidų priteisimo atmestinas.

18. Visais atvejais valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio 3 dalis). Valstybės po V. K. mirties paveldėtas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/4 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 30 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtina Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G., notarinio registro Nr. 1459, buvo parduoti už 1 448,53 Eur, o priimant palikimą buvo patirtos 214,49 Eur išlaidos. 2013 m. rugpjūčio 20 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. Š., notarinio registro Nr. 2929, patvirtina, kad paveldėto turto vertė paveldėjimo metu buvo 2 069,34 Eur (7 145,00 Lt). Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistinas 766,38 Eur žalos atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla, kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašo priteisti įstatyme numatyto dydžio procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2019 m. kovo 19 d., o ieškinys patenkintas iš dalies ir iš viso iš atsakovės ieškovei priteista 766,38 Eur suma. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 766,38 Eur sumą nuo 2019 m. kovo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

21. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 34,00 Eur žyminį mokestį, o už apeliacinį skundą sumokėjo 26,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovė atsisakė 332,32 Eur ieškinio reikalavimo, jai grąžintinas 5,25 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai, nuo kurių ji neatsisakė, patenkinti 65 procentais. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 34,45 Eur žyminis mokestis.

Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo

22. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4517-1042/2019 ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteista 1 187,68 Eur nuostolių atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,94 Eur žyminis mokestis. Šis sprendimas įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismui 2019 m. spalio 22 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-550-357/2019, kuria sprendimas paliktas nepakeistas, o ieškovei iš atsakovės priteistas 26,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. lapkričio 7 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas, kurį ieškovė buvo pateikusi vykdyti antstolei I. K.. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2019 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2199 per „Swedbank“, AB sumokėjo ieškovei 1 279,50 Eur ir taip įvykdė minėtus sprendimą ir nutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020 minėti sprendimas ir nutartis buvo panaikinti.

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 373 straipsnyje nurodyta, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos. Kadangi minėti sprendimas ir nutartis buvo panaikinti, ieškinys šioje byloje patenkintas iš dalies, todėl sprendimo įvykdymas atgręžtinas ir ieškovė įpareigotina atsakovei grąžinti 1 279,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 373 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės S. G. ieškinio reikalavimo dėl 332,32 Eur žalos atlyginimo priteisimo atsisakymą.

Civilinės bylos dalį dėl 332,32 Eur žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 766,38 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 38 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. kovo 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,45 Eur (trisdešimt keturių eurų 45 ct) žyminį mokestį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Gražinti ieškovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5,25 Eur (penkių eurų 25 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 215 per „Swedbank“, AB ir 2019 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu per AB SEB bankas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atgręžti panaikintų Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4517-1042/2019 ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-550-357/2019 įvykdymą ir įpareigoti ieškovę S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, 1 279,50 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt devynių eurų 50 ct) sumą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.