Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VĮ Turto bankas skundą dėl antstolės Nijolės Viešchnickienės veiksmų, suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatyta, kad 2019-02-22 patvarkymu antstolė Nijolė Viešchnickienė atsisakė tenkinti skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams. Patvarkyme nurodė, kad nustačiusi, jog skolininkas miręs, priėmė patvarkymus dėl vykdomųjų bylų sustabdymo iki atsiras mirusio asmens teisių perėmėjas. 2018-11-28 buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas. 2019-01-24 patikrinus duomenis testamentų registre ir paaiškėjus, jog po palikėjo mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, šiuo pagrindu ir buvo 2019-02-05 priimti patvarkymai dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Teigė, kad patikrinus testamentų registrą paaiškėjo, kad po jo mirties palikimą priėmė valstybė. Kadangi įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl esą buvo pagrindas pakeisti skolininką. Antstolė nurodė, kad turto arešto aktas buvo įregistruotas prieš valstybei priimant palikimą, t. y. areštas buvo uždėtas 2016-11-23 tik solidarios byloje skolininkės J. N. atžvilgiu pagal tą patį vykdomąjį dokumentą. VĮ Turto bankas rinkdamas informaciją apie mirusių asmenų skolas vadovavosi tik turto arešto aktų registru, tačiau apie visas skolininkų atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, šiuo atveju ir A. N. skolas, galima rasti antstolių informacinėje sistemoje ir valstybė turi teisę naudotis šiuo registru bei juo paprastai naudojasi. Taip pat duomenys apie skolininko turto areštą yra ir piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje. Antstolei neaišku, kodėl vykdomųjų bylų buvimas ir apskaitymas viešame antstolių informacinės sistemos registre nėra laikomas viešu ir tinkamu. Įpėdinis turi paveldėti ne tik skolininko A. N. turtą, tačiau ir jo sąskaitas, kurių apribojimas mirusiojo skolininko atžvilgiu uždėtas nuo 2015-04-16, todėl toks areštas turi būti tinkamas išviešinimas kreditoriniams reikalavimams pareikšti ir esą nėra pagrindo laikyti priimtus patvarkymus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese nepagrįstais.

Suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų turi laikytis ir palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, kadangi priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (LAT 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

2019-01-24 Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po A. N. mirties, palikimą priėmė valstybė ir priešingai nei nurodė pareiškėjas – antstolės 2018-11-28 patvarkymais Nr. (-) ir Nr. (-) vykdomosios bylos buvo sustabdytos CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. iki kol atsiras mirusiojo asmens teisių perėmėjas. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų Nr. 0073/15/00386 ir Nr.0073/17/00922, skolininkas A. N. 2019-02-05 patvarkymais Nr. (-) ir Nr. (-) buvo pakeistas, būtent po 2019-01-24 pateiktos užklausos testamentų registrui, kuomet paaiškėjo, kad po skolininko mirties jo palikimą priėmė valstybė. Visgi byloje nėra duomenų, kad kreditorė AB „Energijos skirstymo operatorius“ būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, nors skolininkas mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat nenustatyta, kad palikėjo kreditorė būtų pasinaudojusi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai ir būtų kreipusis į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Todėl laikytina, jog antstolė, 2019-02-05 priimdama pareiškėjo skundžiamus patvarkymus nenustatė, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindai.

Pirmiausia antstolė nesutinka, kad pareiškėjui apie skolininko turto arešto aktą Turto areštų aktų registre, apie išviešinimą tapo žinoma tik 2018-11-28, kadangi turto arešto aktas buvo įregistruotas dar prieš valstybei priimant palikimą – 2016-11-23, vykdomojoje byloje Nr. 0073/2015/0385, tik skolininkės J. N. vardu (nekilnojamasis turtas priklausė po ½ dalį su skolininku A. N.) pagal tą patį vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1611-724/2014 dėl solidarios skolos išieškojimo iš skolininkų J. N. ir A. N.. Tačiau kaip aukščiau minėta, priverstinio išieškojimo prieš palikėją, juo labiau prieš solidarų skolininką, vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo.

Antra, antstolė teigė, kad valstybė turi teisę naudotis ir naudojasi Antstolių informacine sistema (toliau – AIS), kur yra apskaitomos visos vykdomosios bylos bei Piniginių lėšų apribojimo informacine sistema (PLAIS), kur yra duomenys apie skolininko turto areštą ir piniginių lėšų apribojimą. Areštas palikėjo sąskaitoms uždėtas 2015-04-10, todėl, antstolės nuomone, tai turėtų būti laikoma taip pat tinkamu kreditorinio reikalavimo išviešinimu.

Tačiau nesutiktina su tokia antstolės pozicija, o ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad AIS skirtingai nei, pvz. Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai); AIS – tai valstybės informacinė sistema, kurios tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas (AIS nuostatų 5 punktas). Taigi informacijos apie priverstinai išieškomą skolą buvimas AIS savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiškinimas reikštų nepateisinamą ir nepagrįstą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašo išplėtimą, nes reikštų įstatymo reikalavimų neatitinkančių papildomų pareigų įpėdiniams sukūrimą, t. y. tai reikštų, kad įpėdiniams būtų sukurta pareiga domėtis informacinėmis sistemomis ir registrais, kuriuose galėtų būti nurodomos palikėjo skolos. Pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (LAT Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018). Todėl teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo informacijos pateikimo AIS bei PLAIS laikyti tinkamu kreditorinio reikalavimo išviešinimu.

Atsižvelgiant į suformuotą teisminę praktiką skundžiami patvarkymai naikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo VĮ Turto bankas skundą dėl antstolės Nijolės Viešchnickienės veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolės Nijolės Viešchnickienės 2019-02-05 patvarkymus Nr. (-) ir Nr. (-), kuriais skolininkas A. N. vykdomosiose bylose Nr. 0073/15/00386 ir Nr.0073/17/00922 buvo pakeistas į naują skolininką – valstybę.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Nijolei Viešchnickienei vykdomąsias bylas Nr. 0073/15/00386 ir Nr.0073/17/00922.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.