Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. G., jo atstovui A. M., advokato padėjėjai D. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Tauragės r., skundą dėl Valstybinės kelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl minėto pažeidimo 2011 m. rugsėjo 16 d. Institucijos nutarimu A. G. nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį - 1650,00 litų bauda. A. G. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „A. G. transportas“ direktoriumi, atsakingu už visą įmonės veiklą bei už krovinių pervežimo veiklą, neužtikrino, kad įmonės vairuotojas, veždamas krovinį, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalų leistiną aukštį. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 str. reikalavimus ,,vežėjas privalo tikrinti ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas‘‘ bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo ( 2002-10-03 Nr. IX-111 redakcija) 20 straipsnio reikalavimus ,, naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galimas tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą‘‘ bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-150 patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies apkrova ir transporto priemonės ( jų junginio) leidžiamoji bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo‘‘ 3 p. reikalavimus,, didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais ) kroviniai gali būti vežami valstybinės reikšmė keliais tik gavus leidimą‘‘.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y., už tai, kad jam vadovaujant UAB ,,A. G. transportas“ ir būnant atsakingu už įmonės veiklą bei už krovinių pervežimo veiklą, vairuotojas R. S. vairavo bendrovei priklausantį sunkvežimį su puspriekabe, kai bendrasis transporto priemonės junginio aukštis su kroviniu ( 4,19 m) viršija leidžiamą (4,00 m) ( viršija 0,19 m), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų, leidžiamo bendro svorio bei transporto priemonės matmenų ribojimo reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose. Būtent 2002 m. vasario 18 d. Susisiekimo ministro įsakyme Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ ir 2006 m. balandžio 20 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-150 patvirtintame ,,Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų E. S. valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos apraše. M. A. 3 p. numatyta, kad didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (jų junginiais ) kroviniai gali būti vežami valstybinės reikšmė keliais tik gavus leidimą‘‘. Aprašo 22 punkte reglamentuojama, kad už teisingą transporto priemonės (jų junginio) faktiškų matmenų, ašies (ašių) apkrovos, bendrosios masės nurodymą dokumentuose atsako transporto priemonių savininkai ar valdytojai (Aprašo 22 punktas).

Teisme A. G. bei jo atstovė advokato padėjėja nurodė ( b.l. 43-44), jog jo veikoje nėra kaltės, nutarimas surašytas ir bauda skirta netinkamam subjektui. Įmonėje esant asmenims, kuriems perkeliama atsakomybė kontroliuoti krovinio vežimo veiklą taip, kad nebūtų pažeisti teisės aktai, administracinė atsakomybė vadovui negali kilti. Nurodo, kad 2010-03-01 įmonėje direktoriaus įsakymu patvirtinti vairuotojo pareiginiai nuostatai, kuriais vairuotojas-ekspeditorius įgaliojamas stebėti ir būti atsakingu kad įmonės transporto priemonė neviršytų leidžiamos ašies apkrovos bendro svorio ir leidžiamų matmenų. 2011-04-28 direktoriau įsakymu dėl atsakingų asmenų paskyrimo vairuotojai-ekspeditoriai buvo įgalioti kontroliuoti transporto priemonių matmenis, ašių apkrovas, masę, kad nebūtų teisės aktų pažeidimų, nurodo, jog įgaliotas asmuo kontroliuoti krovinių vežimo veiklą buvo paskirtas, įgaliojimai jam suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, įgaliojimus suteikė juos turintis asmuo (direktorius, t.y. perįgaliodamas jis neviršijo savo kompetencijos), įgaliotasis, tai yra vairuotojas R. S., teisme patvirtino, jog suprato įgaliojimų turinį ir su jais sutiko ( b.l. 45 ), todėl mano, kad administracinė atsakomybė A. G. negali kilti, o pradėta teisena turi būti nutraukta.

Tačiau teismas su tokiais A. G. bei jo atstovės advokato padėjėjos argumentais nesutinka.

Teismas sutinka su suinteresuoto asmens - institucijos Valstybinės kelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento atstovo R. S. S. paaiškinimais ( b.l. 44) teismo posėdžio metu, kur nurodė, kad vadovas organizuoja įmonės veiklą, priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro sutartis. Vien įsakymu paskyrus atsakingą asmenį vairuotojus-ekspeditorius kontroliuoti transporto priemonių matmenis, ašių apkrovas, masę, kad nebūtų teisės aktų pažeidimų, nepašalina įmonės vadovo atsakomybės kontroliuoti krovinių vežimo veiklą.

Pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalies formuluotę, už minimo pažeidimo padarymą užtraukia baudą vairuotojams ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, kad už pažeidimą atsako tiek vairuotojas, tiek įmonės vadovas. Tai, kad buvo nustatytas pažeidimas, leidžia spręsti, kad įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jam pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų. Šiuo atveju vadovo kaltė pasireiškė neatsargia forma (ATPK 11 str.). Administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik fizinis asmuo. Pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikomos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, tai yra, fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu ( Administracinė byla Nr. N17-1662/2066, Administracinių teismų praktika, Nr. 10). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad įmonėje nebuvo paskirto vieno atsakingo asmens, kuris būtų įgaliotas kontroliuoti transporto priemonių matmenis, ašių apkrovas, masę, kad nebūtų teisės aktų pažeidimų, akivaizdu, kad vairuotojai-ekspeditoriai neturi su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu susijusių įgalinimų. Skunde dėstomi argumentai dėl netinkamo subjekto patraukimo administracinėn atsakomybėn ir jo nubaudimo atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, negalimi tokie atvejai, kai transporto priemonė viršija nustatytą aukštį ir už tai neiškyla atsakomybė. Tokia transporto priemonė daro didesnę žalą kelių infrastruktūrai, todėl nustatyti papildomi reikalavimai, t.y., turėti leidimą esant nustatyto sunkiasvorės transporto priemonės aukščio viršijimui. Byloje nėra duomenų, kad toks leidimas buvo.

Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ,,vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas‘‘. Iš byloje esančių vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginių nuostatų 2.12 p., bei 2011-04-28 įsakymo dėl atsakingų asmenų paskyrimo ( b.l. 22-23) matyti, kad vairuotojas turėjo pareigą stebėti automobilio krovinio išdėstymą, ar jis padėtas stabiliai, ar neviršija leidžiamus transporto priemonės matmenis. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad jis ėmėsi kokių veiksmų gabenamo krovinio matmenims patikrinti, o tik buvo įsitikinęs, kad jos atitinka normą, nes kaip matyti iš byloje apklausto liudytojo vairuotojo R. S. (b.l.45-46), sustabdžius kelių transporto inspekcijai ir nustačius pažeidimą, jis tik tada iš karto ėmė skambinti įmonės vadovui, pranešdamas, kad ,,pamatavus krovinį, vienas šonas viršija 0,16 m, kitas - 0,19 m. leidžiamą normą‘‘, tartis dėl galimai įvykdyto pažeidimo, ko pasekoje, inspektoriam nustačius krovinio matmenų neatitikimus, jis nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį, baudą sumokėjęs. Todėl spręstina, kad įmonės vadovas A. G. nebuvo aktyvus, netinkamai vykdė savo kaip vadovo pareigas užtikrinti, kad patys vairuotojai prieš pasiimant krovinį įsitikintų, ar jis neviršiją leidžiamų matmenų, o jeigu viršija, pranešti vadovui, kad pastarasis pasirūpintų reikiamu leidimu. Vadinasi vadovo veiksmuose subjektyvusis administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas – kaltė – nustatyta. Taip pat, įvertinus ATPK 145 straipsnio 2 dalies formuluotę (<...>, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1000 litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 1000 iki 2000 litų) spręstina, kad už pažeidimą atsako tiek vairuotojas, tiek įmonės vadovas. Tai, kad buvo nustatytas pažeidimas, leidžia spręsti, kad įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jam pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų. Šiuo atveju vadovo kaltė pasireiškė neatsargia forma (ATPK 11 str.). Vien vairuotojus – ekspeditorius supažindinus su pareiginėmis instrukcijomis neatleidžia įmonės vadovo, kaip organizacines-tvarkymo arba administracines-ūkines pareigas atliekančio asmens funkcijas, nuo atsakomybės.

Taip pat apeliantas A. G. bei jo atstovė advokato padėjėja teisme nurodo (b.l. 41-44 ), jog nustatant pažeidimą pareigūnas vadovavosi tik vieninteliu matavimo aktu, nepaisydamas kitų aplinkybių (skirtingų kampų aukščių) ir visiškai neatsižvelgė į faktą, jog jūrinis konteineris buvo pakrautas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, todėl daro išvadą, kad transporto priemonė atitiko įvažiavimo į Lietuvos Respubliką per muitinės postą reikalavimus, be to, ji važiavo valstybinės reikšmės keliais naudodamas puspriekabės su standartiniu jūriniu konteineriu pagal savo technines charakteristikas neviršijo maksimalių matmenų, todėl mano, kad aukščio viršijimą lėmė teritorijos nelygumai bei rankinio stabdžio užtraukimas. Užfiksuoti matavimo duomenys ginčytini, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kuo vadovaujantis atliekami matavimai, t.y. nėra jokių aprobuotų taisyklių/metodikos, kuriomis remiantis pareigūnas, atliekantis matavimą, privalo vadovautis matavimo metu. Nesant taisyklių, kuriomis privalo vadovautis matuojantis pareigūnas, lieka neaišku, kaip spręsti tokią situaciją, kai pareigūnas ir vairuotojas nesutinka su matavimo duomenimis. Nesutinka su pareigūno atliktais matavimais, jog matavimo metu buvo užfiksuoti skirtingi transporto priemonės kampų aukščiai, iš kurių tik vienas kampas viršijo leistiną 0,19 m, be to, transporto priemonė buvo matuojamas ne pagal jos faktinius duomenis kai transporto priemonė juda valstybinės reikšmės keliais, o jai stovint, nelygioje aikštelėje, išjungus variklį, užtraukus rankinį stabdį. Jie remiasi automobilio gamintojo pateikta rusiška charakteristika, kurios dalis išversta į lietuvių kalba pateikta byloje (b.l. 53-57), kurioje nurodyta, kad kai automobilis sustoja, automatiškai išsijungiamas variklis ir jis pereina į kitą režimą.

Su tokiais apelianto teiginiais teismas nesutinka. Teismas remiasi suinteresuoto asmens R. S. S. paaiškinimais teismo posėdžio metu ( b.l. 44 ), kur jis nurodo, kad matavimas dėl aukščio buvo atliktas su teleskopine matavimo liniuote ,,Stabila‘‘, kuri yra sertifikuota, pateiktas patikros sertifikatas, patikra galioja iki 2013-03-15. Nurodo, kad matavimas atliktas dalyvaujant vairuotojui, taip daroma visada, vairuotojas pretenzijų dėl matavimo nereiškė, tik prašė leisti patraukti mašimą į kitą vietą ir ją permatuoti esant užvestam varikliui. Tačiau jam to padaryti nebuvo leista, nes specialistai nustatė, kad tam nėra jokio pagrindo, be to, akivaizdžių vietovės nelygumų nesimatė.

Iš byloje pateiktos fotonuotraukos ( b.l. 6) teismas negali spręsti apie vietovės nelygumus, nes joje jų ir nesimato. Iš byloje esančio matavimo akto ( b. l. 15), institucijos atstovo paaiškinimo teismo posėdžio metu nustatyta, kad matavimai buvo atliekami sertifikuota teleskopine matavimo liniuote ,,Stabila‘‘. Tai yra Inspekcijos naudojama sertifikuota liniuotė. Teismas taip pat remiasi byloje apklausto liudytojo specialisto S. M. paaiškinimais (b.l. 63-64), kuris nurodė, kad transporto inspekcijoje dirba jau 10 m. ir turi analogiško darbo patirtį nuo 1980 m., bei patvirtino, kad teleskopine matavimo liniuote ,,Stabila‘‘ nustatyta, kad patikrinus krovininį automobilį ,,Scania‘‘ R143M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ,,DESOT‘‘ OPL 3AT, valst. Nr. OV213, priklausantį UAB ,,A. G. transportas‘‘ ir vairuotojui nesutikus su matavimo rezultatais, automobilis buvo permatuotas visuose keturiuose kampuose, ir tai užfiksuota matavimo akte, nors paprastai taip nedaro, matuoja tik aukščiausioje vietoje, o permatuoti važiuojantį automobilį, tokios praktikos specialistai neturi. Atskirų taisyklių kaip matuoti sunkiasvorią transporto priemonę nėra. Matavimo duomenys iš karto suvedami į kompiuterį. Specialistas nurodė, kad nėra tokio reikalavimo, kad matavimo akte turi būti įrašyta kokia liniuote atliktas matavimas. Šiuo metu iš teismui pateikto matavimo liniuotės sertifikato aiškiai matytis, kad matavimo liniuotė sertifikuota, jos metrologinė patikra galiojanti ( b.l. 51). Todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad transporto priemonių junginio aukštis buvo nustatinėjamas būtent pateikta sertifikuota liniuote, jų tinkamumas naudoti yra patvirtintas byloje surinktais įrodymais, todėl laikytina, kad užfiksuoti duomenys yra teisingi. Taip pat teismas nesivadovauja A. G. bei jo atstovų pateikta ,,ištrauka iš Scania automobilių naudojimo instrukcija vairuotojams‘‘ ( b.l. 53-57). Kaip matyti, minėta instrukcija yra rusų kalboje, į lietuvių kalbą išversti tik keli punktai,todėl neleidžia spręsti apie minėtos instrukcijos svarbą įrodinėjimo procese. Neatmestina, kad ji yra svarbi ir reikalinga vairuotojui tiesiogiai atliekant savo pareigas, tačiau kelių transporto inspekcijai ji neturi jokios teisinės galios, ja nebuvo vadovautasi nustatant pažeidimą, nes ji nėra aprobuota Institucijos.

Dėl teritorijos nelygumų teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo bei institucijos atstovo paaiškinimais, kur jie nurodo, kad mieste yra vienintelė tokio tipo aikštelė ir konteineriui viršijant 0,19 m leistiną aukštį, aikštelėje turėtų matytis 19 cm duobė. Tačiau tokių duomenų nei specialistai nei iš pateiktos nuotraukos nustatyta nebuvo.

Teismo nuomone, byloje pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių atlikto aukščio matavimo teisingumą, nes pateikti įrodymai, kad matavimo prietaisas sertifikuotas, atsižvelgus į vairuotojos reikalavimus, buvo permatuoti visi keturi kampai, nors paprastai specialistai matuoja tik du aukščiausius kampus, mašina nupaveiksluota, matavime dalyvavo ir vairuotojas, kas nepalieka abejonės dėl matavimo teisingumo.

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. G. veiksmuose yra ATPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyto pažeidimo sudėtis. Nustatyta, kad bendrovės direktorius, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad tokių pažeidimų nebūtų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog institucija - Valstybinės kelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamentas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Valstybinės kelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 300 – 302 straipsniais, teismas

nutaria:

A. G., atstovaujamo advokato A. M. skundo netenkinti.

Valstybinės kelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono 2011-09-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui Lietuvos ATPK 302² – 302¹⁵ str. nustatyta tvarka