Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Linui Mažonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, K. S., J. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Linas Mažonas prašo nustatyti faktą, kad F. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybę į gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, malkinę, verandą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto ir registro bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad F. S., a/k (duomenys neskelbtini) turėjo du vaikus V. S. ir V. S., jis yra seniai miręs. Pareiškėjo tėvas yra V. S., a/k (duomenys neskelbtini) kuris (duomenys neskelbtini) mirė, ir kuris, pareiškėjo žiniomis, ketino kreiptis į teismą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo savo tėvo F. S. vardu, tačiau dėl mirties to nepadarė. Pareiškime suinteresuotais asmenimis nurodyti K. S. ir J. K. yra V. S. vaikai. Nuo 1981 m. pareiškėjo senelis F. S. gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su savo žmona V. S., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. 1981 m. F. S. turėjo gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, malkinę, veranda, esančius (duomenys neskelbtini), kuriais jis naudojosi iki pat savo mirties t.y., iki (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities archyvo 2015-12-28 pažymoje Nr. (10.6) 10-3055 „Dėl pastatų“ nurodyta, kad Kėdainių rajono apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1980-1982 metų (duomenys neskelbtini) miestelio ūkinėje knygoje įrašytas S. F., S. ūkis. Knygos skiltyje „Šeimos narių sąrašas“ įrašyta: S. F., S. - šeimos galva, S. V. - žmona. 1983-1985 metų (duomenys neskelbtini) miestelio ūkinėje knygoje įrašytas S. F., S. ūkis. Knygos skiltyje „Šeimos narių sąrašas“ įrašyta: S. F., S. - šeimos galva, S. V. - žmona. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantys pastatai“ įrašyta: medinis gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, malkinė, veranda. Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo informacijos apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad 2016-01-15 duomenimis nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. 1987-08-02 yra atlikti statinių (gyvenamas namas, ūkio pastatai ir kiemo statiniai - stoginė, lauko tualetas, šulinys) (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenimis minėtų statinių naudotojas nurodytas F. S. (gimimo metai (duomenys neskelbtini)). F. S. buvo įregistruotas VĮ Registrų centre šių statinių naudotoju. Su jais kartu gyveno ir pareiškėjo tėvas V. S.. Po F. S. mirties pareiškėjo tėvas V. S. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti F. S. priklausantį turtą, namą esantį (duomenys neskelbtini). 1981 m. F. S. turėjo gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, malkinę, verandą esančius (duomenys neskelbtini), kuriais jis naudojosi iki savo mirties. Yra visos prielaidos nustatyti faktą, kad F. S. iki mirties įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, malkinę, verandą, esančius (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Pateiktu atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo pareiškimą prašo nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka teismo nuožiūra. Bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 9-11).

Suinteresuotas asmuo K. S. su pareiškimo reikalavimais sutinka, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 21).

Suinteresuotas asmuo J. K. su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 22).

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį. Tokiu būdu įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Pareiškėjas pateiktais rašytiniais įrodymais bei savo paaiškinimais įrodė prašymo pagrįstumą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad V. S. buvo F. S. ir V. S. sūnus (gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). F. S. turėjo du vaikus: V. S., ir V. S., kurio gimimo data nežinoma, jis mires. V. S. vaikai K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. K., gim. (duomenys neskelbtini), byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. S. sūnus (gimimo liudijimas I-OK Nr. (duomenys neskelbtini)). F. S. turėjo gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, malkinę, verandą, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki savo mirties (registravimo kortelė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Šėtos seniūnijos pažyma apie asmens paskutinę gyvenamąją vietą). Kauno apskrities archyvo 2015-12-28 pažymoje Nr. (10.6) 10-3055 „Dėl pastatų“ nurodyta, kad Kėdainių rajono apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1980 – 1982 metų Pagirių miestelio ūkinėje knygoje įrašytas S. F., S. ūkis. Knygos skiltyje „Šeimos narių sąrašas“ įrašyta: S. F., S. – šeimos galva, S. V. – žmona. 1983-1985 metų Pagirių miestelio ūkinėje knygoje įrašytas S. F., S. ūkis. Knygos skiltyje „Šeimos narių sąrašas“ įrašyta: S. F., S. – šeimos galva, S. V. – žmona. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantys pastatai“ įrašyta: medinis gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, malkinė, veranda. V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas II-OK Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo informacijos apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad 2016-01-15 duomenimis nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. 1987-08-02 yra atlikti statinių (gyvenamas namas, ūkio pastatai ir kiemo statiniai – stoginė, lauko tualetas, šulinys) (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenimis minėtų statinių naudotojas nurodytas F. S. (gimimo metai (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad F. S. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). V. S. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). 2015-12-10 Kėdainių r. 3-iojo notarų biuro notarės L. P. pažyma atsisakyta priimti E. S. pareiškimą palikimui priimti praleidus palikimo priėmimo terminą, tos pačios dienos liudijimu notarė paliudijo, kad mirus V. S. į Kėdainių r. 3-iojo notarų biurą su pareiškimu dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. 2015-12-11 Kėdainių r. 1-ojo notarų biuro liudijimu notarė G. Slavinskienė paliudijo, kad mirus V. S. į Kėdainių r. 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. 2015-12-17 Kėdainių r. 2-ojo notarų biuro liudijimu notarė O. Olesikienė paliudijo, kad mirus V. S. į Kėdainių r. 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Kėdainių r. apylinkės teismo 2016-03-22 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. S. po savo tėvo F. S. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti. L. Š. 2015-10-01 Kėdainių r. 1-ojo notarų biuro patvirtintu pareiškimu mirus jos tėvui V. S. atsisakė jai tenkančios palikimo dalies. I. M. 2015-09-30 Jonavos r. 2-ojo notarų biuro patvirtintu pareiškimu mirus jos tėvui V. S. atsisakė jai tenkančios palikimo dalies.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. P. parodė, kad buvo pareiškėjo tėvo V. S. kaimynė. F. S. apie 1980 m. su žmona pasistatė namą, kuriame gyveno su sūnumis V. ir V. Feliksui mirus, namuose gyveno ir juos tvarkė sūnus V. Visi pastatai išlikę tokie, kokius juos statė F. S.

Liudytojas V. J. parodė, kad F. S. ir V. S. gyveno (duomenys neskelbtini), jis juos pažinojo porą metų. F. S. mirus, V. name keitė langus, apkalė namą, mokėjo mokesčius. Prieš mirtį norėjo susitvarkyti namo nuosavybės dokumentus, tačiau nespėjo.

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad F. S. nebuvo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, malkinės, verandos, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, bet buvo sąžiningai įgijęs minėtą nekilnojamąjį turtą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai (formuodama teismų praktiką, LAT išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 2011-02-21 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad daikto valdymo atvirumo požymiui konstatuoti nėra būtina, kad valdymas būtų registruotas viešame registre), nepertraukiamai ir kaip savą turtą valdė nuo 1980 metų iki (duomenys neskelbtini) savo mirties, tai yra daugiau kaip 10 metų. Šis nekilnojamasis turtas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu, kurį pareiškėjo senelis valdė minėtus statinius, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėjo senelis pradėdamas valdyti statinius buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomus daiktus, be to, jis buvo sąžiningas daikto valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei 10 metų (CK 4.70 str. 1 d.). Visą šį laiką pareiškėjo senelis minėtus objektus valdė atvirai ir nesislapstydamas, tą patvirtino liudytojai. Todėl, esant įrodytoms visoms CK 4.68 str.-4.71 str. nustatytoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad F. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, malkinę, verandą, esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 185 str., 533 str.).

Iš pareiškėjo priteistina 6,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str. 3 d., 270 str., 533 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad F. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, malkinę, verandą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto ir registro bylos inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,96 Eur (šešis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.