- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- eI2-3278-1066/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24601-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Akcinė bendrovė "Lietuvos draudimas"
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su skundu (byla pagal pareiškėjos ieškinį bendrosios kompetencijos teismui buvo perduota pagal teismingumą administraciniam teismui, o pirminis ieškinys pagal 2022 m. vasario 23 d. nutartį šioje byloje laikomas skundu administracinėje byloje) prašydama: priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) 1280 EUR žalos, 21,74 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Skunde pareiškėja remiasi šiais argumentais:
2.1. 2021 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) nuvirtus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu, todėl įvykis pripažintas draudžiamuoju. Paaiškino, kad ieškovė, įvertinusi transporto priemonei padarytus sugadinimus, nusprendė, kad transporto priemonės remontas yra ekonomiškai netikslingas, nes remonto kaina viršijo 75 proc. automobilio vertės. Taikant lyginamosios vertės metodą, buvo įvertinta, kad vidutinė automobilio rinkos vertė yra 2300 EUR bei nustatyta, kad transporto priemonės likutinė vertė aukcione sudaro 920 EUR. Draudėjui išmokėta draudimo išmoka sudarė 1280 EUR. Teigė, kad už minėtą įvykį atsakinga atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, nes medis, kuris apgadino ieškovės apdraustą automobilį, augo savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype.
Atsiliepimas
2.2. 2021 m. lapkričio 30 d. papildomuose paaiškinimuose, reaguodama į atsakovės atsiliepimą (pareiškimą civilinėje byloje) nurodo, kad atsakovė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini), augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovės nuomone, ieškovės argumentai, kad į ją nebuvo kreiptąsi dėl medžių šalinimo iki įvykio, yra gynybinio pobūdžio, perkeliant atsakomybę kitiems asmenims. Atsakovė, teiginiai, jog ji neturi pareigos šalinti sveikų medžių, yra nepagrįsti jokiais įrodymais – nėra pateikta dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad paskutinį kartą buvo atlikta minėtu adresu augančių medžių apžiūra, kokia jų būklė fiksuota.
3. Atsakovo atstovė pateikė atsiliepimą į skundą (pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje), su reikalavimu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Nesutinka, kad šiuo atveju dėl apdrausto automobilio apgadinimo buvo kokie nors neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas). Vykdydama medžių ir krūmų priežiūros darbus, Savivaldybė privalo vadovautis aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte įtvirtinta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Savivaldybėms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 44 punktas). Byloje nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota, kad medis lūžo dėl to, jog jis buvo prastos būklės (išdžiūvęs, supuvęs ar kitaip pažeistas). Savivaldybės teritorijoje esantys medžiai gali būti šalinami tik esant tam pagrindui ir gavus Savivaldybės leidimą. Atsakovė pažymi, jog iki 2021-01-26 (t. y. kuomet įvyko byloje nagrinėjamas medžio lūžimo incidentas) Savivaldybėje nebuvo gautas nė vienas gyventojų skundas, prašymas, seniūno pranešimas ar kitas kreipimasis dėl (duomenys neskelbtini) esančių želdinių prastos būklės, galimo pavojaus, grėsmingai nusvirusių ir negenimų medžių šakų, keliamų nepatogumų ar kitų aplinkybių, dėl kurių Savivaldybė, įvertinusi šio medžio būklę natūroje, būtų privalėjusi šį medį genėti ar priimti sprendimą / išduoti leidimą tokį medį pašalinti.
3.2. Savivaldybė, periodiškai tikrindama jos teritorijoje esančius medžius, taip pat nenustatė pavojingos šio medžio būklės, būtinybės jį genėti ar tuo labiau – kirsti. Priešingai – iš byloje esančių ieškovo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad šis medis buvo liauno kamieno, akivaizdžiai jauno amžiaus, jokių šio medžio pažeistumo požymių iš byloje esančios medžiagos konstatuoti nėra galima. Dėl to darytina išvada, kad nulūžęs medis buvo sveikas, ir lūžo jis ne dėl pažeistumo ar nepriežiūros, o dėl įvykio metu buvusių ypatingai sudėtingų meteorologinių sąlygų.
Atsiliepimas
3.5. Atsakovė 2022 m. sausio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad 2021 m. sausio 26 d. medis lūžo ir ant automobilio nugriuvo ne dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ar neveikimo, o dėl nenugalimos jėgos aplinkybės – pavojingo meteorologinių reiškinio (smarkaus snygio), kurio atsakovė negalėjo sukontroliuoti ar kaip nors protingai jam pasiruošti. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar savivaldybė (ją atstovaujanti administracija) yra atsakinga už pareiškėjos valdomam padarytą žalą, atsiradusią dėl nukritusio medžio.
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. 2021 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) nuvirtus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021.
5.2. Įvertinusi transporto priemone padarytus apgadinimus, pareiškėja nusprendė, jog transporto priemonės remontas yra ekonomiškai netikslingas, nes remonto kaina viršijo 75 proc. automobilio rinkos vertės. Taikant lyginamosios vertės metodą, ieškovė apskaičiavo, kad draudimo išmoka draudėjui sudaro 1280 EUR, kuri buvo sumokėta automobilio savininkui 2021 m. vasario 18 d. Pareiškėja 2021 m. vasario 23 d. atsakovei išsiuntė pretenziją dėl išmokos išieškojimo. kuria reikalavo, atlyginti žalą. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove.
6. Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. 4 straipsnio dalyje įtvirtinta, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikė), išmokėjusi draudimo išmokas dėl apdrausto turto sugadinimo, perėmė nukentėjusio asmens teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už žalą asmenų.
Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktą savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų.
Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje: savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.
Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus nustato aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (Taisyklės). Šios taisyklės privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus. Pagal Taisyklių nuostatas, medžių ir krūmų priežiūros darbai apima, inter alia, ir vėjo, ir sniego nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiūti stiebų ir šakų šalinimą, tikrinamą, ar seni medžiai nėra supuvę ir jei reikia jų pašalinimą (43 ir 44 punktai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teisės aktai – Vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK – nustato savivaldybės pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013).
Sisteminis anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad būtent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krūmų priežiūrą, kas apima ir tikrinimą, ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių šalinimą, taip pat pavojų keliančių šakų ir medžių stiebų šalinimą. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr. LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį byloje Nr. eA-433-629/2019). Minėta praktika atitinka ir bendrosios kompetencijos kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kad valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių prižiūra pavesta savivaldybei (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2013).
Nėra ginčo, kad nugriuvęs medis augo savivaldybei priskirtoje žemėje prie namo adresu (duomenys neskelbtini) už jo priežiūrą ir savalaikį pašalinimą buvo atsakinga savivaldybės administracija.
Atsakovė teigia, kad nebuvo gavusi jokių pranešimų dėl medžio būklės bei kad medžio išvirtimą galimai įtakojo dieną prieš įvykį ir įvykio dieną buvęs snygis, kuris priskirtinas prie pavojingų meteorologinių reiškinių. Tai, kad nebuvo nusiskundimų dėl nesveikų medžių šalinimo, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė, tinkamai vykdė jai teisės aktais priskirtą pareigą vykdyti želdynų priežiūrą, stebėseną, tvarkymą. Atsakovė nepateikė kitų nagrinėjamu atveju reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi visų reikalingų atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nuvirtusio medžio) priežiūra, stebima jo būklė. Atsakovė nepateikė duomenų, kad iki įvykio nurodytoje teritorijoje želdinius inventorizavo. Pažymėtina, kad pareiškėja 2021 m. lapkričio 30 d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra pateikta duomenų, kada paskutinį kartą buvo atlikta įvykio vietos adresu augančių medžių apžiūra, kokia jų būklė. Savivaldybė į tai nepateikė kokių nors įrodymų. Tai reiškia, kad Savivaldybė tinkamai neatliko pareigos, kuri apima ir faktinį medžių fiziologinės būklės vertinimą. Tai sudaro pagrindą teigti, jog atsakovė nevykdė pareigos apskaityti, inventorizuoti, stebėti želdinius. Teismas pažymi ir tai, kad pareigą vykdyti tinkamą ir savalaikę medžių ir krūmų priežiūrą savivaldybei nustato teisės aktai, todėl suinteresuotų asmenų prašymas dėl tam tikro želdinio būklės nėra būtinas. Tai, kad želdinių valdytojai turi pareigas prižiūrėti želdinius neeliminuoja savivaldybės pareigos, kuri imperatyviai įtvirtinta viešosios teisės normose.
8. Dėl atsakomybės (ne) taikymo ar atleidimo nuo atsakomybės:
Atsakovė remiasi tuo, kad pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-80, pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus snygio – rodiklis pasiekiamas tuomet, kai per 12 valandų ar trumpesnį laikotarpį kritulių iškrenta ? 7 mm ir < 20 mm. Savivaldybė pateikė į bylą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 21 d. pažymą (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyta, kad 2021 m. sausio 26 d. kritulių kiekis sudarė 19,8 mm, kas patenka į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. V-80 nurodytą iškritusių kritulių kiekio rėžį (? 7 mm ir < 20 mm) apibūdinantį pavojingą meteorologinį reiškinį – smarkų snygį.
Atsakovė remiasi CK 6.212 straipsnyje numatytu pagrindu atleisti nuo pareigos vykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ir CK 6.253 straipsniu.
CK 6.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (šio kodekso 6.212 straipsnis). CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams
Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840, 3 punkte nurodyti įvykiai, kurie gali sukelti aplinkybes. Šio punkto 3.2 papunktyje prie stichinių nelaimių priskirtinos smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai. Taigi sniegas ir snygis nėra numatytas.
Sutiktina su atsakove, kad įvykio dieną buvęs smarkus snygis galėjo turėti įtakos medžių nuvirtimui. Nepaisant to, atsakovė nepateikia jokių duomenų ir įrodymui, kad esant įvykio dienos snygio lygiui net ir sveiki medžiai lūžtų ir nuvirstų. Snygio lygis nesiekė ekstremalios situacijos lygio, nėra duomenų, kad pagal Civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 7 punktą Vilniaus mieste būtų paskelbta ekstremali padėtis dėl snygio. Atsakovės samprotavimas, kad nuvirtęs medis yra liekno kamieno, savaime neįrodo, kad jis buvo sveikas ir jo būklė visais kitais aspektais (pavyzdžiui, kamieno kampas, kt.) nekėlė jokios grėsmės. Taigi nėra duomenų, kad medis nuvirto vien dėl snygio ir (ar) apdrabos, t. y. kad vien tik gamtinės sąlygos lėmė tai, kad medis nuvirto. Kaip aptarta, atsakovė neatliko pareigos faktiškai įvertinti medžių būklę įvykio vietos adresu, vienas iš šių medžių nuvirto, nėra duomenų, kad buvusios gamtinės sąlygos lėmė ir sveikų medžių virtimą, nepateikta jokių vėlesnių duomenų apie medžio būklę, taigi laikytina, kad atsakovė yra atsakinga dėl medžio nuvirtimo ant automobilio.
Kaip jau pasisakyta, nėra įrodymų, kad būtent gamtinės sąlygos nulėmė medžio virtimą. Šiuo atveju nėra jokio ginčo ir duomenų, kad automobilis būtų stovėjęs neleistinoje vietoje. Iš nuotraukų matyti, kad automobilis stovėjo kieme prie daugiabučio namo tarp kitų automobilių. Nėra jokio pagrindo teigti, kad automobilio savininkas ar valdytojas elgėsi nerūpestingai statydamas automobilį aikštelėje prie daugiabučio namo. Tuo labiau, kad atsakovė, būdama atsakinga už medžių priežiūrą, turi įvertinti riziką, kad šalia daugiabučių kiemų esantys medžiai gali padaryti žalos tiek automobiliams, tiek žmonėms, t. y. pirmiausia įvertinti tokių medžių būklę. Taigi laikytina, kad atsakovė yra atsakinga dėl kilusios žalos ir nėra pagrindo netaikyti ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.
9. Pareiškėjos prašomos priteisti 1 280 Eur. žalos dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: išvada apie transporto priemonės likutinę vertę, transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiuoklė, kiti įrodymai. Atsakovė žalos dydžio neginčija. Aukščiau išvardintos išlaidos buvo patirtos dėl transporto priemonės apgadinimo, kurių transporto priemonės savininkė nebūtų patyrusi, jeigu nebūtų buvę atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, todėl jos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką. Šiuo atveju tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir transporto priemonės apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
Pareiškėja prašo priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Pagal LVAT jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012). Vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei LVAT praktika, pareiškėjai iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2021 m. liepos 8 d., todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1301,74 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktikos išaiškinimus, ieškovės pateiktų procesinių dokumentų skaičių ir tūrinį, civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti 455,58 EUR bylinėjimosi išlaidų dydis advokato padėjėjai pagalbai apmokėti yra pagrįstas, neprieštarauja rekomendacijose nustatytiems civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliems dydžiams, patvirtintiems Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
Taip pat pareiškėja yra sumokėjusi 39,00 Eur žyminį mokestį teikdama ieškinį bendrosios kompetencijos teismui. Administracinėje byloje pagal ABTĮ 35 straipsnį teikiant skundą elektroninėmis priemonėmis yra mokamas 22,50 Eur žyminis mokestis. Todėl likusi dalis (16,50 Eur) grąžintina pareiškėjai, o 25,50 Eur priteistina pareiškėjos naudai iš atsakovės.
Pareiškėjai iš atsakovės priteistina 22,50 EUR žyminio mokesčio ir 455,58 EUR išlaidų atstovo pagalbai apmokėti už skundo parengimą, t. y. iš viso 478,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834) skundą tenkinti ir priteisti jos naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 1280 EUR (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų) žalos atlyginimo, 21,74 EUR (dvidešimt vieną eurą ir 74 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1301,74 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 478,08 EUR (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti pareiškėjai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 16,50 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.