Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-369-826/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-22
Bylos Nr.: e2A-369-826/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00095-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aurimas Brazdeikis, Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Okrema“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio šaltinis“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-369-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00095-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.4(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Okrema“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-87-973/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Okrema“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio šaltinis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Okrema“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Pajūrio šaltinis“ (toliau – ir atsakovė) 1 008,72 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Tarp šalių 2015 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 20150408 (toliau – Sutartis), jos pagrindu atsakovė objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – Ginčo sklypas), atliko vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus. Pagal Sutarties 6.2 punktą atsakovė atsako už atliktų statybos darbų kokybę ir suteikia 5 metų garantiją visiems rangovo atliktiems statybos darbams ir 10 metų garantiją, esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) trūkumams.

1.2. UAB „Palangos vandenys“ 2019 m. gruodžio 27 d. nustatė geriamojo vandens nuotėkį Ginčo sklype ir gavusi ieškovės prašymą 2019 m. gruodžio 31 d. atvyko likviduoti avarijos į vietą. Atkasusi vandentiekio vamzdį ties namu Ginčo sklype, po esamu lietaus nuotekų vamzdžiu rado nekokybiškai sujungtą vandentiekio įvadinį vamzdį su dvigubo jungimo movomis PE vamzdžiams sujungti (DN63).

1.3. Be atsakovės, niekas Ginčo sklype nevykdė žemės kasinėjimo darbų – atsakovės įmonė buvo paskutinioji, kuri 2015 m. balandžio 8 d. Sutarties pagrindu šiame objekte atliko vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus.

1.4. Ieškovei patikrinus atsakovės iškeltą versiją dėl galbūt kito rangovo padarytos žalos, tik pavyko nustatyti, kad po 2015 m. objekte dar buvo vedama elektra ir dujos, tačiau juos vedė visai kitoje vietoje, nei buvo rastas nekokybiškai sujungtas vandentiekio įvadinis vamzdis, šalia pastato, ir juos vedė mažame gylyje – iki 0,6–0,7 metro. Taigi, vedant elektrą ir dujas nebuvo ir niekaip negalėjo būti pažeistas vandentiekio įvadinis vamzdis. Atsakovė vykdydama antro etapo darbus (pirmasis jau buvo atliktas) ekskavatoriumi užkabino ir nutraukė vandentiekio vamzdį ir apie šį defektą niekam nieko nesakiusi staigiai paremontavo ir užkasė (paslėpė) šį defektą. Kadangi šį objektą prižiūrėjo UAB „Pajūrio šaltinis“ jaunas ir nepatyręs darbų vadovas, taip, tikėtina, ir nutiko. Šią aplinkybę patvirtina avariją šalinusios UAB „Palangos vandenys“ darbuotojų darytos nuotraukos, kuriose matyti toje vietoje, kur eina oranžinis kanalizacijos vamzdis ir yra sustatytos movos. Ieškovui būtent taip iš karto pasakė avarijos likviduoti atvykę UAB „Palangos vandenys“ darbuotojai, kurie likvidavo avariją.

1.5. Apie pastebėtą avariją atsakovei buvo pranešta dar 2019 m. gruodžio 28 d. 12 val. 27 min. kartu prašant iki 2020 m. sausio 1 d. likviduoti avariją (t. y. įvykdyti rangovo garantinius įsipareigojimus pagal Sutartį). Atsakovei buvo nurodyta, kad dėl avarijos be vandens yra likę visi 16 kotedžų, tačiau atsakovė atsakė, kad visi UAB „Pajūrio šaltinis“ darbuotojai atostogaus iki 2020 m. sausio 5 d., todėl iki tol negalės pašalinti defekto. Nuostolių suma susideda iš 438,72 Eur avarijos likvidavimo darbų, atliktų UAB „Palangos vandenys“, kainos ir iš 570 Eur dangos sutvarkymo / atkūrimo darbų.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Pajūrio šaltinis“ pateiktu atsiliepimu nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:

2.1. Atsakovė įvykdė visus pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus ir 2015 m. birželio 3 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 1 ir 2015 m. liepos 24 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 2 perdavė ieškovei visus vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus. Perdavimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 pastabų ieškovė apie atliktų darbų esamus trūkumus ar netinkamą atlikimą nepateikė.

2.2. Nors ieškovė elgėsi nesąžiningai ir nepasiūlė atsakovės atstovams, kai buvo atkastas vandentiekis, esantis Ginčo sklype, atvykti ir dalyvauti nustatant nutekėjimo priežastį, tačiau atsakovė neginčija pačios vandens nutekėjimo kilmės, t. y. to, kad vanduo Ginčo sklype tekėjo pro dvigubo jungimo movą PE vamzdžiams sujungti (DN63), tačiau nesutinka, kad nutekėjimas įvyko dėl atsakovės netinkamai atliktų vandentiekio įrengimo darbų. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atkastas polietileninis vamzdis labai trumpoje atkarpoje sujungtas net dviem dvigubo jungimo movomis PE vamzdžiams sujungti. Tai reiškia, kad tarp dvigubų jungimo movų PE esanti polietileninio vamzdžio dalis buvo pašalinta ir pakeista kita polietileninio vamzdžio dalimi (tai galėjo būti padaryta dėl PE vamzdžio sugadinimo). Atsakovė, vykdydama vandentiekio tinklų statybos darbus, nenaudoja tokio polietileninių vamzdžių jungimo būdo, t. y. polietileninių vamzdžių nejungia dvigubomis jungimo movomis PE, o polietileninius vamzdžius jungia elektra virinamomis jungtimis PE vamzdžiams. Vadinasi, atsakovės pakloti vandentiekio PE vamzdžiai vėliau buvo nutraukti ir nekokybiškai sujungti.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovė nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad atsakovė objekte vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus vykdė etapais ir dėl to galbūt užkabino ir nutraukė vandentiekio vamzdį. Lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus atsakovė visada vykdo kartu dėl užsakovo ir rangovo darbų ir jų kaštų ekonomijos, t. y. visi tinklai įrengiami vienu metu, kad nereikėtų rangovui atlikti papildomų kasimo darbų. Be kita ko, tuo atveju, jeigu atliekant vandentiekio įrengimo darbus atsitiktinai ir būtų pažeistas PE vamzdis, tai tokio vamzdžio sujungimui atsakovė naudotų elektra virinamas jungtis PE vamzdžiams, kuriomis PE vamzdžiai sujungiami paprasčiau, bet kartu ir tvirčiau.

2.4. Ieškovė nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją ir apie tai, kad po 2015 m. liepos 24 d. objekte nebuvo vykdomi jokie žemės kasinėjimo darbai. Iš sklypo inžinerinių tinklų plano matyti, kad Ginčo sklype buvo įrengtas dujotiekis ir išvesti elektros tiekimo kabeliai, kurie objekte buvo įrengiami jau po atsakovės įvykdytų lauko vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbų. Sklypo inžinerinių tinklų plane numatytas dujotiekis ir elektros tiekimo kabeliai iš principo yra tose pačiose vietose, kur atsakovė vykdė lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus, ir vieni su kitais persidengia. Ieškovės teiginius taip pat paneigia ir viešai www.geoportal.lt svetainėje prieinamos 2017 m. gegužės 6 d. darytos ortografinės nuotraukos, kuriose akivaizdžiai matyti, kad Ginčo sklype neatlikti aplinkos įrengimo darbai, kurių metu taip pat atliekami grunto kasimo darbai.

2.5. 2015 m. balandžio 27 d. buvo atliktas lauko vandentiekio sistemos sandarumo hidraulinis bandymas, kurio aktas patvirtina įrengtos vandentiekio sistemos kokybę. Iš hidraulinio bandymo akto matyti, kad nukrypimų nuo vandentiekio inžinerinio tinklo projekto nenustatyta, atliekant bandymą panaudotas 1,0 Mpa (10kG/cm) hidraulinis slėgis, išlaikant jį 15 minučių, slėgio kritimas vandentiekio sistemoje nenustatytas, vandens pratekėjimų pro vamzdžių ir armatūros sandūras nepastebėta, todėl komisija nusprendė, jog atlikti darbai atitinka projekto, statybos norminių dokumentų reikalavimus, o pati vandentiekio sistema hidraulinį bandymą yra išlaikiusi. Ši aplinkybė patvirtina, kad vandentiekis objekte jo perdavimo ieškovei metu buvo įrengtas kokybiškai, tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog vandentiekis buvo apgadintas vėliau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad UAB „Palangos vandenys“ 2019 m. gruodžio 27 d. nustatė geriamojo vandens nuotėkį Ginčo sklype. Atkasus vandentiekio vamzdį, po esamu lietaus nuotekų vamzdžiu buvo rastas nekokybiškai sujungtas vandentiekio įvadinis vamzdis su dvigubo jungimo movomis PE vamzdžiams sujungti (DN63). Iš pateiktų avarijos šalinimo fotonuotraukų matyti, kad vandentiekio vamzdis trumpoje atkarpoje sujungtas su dviem dvigubo jungimo movomis PE, skirtomis vamzdžiams sujungti. Netoli šios movomis sujungtos atkarpos matyti kitas aukščiau avarijos vietos einantis rangovo įrengtas lietaus nuotekų vamzdis. Taigi šios aplinkybės patvirtina faktą, kad vandentiekio vamzdžio vientisumas buvo pažeistas ir pažeidimas netinkamai sutaisytas. Šios aplinkybės neginčija nei ieškovė, nei atsakovė.

3.2. Teismas taip pat nustatė, kad Sutarties lokalinė sąmata susideda iš trijų dalių: vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų. Dėl kiekvieno iš šių tinklų įrengimo pagal lokalinę sąmatą numatytas tranšėjos / grunto kasimas ekskavatoriumi, suverčiant į sankasą. 2015 m. birželio 3 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte Nr. 1 nurodyta, kad įrengiant tiek vandentiekio, tiek buitinių ir lietaus nuotekų tinklus ekskavatoriumi buvo kasama tranšėja / gruntas, suverčiant į sankasą. Remiantis Statybos darbų žurnalu, darbai iš tiesų vyko etapais. Nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 21 d. objekte buvo įrengiami buitinių nuotekų tinklai (iš schemoje pažymėtos atkarpos EF-142 per visus schemoje nurodytus taškus iki kiekvieno kotedžo įrengiant šulinius ir sumontuojant 110, 160 mm skersmens PVC vamzdžius). 2015 m. balandžio 22 d. objekte buvo įrengiami lietaus nuotekų tinklai (iš schemoje pažymėtos atkarpos EL-141 per nurodytus taškus 1, 2, 3, 4, 5 sumontuojant 200 mm skersmens PVC vamzdžius). 2015 m. balandžio 23–24 dienomis nuo centrinės trasos, schemoje pažymėtos EV-143, atkarpos buvo įrengti vandentiekio vamzdžiai per schemoje nurodytus taškus iki kiekvieno kotedžo sumontuojant 63 mm skersmens PE vamzdžius. Taigi iš šių duomenų matyti, kad vandentiekio vamzdžiai buvo įrengiami paskutiniame etape, todėl, teismo nuomone, negalėjo būti atsakovės pažeisti dėl ieškovės nurodytos priežasties.

3.3. 2015 m. balandžio 24 d. darbai, susiję su 63 mm skersmens PE vandentiekio vamzdyno įrengimu atkarpoje EV-143 ir 1c, 2c, 3c, 4c, 5c, 6c, 1b, 2b, 3b, 4b, 5b, 6b, buvo apžiūrėti atsakovės darbų vadovo, tai pažymėta įrašu apie dalinį paslėptų darbų priėmimą ir 2015 m. balandžio 24 d. paslėptų darbų patikrinimo akte Nr. 5, kuriuose konstatuota, kad atlikti darbai atitinka projekto, statybos norminių dokumentų reikalavimus. Atsakovė 2015 m. birželio 3 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 1 ir 2015 m. liepos 24 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 2 perdavė ieškovei visus vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus. Be to, atsakovės pateiktas 2015 m. balandžio 27 d. Lauko vandentiekio sistemos sandarumo hidraulinio bandymo aktas įrodo, kad UAB „Palangos vandenys“ atlikus hidraulinius bandymus, kurių metu hidrauliniu slėgiu 1,0 Mpa 10 kg/cm2, išlaikant slėgį 15 min., išbandytas vandentiekis, slėgio kritimas sistemoje nebuvo užfiksuotas. Akte konstatuota, kad atlikti darbai atitinka norminių dokumentų reikalavimus, sistema hidraulinį bandymą išlaikė.

3.4. Teismas padarė išvadą, jog Sutartimi sulygti ir 2015 m. balandžio mėnesį atlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbai atitiko kokybės reikalavimus. Tokią išvadą teismui leido daryti ir pačių darbų atlikimo būdas – kontaktinio sulydimo technologija, apie kurią savo pretenzijose ieškovei ir atsiliepime į ieškinį nurodė atsakovės vadovas P. R., o teismo posėdžio metu dar kartą patvirtino atsakovės atstovas, kuris papildomai nurodė, kad atsakovė apskritai nedaro jokių sujungimų dvigubo jungimo movomis. Todėl teismas atmetė ieškovės argumentą dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų kaip nepagrįstą ir padarė labiau tikėtiną išvadą, kad vamzdžių vientisumo pažeidimas buvo padarytas vėliau.

Šalies argumentai

3.5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateiktame ieškinyje patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, kad vis dėlto po 2015 m. balandžio mėnesio Ginčo sklype vyko žemės kasinėjimo darbai, kurių metu buvo įvedamos dujos ir elektra. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad objekte dar buvo tvarkoma aplinka įrengiant vejos, šaligatvių bortelius, klotos trinkelės. Nors ieškovė nurodė, kad kitų rangovų atlikti žemės darbai vyko mažesniame gylyje ir visai kitoje vietoje nei atsakovės, tačiau tiksli avarijos vieta nėra nustatyta, t. y. nenustatyta, kokiu atstumu nuo kotedžo 1B, Ginčo sklype esančių vėliau įrengtų inžinerinių tinklų yra vandentiekio avarijos vieta. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad rangovo įrengtų vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų kadastriniai matavimai, kurių metu daromos kontrolinės nuotraukos su visais įgilinimais ir tiksliomis vamzdynų koordinatėmis, ieškovės apskritai nėra dar padaryti, todėl liko nepaneigta aplinkybė, kad kiti, vėliau už atsakovę žemės kasinėjimo darbus atlikę rangovai nežinojo tikslios vandentiekio ir kitų nuotekų tinklų buvimo vietos. Be to, iš byloje esančių avarijos likvidavimo fotonuotraukų matyti, kad, priešingai, nei teigė ieškovė, faktiškai visų inžinerinių tinklų buvimo vietos yra santykinai arti viena kitos. Nepaisant to, kad šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti faktą, kad būtent minėti rangovai pažeidė rangovo įrengtą vandentiekio vamzdį, kas, beje, ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau jos teismui leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad vandentiekio vamzdis, atsižvelgiant į jo pažeisto vientisumo atkūrimo būdą ir kokybę (trumpoje atkarpoje sujungus dvigubo jungimo movomis), buvo sugadintas kitų asmenų, o ne atsakovės. Šio fakto nepaneigia ir ieškovės atstovo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad atkasus avarijos vietą šalia nebuvo kitų rangovų įrengtų vamzdžių, nes kitų inžinerinių tinklų nebuvimas konkrečioje vietoje savaime nėra pakankamas konstatuoti, kad kitų rangovų vėliau atlikti žemės grunto kasinėjimo darbai vyko saugiu atstumu nuo jau sumontuotų rangovo vandentiekio tinklų, kurių, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, tiksli buvimo vieta, nesant kadastrinių matavimų, kitiems rangovams nebuvo žinoma.

Žemesnės instancijos teismas

3.6. Teismas pažymėjo, kad jis bylos nagrinėjimo metu siūlė šalims visoms abejonėms išsklaidyti apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti ar paneigti ieškovės ir atsakovės teiginius ir atsikirtimus, paaiškinti į bylą pateiktų dokumentų turinį, tačiau šalys jokių prašymų neteikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė UAB „Okrema“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vandentiekio vamzdžiai buvo įrengiami paskutiniame etape, todėl negalėjo būti atsakovės pažeisti. Ieškovės atstovas pats nuolatos būdamas Ginčo sklype puikiai matė, kokiais etapais buvo vykdomi darbai: 1 etapas – vandentiekis (atkasta, pakloti vamzdžiai ir jie užkasti 1,5–2 m gylyje); 2 etapas – kanalizacija (atkasta, pakloti vamzdžiai ir jie užkasti iki 1,5 m. gylyje); 3 etapas – lietaus nubėgimo vamzdynai. Iš bylos duomenų matyti, kad pažeistas vandentiekio vamzdis su dvigubo jungimo movomis PE vamzdžiams sujungti (DN63) guli pačioje apačioje (apie 1,5–2 metrų gylyje), kanalizacijos vamzdis guli virš vandentiekio vamzdžio (apie 1 metro gylyje). Taigi yra akivaizdu, jog pirmiau buvo paklotas būtent vandentiekio vamzdis ir tik po to virš jo paklotas kanalizacijos vamzdis. Ieškovė negali paaiškinti, kaip buvo užpildytas Statybų žurnalas, nes tai darė atsakovės atstovas, tačiau, ieškovės nuomone, tai neturi įtakos atsakovės atsakomybei dėl nekokybiškai sujungto vandentiekio įvadinio vamzdžio.

4.2. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovė negalėjo nekokybiškai sujungti vandentiekio įvadinio vamzdžio, nes atsakovė nedaro jokių sujungimų dvigubo jungimo movomis. Tokie atsakovės teiginiai yra jos gynybinė pozicija. Niekas kitas Ginčo sklype vandentiekio avarijos vietoje tokiame gylyje nevykdė žemės kasinėjimo darbų – atsakovė buvo paskutinioji. Priešingai, nei nurodė teismas, ieškovės atstovas teismo posėdžių metu teigė, kad atsakovės darbuotojai objekte būtent taip paklojo vamzdžius, sujungtus dvigubo jungimo movomis.

4.3. Nors teismas pažymėjo, kad tiksli avarijos vieta nėra nustatyta, tačiau iš byloje pateiktų fotonuotraukų bei kitų dokumentų matyti, kad avarijos vieta yra apie 7–8 metrai nuo kotedžo 1B, apie 6–7 metrai nuo gatvės, dujų vamzdynai eina apie 2–2,5 metro nuo pastato, o elektra paklota prie pat pastato. Taigi, avarijos vietoje nėra pakloti jokie kiti inžineriniai tinklai, išskyrus atsakovės paklotus vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius.

4.4. Tai, kad atsakovė atliko hidraulinius bandymus (kurių metu hidrauliniu slėgiu 1,0 Mpa 10 kg/cm2, išlaikant slėgį 15 min., išbandytas vandentiekis) ir kad atliktus darbus 2015 m. aktu perdavė ieškovei, jokiu būdu nereiškia, kad dėl to išnyko atsakovės atsakomybė pagal Sutartyje numatytus garantinius įsipareigojimus. Kaip parodė šis konkretus atvejis, net ir dvigubo jungimo movos atlaikė minėtus hidraulinius bandymus, tačiau vamzdis tose vietose vis tik prakiuro po beveik 5 metų, todėl atsakovė turi atsakyti už savo padaryto darbo kokybę.

4.5. Pagal kasacinio teismo praktiką, ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Byloje nustatytas atsakovės atliktų statybos darbų trūkumų faktas, todėl atsakovė, teigusi, kad ji nėra atsakinga už visus trūkumus, turėjo pareigą įrodyti, jog tam tikra atsakomybės dalis tenka ir kitiems statybose dalyvavusiems asmenims.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Pajūrio šaltinis“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:

5.1. Atsakovė lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus visada vykdo kartu dėl užsakovo ir rangovo darbų ir jų kaštų ekonomijos, t. y. visi tinklai įrengiami iš esmės vienu metu, kad nereikėtų rangovui atlikti papildomų kasimo darbų. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti atkasti atsakovės pakloti vandentiekio ir nuotekų inžineriniai tinklai, kurie tarpusavyje kertasi ir nėra įrengti lygiagrečiai vieni kitų, todėl rangovui nebūtų kilęs net teorinis poreikis inžinerinių tinklų įrengimo darbus skirstyti kažkokiais etapais. Akivaizdu, jog vandentiekio ir nuotekų vamzdynų įrengimui būtinos tranšėjos buvo iškastos skirtingomis kryptimis, todėl vamzdynų įrengimas neabejotinai buvo vykdomas iš esmės tuo pačiu metu, kadangi rangovo darbuotojams buvo sudarytos sąlygos tuo pačiu metu dirbti tranšėjoje, skirtoje nuotekų vamzdynams kloti, ir tranšėjoje, skirtoje kloti vandentiekio vamzdynus. Todėl atsakovė objektyviai negalėjo apgadinti vandentiekio vamzdynų, nes nuotekų vamzdynų įrengimo metu vandentiekio vamzdynai dar nebuvo net įrengti tranšėjoje.

5.2. Ginčo sklype po atsakovės atliktų statybos rangos darbų vis dėlto buvo vykdomi dujotiekio inžinerinių tinklų statybos darbai, elektros inžinerinių tinklų statybos darbai ir aplinkos įrengimo darbai, o visų šių darbų atlikimo metu objekte buvo vykdyti grunto kasimo darbai, kurie, be kita ko, vyko ir vandentiekio avarijos vietoje.

5.3. Atsakovė, vykdydama lauko vandentiekio tinklų statybos darbus, nenaudoja PE dvigubo jungimo movų polietileniniams vamzdžiams jungti ir šiuos vamzdžius jungia elektra virinamomis jungtimis PE vamzdžiams. Ieškovė byloje net nebandė paneigti šių atsakovės nurodytų aplinkybių dėl taikomos lauko vandentiekio vamzdžių jungimo technologijos. Be to, atsakovei būtų ne tik technologiškai paprasčiau pakeisti visą pažeisto PE vamzdžio atkarpą nauja, o ne jos atskirą dalį, bet ir ekonomiškai ir naudingiau, nes visos keistinos PE vamzdžio atkarpos kaina būtų mažesnė nei tik jos pažeistos dalies keitimo, panaudojant jų sujungimui PE dvigubo jungimo movas. PE vamzdžio (D63) metro kaina yra apie 1,50 Eur, o vienos PE dvigubo jungimo movos (DN63) kaina yra apie 5 Eur.

5.4. Iš UAB „Gistama“ parengtos topografinės (geodezinės) nuotraukos matyti, kad dujotiekis į kotedžą ir už jo esančius kotedžus buvo tiesiamas būtent per Ginčo sklypą ir per atsakovės paklotus lauko vandentiekio ir nuotekų inžinerinius tinklus. Nors ieškovė nurodo, jog avarijos vieta galbūt buvo nutolusi per 7–8 metrus nuo objekto, tačiau nurodo tik santykinę, o ne tikslią vietą. Be to, iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos Nr. 2 matyti iškasta tranšėja, skirta remonto darbams atlikti, t. y. avarijos vieta, kuri nuo objekto yra nutolusi ne didesniu nei 3 metrų atstumu, kuris iš esmės sutampa su dujotiekio ir elektros inžinerinių tinklų įrengimo vieta. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovas paaiškino, jog atsakovės įrengtas vandentiekio PE vamzdis galbūt buvo kliudytas ne toje pačioje vietoje, kurioje buvo sumontuotos PE dvigubo jungimo movos, o gretimoje. Todėl vandentiekio PE vamzdis pratrūko per jo silpniausią vietą, kuri neatlaikė mechaninio tempimo. Todėl tai, kad fotonuotraukose, kuriose matyti tranšėja su atkastais atsakovės įrengtais inžineriniais tinklais ir kuriose vizualiai nesimato kitų vėliau įrengtų inžinerinių tinklų, nereiškia, jog kiti rangovai niekaip negalėjo pažeisti PE vandentiekio vamzdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Ieškovė UAB „Okrema“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – elektros darbų eigos aprašymą ir UAB „CSP“ vadovo J. P. dujų darbų eigos aprašymą. Ieškovės vertinimu, šie nauji įrodymai patvirtina, jog kiti rangovai Ginčo sklype negalėjo sukelti vandentiekio avarijos. Ieškovė pažymėjo, kad būtinybė teikti naujus įrodymus kilo tik dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuoto įrodinėjimo naštos paskirstymo analogiškose bylose ir faktiškai vadovavosi principu, jog ieškovė turi įrodyti, kad joks kitas rangovas negalėjo sukelti vandentiekio vamzdžio defekto, o ne atsakovė turi įrodinėti, kad kažkoks kitas konkretus rangovas kaltas dėl defekto.

11. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo šių naujų įrodymų nepriimti. Nurodo, kad tokios būtinybės priimti naujai teikiamus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra, kadangi ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės tokius įrodymus pateikti dar pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovės naujai teikiami įrodymai yra nepatikimi ir turi menkavertę įrodomąją galią. Vargu ar galima tikėtis, kad vėliau objekte dirbę rangovai pripažins nukrypę nuo statinių projektinėje dokumentacijoje numatytos statybos darbų vykdymo eigos ar jos nesilaikę.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, su naujais įrodymais atsakovė yra susipažinusi ir dėl jų pateikusi savo įrodymų vertinimą, teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad kiti, vėliau už atsakovę žemės kasinėjimo darbus atlikę rangovai nežinojo tikslios vandentiekio ir kitų nuotekų tinklų buvimo vietos. Faktiškai visų inžinerinių tinklų buvimo vietos yra santykinai arti viena kitos. Nepaisant to, kad šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti faktą, kad būtent minėti rangovai pažeidė rangovo įrengtą vandentiekio vamzdį, kas, beje, ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau jos teismui leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad vandentiekio vamzdis, atsižvelgiant į jo pažeisto vientisumo atkūrimo būdą ir kokybę (trumpoje atkarpoje sujungus dvigubo jungimo movomis), buvo sugadintas kitų asmenų, o ne atsakovės. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, nes, pagal kasacinio teismo praktiką, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės atsakomybės. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais ieškovės argumentais.

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

15. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

16. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

17. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2015 m. balandžio 8 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, atlikti vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus. Sutartyje aptarti darbai taip pat apėmė ir vandentiekio ir lauko buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbus Ginčo sklype (Sutarties 1.1 punktas; Sutarties 2 priedas „Lauko vandentiekio ir nuotėkų tinklų įrengimo schema“). Pagal Sutarties 6.2 punktą atsakovė atsako už atliktų statybos darbų kokybę ir suteikia 5 metų garantiją visiems rangovo atliktiems statybos darbams ir 10 metų garantiją, esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) trūkumams.

19. Remiantis byloje esančiais duomenimis, UAB „Palangos vandenys“ 2019 m. gruodžio 27 d. nustatė geriamojo vandens nuotėkį Ginčo sklype. Atkasus vandentiekio vamzdį, po esamu lietaus nuotekų vamzdžiu buvo rastas nekokybiškai sujungtas vandentiekio įvadinis vamzdis su dvigubo jungimo movomis PE vamzdžiams sujungti (DN63). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad vandentiekio vamzdis buvo pažeistas ir dvigubo jungimo movomis PE (DN63) nekokybiškai sujungtas. Tačiau, ieškovės įsitikinimu, dėl vandentiekio avarijos ir nekokybiško vamzdžio sujungimo turėtų atsakyti atsakovė pagal Sutarties 6.2 punktą, o, atsakovės vertinimu, – kiti Ginčo sklype dirbę rangovai.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų, galinčių pagrįsti arba paneigti atsakovės atsakomybę dėl vandentiekio avarijos ir dėl jos kilusių nuostolių. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, atsižvelgdama į šias aplinkybes:

20.1. Nors byloje kilo ginčas, kokia seka buvo atliekami atsakovės Sutartyje numatyti darbai, tačiau byloje nebuvo apklausiami atsakingi asmenys (pvz. brigadininkas ir (ar) statybos darbų vadovas, techninis prižiūrėtojas), kurie prižiūrėjo atsakovės darbuotojų atliekamus vandentiekio, kanalizacijos ir lietaus nubėgimo vamzdžių tiesimo darbus, nei žemės kasimo darbus atlikęs asmuo (asmenys). Šie asmenys, teisėjų kolegijos vertinimu, galbūt būtų galėję paaiškinti, kaip ir kokiais etapais buvo vykdomi Sutartyje numatyti darbai, ar jų metu galėjo būti prakirstas vandentiekio vamzdis, taip pat kokia vamzdžių sujungimo technologija buvo naudojama minėtų darbų atlikimo metu.

20.2. Atsakovė kaip vieną pagrindinių savo argumentų, dėl ko jai neturėtų kilti sutartinė atsakomybė, nurodė aplinkybę, kad ji Ginčo sklype atliko vandentiekio hidraulinius bandymus, kurių metu hidrauliniu slėgiu 1,0 Mpa 10 kg/cm2, išlaikant slėgį 15 min., išbandytas vandentiekis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, o atsakovė neįrodinėjo, kad dvigubo jungimo movos PE vamzdžiams sujungti (DN63) (ne)galėjo atlaikyti atliktų hidraulinių bandymų.

20.3. Nors ieškovė, atsikirsdama į atsakovės argumentus dėl kitų rangovų, galbūt kaltų dėl vandentiekio avarijos, argumentavo, kad dujotiekio ir elektros tinklų tranšėjos buvo kitose Ginčo sklypo vietose, todėl kiti rangovai negalėjo sukelti vandentiekio avarijos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, kokiu faktiškai atstumu nuo vandentiekio vamzdžio buvo paklotas dujotiekis ir elektros kabeliai.

20.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino ir iš bylos duomenų negalima nustatyti, kada į Ginčo sklype esantį namą buvo paleistas vanduo atsakovės paklotais vamzdžiais – ar iš karto po atsakovės atliktų Sutartyje numatytų darbų, ar vėliau, taip pat ar viso vandentiekio naudojimo metu nebuvo kokių nors vandentiekio sutrikimų.

21. Kaip jau minėta šios nutarties 17 punkte ir kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo ieškovė, pagal kasacinio teismo praktiką, užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Nors šioje byloje nėra ginčo dėl pačios vandentiekio avarijos kilimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dėl to, kad nebuvo paneigta atsakovės keliama vandentiekio avarijos kilimo versija, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, dėl to taip pat galėjo būti priimtas klaidingas sprendimas. Iš tiesų, atsakovė, bandydama įrodyti jos atsakomybę šalinančias priežastis, buvo aktyvi byloje ir tiek atsiliepimu į ieškinį, tiek vėlesniais prašymais prašė teismo išreikalauti atitinkamus įrodymus iš ieškovės. Tačiau atsakovės iškeltos vandentiekio avarijos versijos nepaneigimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti esant CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas atsakovės atsakomybę šalinančias vandentiekio avarijos kilimo priežastis.

22. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau šioje byloje dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, aiškinantis vandentiekio avarijos priežastis ir nustatant dėl avarijos kaltus asmenis, šalims teikiant papildomus įrodymus ir apklausiant naujus liudytojus, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą – ir apribotų šalių teisę į apeliaciją.

23. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ginčo vandentiekio avarija, teisėjų kolegija nepasisako, nes konstatavus, kad neatskleista bylos esmė, jie apeliacinėje instancijoje tampa teisiškai nereikšmingi.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl neatskleistos bylos esmės yra pagrindas panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme turi būti nustatinėjamos šios nutarties 20 punkte nurodytos aplinkybės, laikantis bylose dėl rangovo atsakomybės įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo nustatytų taisyklių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Panaikinusi sprendimą ir bylą grąžinusi nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes dėl to nuspręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisMarius DobrovolskisMilda Skersienė