- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-1511-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28871-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Tomas Venckus
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą parduoti ieškovei ne aukciono tvarka lengvatinėmis sąlygomis 0,12 ha žemės sklypą Vilniaus r. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas Vilniaus r. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų išrašą įregistruotas kaip gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); būklė –nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 9 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 15 proc.). Ieškovės teigimu, šis nebaigtas statyti gyvenamasis namas atitinka statinio sąvoką, pateiktą Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė nesutinkanti su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtinta statinio sąvoka: „Statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus“. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 ir 16 dalis pastatas – tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, nagrinėdamas ieškovės S. B. prašymą parduoti žemės sklypą, nustatė, kad, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, S. B. priklausančio pastato – gyvenamojo namo baigtumo procentas yra 9 procentai. Iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, kad ginčo žemės plote yra tik minėto pastato - gyvenamojo namo pamatai, t. y. nustatyta, jog pastatas - gyvenamasis namas nėra pastatytas (faktiškai neegzistuoja). Ieškovo teigimu, pamatai negali būti identifikuojami kaip realiai egzistuojantis statinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-380-492/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-560-520/2015).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad nėra šalių ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad ieškovės siekiamo įsigyti valstybinės žemės sklypo dalis yra užimta ieškovei nuosavybės teise priklausančių pamatų. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad pamatai teisiškai atitinka statinio sąvoką.
5. Teismas sprendė, kad nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklype Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti statinys – gyvenamasis namas, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog faktiškai šiame žemės sklype yra tik pamatai, valstybinė žemė realiai nėra naudojama pastatams eksploatuoti. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų akivaizdu, kad pamatai negali būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį.
6. Teismas taip pat nurodė, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka suformuoto žemės sklypo, kurį ieškovė siekia įsigyti ne aukciono tvarka. Kol siekiamame pirkti žemės sklype nėra pastatytas pastatas, nėra realios galimybės nustatyti, kokio dydžio žemės sklypas reikalingas pastatui eksploatuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
7.1. Apeliantė siekia įsigyti ginčo žemės sklypą, kuriame yra pastatyti gyvenamojo namo pamatai, sudarantys 9 procentus namo baigtumo. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalies taikymo prasme, šie pamatai yra nebaigtas statinys, „kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti.“ Kadangi pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, asmeniui subjektinė teisė įsigyti nuosavybėn žemės sklypą iš valstybės be aukciono atsiranda, kai statinys, esantis žemės sklype, yra sukuriamas teisėtai ir jis naudojamas (eksploatuojamas) teisėtai, todėl tie patys reikalavimai taikomi ir nebaigto statinio atveju, nes tam, kad sukurti statinį atitinkantį teisės aktų reikalavimus, būtina jį ir pastatyti teisėtai.
7.2. Leidimas apeliantei ginčo žemės sklype vykdyti gyvenamojo namo statybą nebuvo išduotas, kadangi iki 2017 metų sausio 1 d., nebuvo reikalingas, jis nereikalingas ir šiuo metu kadangi statybos buvo pradėtos iki minėtos datos. Įrodymų vertinimo prasme, tai reiškia, kad apeliantė įrodė, jog ji siekia ginčo žemės sklype užbaigti statybą bei teisėtai pastatyti statinį, todėl aptartos aplinkybės įrodo, kad vykdė teisėtas statinio statybas, o tuo pačiu ir naudojo statinio pagal jo tiesioginę paskirtį (gyvenamoji), kuri yra įrašyta Nekilnojamojo turto kadastre. Visa tai lemia, kad apeliantė sukūrė prielaidas bei įvykdė sąlygas, numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto dispozicijoje, kurios sudarytų pagrindą atsirasti jo subjektinei teisei – be aukciono įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė iš esmės neteisingą sprendimą.
7.3. Teismo išvada, dėl neva nesuformuoto žemes sklypo kurį apeliantė ketina įsigyti neturi jokios reikšmės, kadangi minėtas žemės sklypas buvo suteiktas individualiam namui statyti, o tai negali būti daroma su nesuformuotu žemės sklypu, tai seka ne tik iš paties atsakovo pateiktų dokumentų (Dėl pamatų įregistravimo, Dėl žemės sklypo suformavimo ir k. t.), bet ir Nekilnojamojo turto registro išrašo.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime pagrįstai konstatavo, kad pamatai negali būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, valstybinė žemė realiai nėra naudojama pastatams eksploatuoti. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad nebaigtas gyvenamasis namas atitinka statinio sąvoką, pateiktą Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.
8.2. Namo techninio projekto rengimas ne patvirtina esamo statinio buvimą, o priešingai – patvirtina ketinimą statyti naują statinį, kurio šiuo metu nėra. Pastebėtina, kad asmeniui pateikus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neturi teisinio pagrindo nesutikti dėl daikto (pamatų) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, o raginimas sumokėti už žemės sklypo projektavimo darbus S. B. buvo išsiųstas dėl suklydimo ir apie tai S. B. buvo informuota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-11-11 raštu Nr. 48SD-13883-(14.48.104.).
8.3. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir Taisyklių 3 punktą žemės sklypai formuojami tik po naudojamais (eksploatuojamais) statiniais, o kadangi pamatai pagal Statybos įstatymą nėra statinys, taigi negali būti laikomi naudojamais (eksploatuojamais), todėl žemės sklypas jiems pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir Taisyklių 3 punktą negali būti formuojamas (ir parduodamas).
8.4. Ginčo žemės plotas, kuriame yra S. B. priklausantys pamatai, šiuo metu yra valstybinė žemė, kurioje nėra suformuotas žemės sklypas, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti priešingai. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas nėra įregistruotas, todėl apeliantės teiginiai apie esamą žemės sklypą laikytini nepagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punkte įtvirtinta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu nuo 2014-07-22 nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), kuris yra valstybinėje žemėje. Pastatas yra nebaigtas statyti, o baigtumas – 9 procentai, fizinis nusidėvėjimas – 15 procentų. Statybos pradžios metai – 1995 m., o statybos pabaigos metai – 2013. Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybinėje žemėje yra pastatyti tik namo pamatai, užimantys 80,00 kv.m. užstatytą plotą . Apeliantės manymu, pamatų valstybinėje žemėje buvimas yra pakankama sąlyga, kad atsakovas atliktų jam įstatyme numatytą pareigą parduoti 0,12 ha žemės sklypą Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka. Teisėjų kolegija su apeliante nesutinka.
13. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kuriam eksploatuoti žemės sklypas ir yra naudojamas. Pagal teismų praktikoje suformuluotą taisyklę dėl to, kas laikoma užstatyta žeme, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau visais atvejais apie tai, žemė yra užstatyta ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikomas užstatytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011).
14. Apeliantė nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalį, statinio naudojimas – esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio panaudojimas statinio naudotojo poreikiams tenkinti. Kadangi apeliantė siekia pabaigti statyti statinį, todėl nebaigtai statybai taip pat turi būti taikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 p. nuostatos. Pažymėtina, jog įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad žemės sklypas ne aukciono tvarka gali būti parduodamas tik tuo atveju, kai jis tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui ir valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Remiantis šia nuostata sklypas turi būti reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Apeliantės turimo nekilnojamojo daikto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Tai reiškia, kad tokiu atveju apeliantei sklypas turėtų būti suteikiamas tam, kad ji pati ar tretieji asmenys gyventų sklype esančiame pastate. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalį, pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6.1 punkte numatyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai – skirti gyventi vienai šeimai. Taigi, teisės aktai apibrėžia funkcinius reikalavimus, kuriuos turi atitikti gyvenamosios paskirties pastatas, o pagrindinis reikalavimas – sudaryta galimybė gyventi žmonėms. Apeliantė neginčija, kad pastatas yra nebaigtas, jo baigtumas 9 proc., t. y. žemėje yra tik pamatai (statinio dalis), o tai leidžia daryti pagrįstą ir logišką išvadą, jog pamatai neatitinka vieno iš svarbiausių funkcinių reikalavimų, t. y. šiuo atveju nėra sąlygų gyventi žmonėms, o jų naudoti pagal nurodytą paskirtį nėra galimybių.
15. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 3 punkte, kuriais atsakovas privalo vadovautis, parduodant žemę ne aukciono tvarka, įtvirtinta, kad žemė ne aukciono būdu parduodama esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šiuo metu tokio statinio, koks jis įrašytas registre, pagal jo tiesioginę paskirtį, nėra.
16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisės aktus, reglamentuojančius žemės pardavimą ne aukciono būdu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime pagrįstai konstatavo, kad pamatai negali būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, valstybinė žemė realiai nėra naudojama pastatams eksploatuoti.
17. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl nesuformuoto žemės sklypo, kurį apeliantė ketina įsigyti, nes, pasak apeliantės, šis žemės sklypas buvo suteiktas individualiam namui statyti, o tai negali būti daroma su nesuformuotu žemės sklypu. Tačiau apeliantė, neigdama tokias teismo išvadas, jokių įrodymų, kad padaryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, nepateikė. Nei byloje, nei VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje, nėra duomenų apie apeliantės nebaigtam statiniui suformuotą žemės sklypą.
18. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.