Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-29 · Civilinė byla Nr. e2A-1451-258/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-11-29Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
e2A-1451-258/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28871-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Ona Gasiulytė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
A. S., N. K., I. J., G. R.
Trečiasis asmuo
O. M., K. M., J. G., G. C., L. V., L.K. G., R. P., B. V., A. Č., N. P., B. N., J. Z. J., J. M., Ž. P., A. S., A. K., L. R., D. R., M. D., R. M., K. P., R. U., G. Z., S. P., A. L., D. M., B. M., E. V., A. J. V., J. V., N. K., G. G., R. Š., L. U., J. B., B. R., M. B., V. K., D. Z., G. B., V. J., T. O., R. L., M. O., R. K., I. S., V. G., V. S., N. Š., J. L., G. V., G. Ž., M. T., V. U., Z. G., J. D., M. D. A., Ž. G., K. S., J. K., V. B., D. P., A. M. A., A. N., R. G., A. T., A. P., V. D., M. K., Z. T., I. M., I. B., V. V., M. A., T. M., L. B., V. C., G. Č., V. N., Z. N., G. S., A. D., L. S., N. M., A. M., I. R., S. S., V. R., G. T., R. S., L. K., I. T., A. B., V. L., A. A., D. G., R. R., I. K., Z. S., L. J., V. F., D. S., V. P., J. C., G. N., S. V., J. S., I. P., L. M., E. Š., S. B., R. B., J. J., J. Č. K., J. R., S. D., A. J., M. S., V. T., G. A., T. S., E. U., K. I., A. V., J. A., T. D., V. A., G. K., J. Z., L. F., A. I., J. T., M. H., I. A., N. R. Ž., L. D., A. R., K. K., R. A., H. M., D. N., E. M., A. Š., I. Ž., Z. R.-B., S. L., A. Z., P. G., K. V., J. P., Z. M., G. M., V. M., M. M., S. K., L. A., S. T., O. K., E. D., D. B., I. L., R. Ž., S. A., Č. Š., N. N., E. L., L. Z., L. Š., D. K., E. G., L. R. S., E. A. G., H. V., T. R., N. S., J. I., E. B., R. J., G. P. D., D. L., M. G., L. P., M. Š., S. F., A. G., L. L., V. Č., D. M. S., M. L., G. I., M. Z., A. U., V. Ž., L. J. D., N. L., K
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1451-258/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28871-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. S., N. K., I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S., N. K., I. J., G. R. ieškinį atsakovei 375–ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys: O. M., K. M., J. G., G. C., L. V., L.K. G., R. P., B. V., A. Č., N. P., B. N., R. P., J. Z. J., J. M., Ž. P., A. S., A. K., L. R., D. R., M. D., R. M., K. P., R. U., G. Z., S. P., A. L., D. M., B. M., E. V., A. J. V., J. V., N. K., G. G., R. Š., L. U., J. B., B. R., A. K., M. B., V. K., D. Z., G. B., V. J., T. O., R. L., M. O., R. K., I. S., V. G., G. G., V. S., N. Š., J. L., G. V., G. Ž., M. T., V. U., Z. G., J. D., M. D. A., A. K., Ž. G., K. S., J. K., V. B., D. P., A. M. A., A. N., R. G., A. T., A. P., V. D., M. K., D. P., Z. T., R. K., I. M., V. K., I. B., V. V., A. K., M. A., T. M., V. K., L. B., V. B., V. C., G. Č., V. N., Z. N., G. S., A. D., L. U., J. M., L. S., N. P., N. M., A. M., V. K., A. S., I. R., S. S., V. R., G. T., R. S., K. P., I. M., J. B., I. M., L. K., I. M., I. T., A. B., V. L., A. A., V. K., V. K., D. G., R. R., I. K., Z. S., L. J., V. F., D. S., V. P., N. M., J. C., G. N., V. B., R. L., V. B., S. V., J. S., J. K., I. P., L. M., E. Š., S. B., R. B., J. J., J. Č. K., V. J., J. R., S. D., A. J., M. S., V. T., G. A., T. S., E. U., K. I., A. V., A. M., A. J., A. K., A. M., A. B., J. A., T. M., D. P., T. D., V. A., D. S., R. M., G. K., J. Z., L. F., A. I., V. B., V. B., L. J., L. J., J. T., M. H., I. A., N. R. Ž., A. P., A. N., A. D., L. D., V. V., J. V., G. K., A. R., K. K., A. P., I. B., V. R., M. B., R. A., H. M., R. L., R. M., D. N., J. A., L. M., E. M., A. K., J. G., A. Š., R. B., I. Ž., V. S., Z. R.-B., S. L., J. M., D. P., A. Z., P. G., A. V., V. A., A. B., J. V., K. V., J. P., Z. M., J. K., A. M., J. A., G. M., B. M., A. B., A. P., V. K., J. M., G. G., J. B., R. R., A. Č., V. M., M. M., A. S., V. P., I. M., S. K., A. R., L. A., J. S., A. M., S. T., A. B., O. K., B. R., I. T., B. R., J. T., R. B., E. D., A. K., J. M., R. B., D. M., J. G., D. B., I. L., R. Ž., S. A., G. M., A. V., Č. Š., N. N., A. J., E. L., K. K., L. Z., L. Š., D. K., M. S., S. K., E. G., V. G., R. P.,J. B., J. A., L. R. S., E. A. G., H. V., I. B., T. R., A. L., A. Č., R. G., L. K., D. M., V. G., N. S., J. I., J. K., D. M., V. J., E. B., R. J., R. G., B. R., G. P. D., A. M., V. P., A. S., D. L., N. S., V. F., A. J., I. Ž., M. G., L. P., M. Š., G. K., M. K., S. F., A. K., A. G., V. P., G. M., L. L., Č. Š., V. Č., D. M. S., T. R., R. B., M. M., M. L., G. I., M. Z., A. V., L. Z., A. U., M. L., V. L., K. M., A. L., A. S., V. S., J. S., J. M., A. D., V. Ž., L. J. D., A. D., J. T., N. L., L. M., K. P., D. S., A. G., J. K., I. K., L. J., A. B., S. P., B. T., G. B., F. B., M. Z., L. Š., R. Ž., P. B., A. G., V. K., R. Š., A. V., Č. G., R. Z., A. J., J. P., Ž. K., L. K., S. S., A. S., E. K., G. Ž., E. P., L. B., J. S., E. M., J. K., J. J., M. T., V. B., J. G., A. I., V. J., A. Š., N. S., R. Ž., V. E., Z. Š., T. L., S. S., Č. Z., K. K., G. K., R. Č., R. B., R. M., A. G., H. M., Č. B., V. Z., V. G., L. U., V. G., A. B., V. U., A. T., A. B., Č. V., M. K., B. L., K. J., P. S., I. T., D. E. S., J. D., S. G., V. K., V. U., A. M., I. K., R. T., L. Š., D. K., R. L., A. P., A. D., I. Z., V. U., J. K., V. P., N. P., N. B., V. Č., T. T., J. T., V. M., D. K., Z. I., D. L., I. K., V. N., J. G., A. B., B. N., S. P., A. M., L. P., A. V., V. K., K. K., N. N., V. B., E. V..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas daugiabučių namų savininkų bendrijos narių įgaliotinių priimto sprendimo perrinkti bendrijos pirmininką teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

2. Ieškovai nurodė, kad šiuo metu galioja 2005 metų patvirtinti ir VĮ Registrų centre įregistruoti Bendrijos įstatai. Atsakovės pirmininkas A. B. 2016 m. birželio 9 d. sušaukė naują susirinkimą, nepranešė apie susirinkimą Bendrijos nariams. Bendrijos įgaliotinių 2016 m. birželio 9 d. susirinkime nutarta perrinkti Bendrijos pirmininku A. B. iki 2018 m. birželio 9 d. Nurodytame susirinkime vadovautasi naujais, t. y. 2015 m. gegužės 8 d. susirinkime patvirtintais Bendrijos įstatais. Ieškovų teigimu, aptariamais įstatais nebuvo galima vadovautis, nes tuo metu galiojo laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios įregistruoti nurodytus įstatus. Dėl to ieškovų nuomone, 2016 m. birželio 9 d. susirinkime priimti sprendimai negalioja.

3. Pagal šiuo metu galiojančių 2005 metų Bendrijos įstatų 41 punktą, bendrijos primininką renka bendrijos narių susirinkimas arba bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas. Pagal bendrijos įstatų 31 punktą, įgaliotinių kandidatūras siūlo ir įgaliotinius renka (po vieną) kiekvieno namo laiptinės patalpų savininkai. Įgaliotinių susirinkimas šaukiamas, kai yra išrinkti visi įgaliotiniai. Bendrijai priklausančiuose namuose iš viso yra 17 laiptinių. Dėl to Bendrijos narių įgaliotinių skaičius yra 17. Pagal Bendrijos įstatų 37 punktą, bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 įgaliotinių, t. y. 12 įgaliotinių, o pakartotinis – kai ne mažiau kaip 1/2 įgaliotinių, t. y. 9 įgaliotiniai. Ginčijamo 2016 m. birželio 9 d. susirinkimo protokole įrašyta, kad bendrijoje buvo 13 įgaliotinių, dalyvavo 11 įgaliotinių. Ieškovai nurodė, kad kai kurie iš įgaliotinių negalėjo būti įgaliotiniais, nes nėra bendrijos nariai. Ginčijame susirinkime dalyvavo per mažai įgaliotinių. Susirinkimas vyko vadovaujantis nauja Bendrijos įstatų redakcija, kuri teismo sprendimu pripažinta nepriimta. Be to, A. B. nebuvo išrinktas pirmininku, todėl negalėjo būti perrinktas. Ieškovai akcentavo, kad nežino, kada išrinkti bendrijos narių įgaliotiniai. Pastarieji nešaukė laiptinių susirinkimų, neaptarė su laiptinės gyventojais pirmininko kandidatūros.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė atmesti ieškinį dviem pagrindais – kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą ir kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad šiuo metu bendrija neturi naujų įstatų, todėl vadovaujasi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu. Bendrijos 2005 metų įstatuose nėra draudimo keliems bendrijai priklausantiems vienos laiptinės namams arba kelioms laiptinėms išsirinkti vieną įgaliotinį. Namo susitrinkime daugumos balsais priimtas sprendimas išrinkti įgaliotinį yra teisėtas ir privalomas. Beveik visi įgaliotiniai išrinkti 2016 metais, keli – 2015 metais. Visi įgaliotiniai išrinkti teisėtai, todėl turėjo teisę rinkti Bendrijos pirmininką. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, bendrijos narių įgaliotiniu gali būti bet koks fizinis asmuo, taip pat ir ne bendrijos narys. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. birželio 9 d. susirinkime dalyvavo 12 įgaliotinių iš 13.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė namų laiptinių ir namų susirinkimų protokolus, kuriuose užfiksuota, kaip butų savininkai išrinko įgaliotinius: namo (duomenys neskelbtini) pirmos laiptinės butų savininkai įgaliotine išrinko B. N.; namo (duomenys neskelbtini) antros laiptinės – A. B.; namo (duomenys neskelbtini) – V. K.; namo (duomenys neskelbtini) – A. V. ir D. P.; namo (duomenys neskelbtini) – K. K.; namo (duomenys neskelbtini) – A. M.; namo (duomenys neskelbtini) – N. N.; namo – (duomenys neskelbtini) – L. P.; namo (duomenys neskelbtini) – S. P. ir F. B.; namo (duomenys neskelbtini) – V. B.; namo (duomenys neskelbtini) – E. V.. Paskutinis susirinkimas dėl įgaliotinių rinkimo vyko 2016 m. gegužės 5 d.

7. Teismas pažymėjo, kad 2005 m. vasario 2 d. bendrijos įstatuose nenustatyta draudimo, kad tas pats įgaliotinis gali atstovauti daugiau negu vieną laiptinę. Ginčydami 2016 m. birželio 9 d. įgaliotinių susirinkime priimtą sprendimą, ieškovai taip pat teigė, kad kai kurie susirinkime dalyvavę įgaliotiniai neturi teisės būti išrinktais įgaliotiniais. Teismas pabrėžė, kad namų ir laiptinių susirinkimuose priimti sprendimai išrinkti savo įgaliotinius yra nuginčijami sandoriai. Ieškovai tokių susirinkimų sprendimų dėl įgaliotinių išrinkimo neginčijo ir nepareiškė teisme ieškinių dėl šių sprendimų nuginčijimo. Dėl to aptariami bendrijos namų ir laiptinių susirinkimų sprendimai galioja. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įgaliotiniai E. V. ir A. V. nurodė nesą Bendrijos nariais, bet jų sutuoktinės yra bendrijos narės. Pagal 2005 m. vasario 2 d. Bendrijos įstatų 13 punktą, patalpų bendraturčiams bendrijos veikloje atstovauja vienas asmuo jų tarpusavio susitarimu. Dėl to ieškovai nepaneigė įgaliotinių teisės atstovauti savo bendraturčius bendrijos veikloje.

8. Teismas taip pat nurodė, kad apie ginčijamą susirinkimą įgaliotiniams pranešta 2016 m. gegužės 26 d. pranešimais. Jie įteikti įgaliotiniams įmetant į įgaliotinių pašto dėžutes. Teismo posėdyje dalyvę įgaliotiniai paaiškino, kad iki įgaliotinių susirinkimo bendravo su laiptinių butų savininkais, klausė jų nuomonės dėl pirmininko rinkimo ir susiformavo poziciją, jog dauguma butų savininkų norėtų, kad Bendrijos pirmininku būtų A. B.. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovų teiginiai, jog įgaliotiniai jų neinformavo apie ginčijamo susirinkimo darbotvarkės klausimus, nepagrįsti.

9. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 9 d. susirinkime nedalyvavo D. P. ir F. B., atstovavusius namus, kuriuose yra po tris laiptines. Kartu sudėjus šių įgaliotinių atstovaujamų laiptinių skaičių, darytina išvada, kad 2016 m. birželio 9 d. įgaliotinių susirinkime nebuvo atstovaujama iš viso 3 laiptinių. Dėl to teismas sprendė, kad ginčijamame įgaliotinių susirinkime dalyvavę įgaliotiniai atstovavo 14 laiptinių (17 – 3 = 14). Ginčijamame susirinkime dalyvavę įgaliotiniai A. V., S. P. kartu atstovavo 3 laiptines, įgaliotinės N. N. ir L. P. – 4 laiptines, visi kiti 8 įgaliotiniai – po 1 laiptinę. Pagal 2005 m. vasario 2 d. įstatų 37 punktą, įgaliotinių susirinkime turėjo dalyvauti 2/3 iš 17 įgaliotinių, t. y. ne mažiau kaip 12 įgaliotinių, atstovaujančių 12 laiptinių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamame susirinkime dalyvavo 11 įgaliotinių, atstovaujančių 14 laiptinių. Taigi ginčijamame įgaliotinių susirinkime atstovauta kvalifikuota 2/3 Bendrijos narių dauguma. Tai atitinka 2005 m. vasario 2 d. Bendrijos įstatų 37 punkto reikalavimą, kuris būtinas, kad įgaliotinių vyktų teisėtai.

10. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2005 m. vasario 2 d. Bendrijos įstatų 38 punktą, įgaliotinių susirinkimo nutarimai teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvavusių įgaliotinių. Ieškovų ginčijamo susirinkimo protokole užfiksuota, kad už tai, jog Bendrijos pirmininku būtų perrinktas A. B., balsavo visi susirinkime dalyvavę įgaliotiniai. Dėl to teismas sprendė, kad ginčijamas įgaliotinių susirinkimo nutarimas teisėtas.

11. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovų argumento, kad A. B. negalėjo būti perrinktas Bendrijos pirmininku, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu pripažintas negaliojančiu Bendrijos įgaliotinių 2014 m. gegužės 29 d. susirinkimo nutarimas išrinkti jį Bendrijos pirmininku (civilinė byla Nr. 2-1346-819/2016), nurodė, kad ginčijamame 2016 m. birželio 9 d. susirinkime išreikšta daugumos Bendrijos narių valia. Aplinkybė, kad ginčijamo susirinkimo nutarimo formuluotėje panaudotas žodis „perrinkti“, neturi įtakos teismų procesiniams sprendimams, kuriuose konstatuota, jog anksčiau A. B. nebuvo išrinktas Bendrijos pirmininku. Priešingai, kitoje civilinėje byloje priimtam teismo sprendimui, kuriuo pripažintas negaliojančiu ankstesnis Bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimas išrinkti pirmininku A. B., esant neįsiteisėjusiam, naujo (ginčijamo) įgaliotinių susirinkimo protokole netikslios formuluotės parinkimas („perrinkti“ vietoj „išrinkti“) patvirtina tai, jog įgaliotiniai nežinojo galutinio bylos rezultato, peržiūrėjus teismo sprendimą apeliacine tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Apeliantai (ieškovai) A. S., N. K. ir I. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

12.1. Teismas pripažino, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2016-06-09) galiojo 2005 m. vasario 2 d. 375-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatai, tačiau net netyrė ar ginčijame sprendime dalyvavę asmenys iš tiesų turėjo teisę atstovauti bendrijos narius.

12.2. Teismas nepagrįstai bendrijos narių informavimą laikė tinkamu remdamasi išskirtinai tik bendrijos narių įgaliotinių paaiškinimais teisme, kurie teigė, kad jie iki įgaliotinių susirinkimo dėl A. B. perrinkimo namo bendrijos pirmininku ir ginčijamo susirinkimo darbotvarkės klausimais, bendravo su laiptinių butų savininkais ir jie neva norėjo, jog bendrijos pirmininku būtų A. B.. Tokie teiginiai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Priešingai, pirmosios instancijos teismui bendrijos nariai pateikė rašytinę poziciją, kad dėl A. B. perrinkimo bendrijos pirmininku niekas jų nuomonės neklausė ir 2017-11-09 rašte nurodė, kad 2016-06-09 sprendimą A. B. perrinkti bendrijos pirmininku pripažįsta neteisėtu.

12.3. Pagal DGNSB įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, įgaliotinis atstovauja jį išrinkusių bendrijos narių interesams ir įgaliotinių susirinkime įgaliotinis kiekvienu konkrečiu klausimu privalo balsuoti pagal daugumos jo atstovaujamų bendrijos narių valią, pareikštą iš anksto raštu arba kita forma. Šiuo atveju, vadovaujantis rašytiniai įrodymais, į kuriuos teismas neatsižvelgė ir netyrė, bei į bendrijos narių išdėstytą poziciją teismo posėdžiuose dėl sprendimo neteisėtumo, bendrijos nariai sutikimų perrinkti A. B. bendrijos pirmininku nedavė, bendrijos narių įgaliotiniai teismui taip pat nepateikė apie tai jokių rašytinių duomenų.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė 375-sios DNSB prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

13.1. Ieškovai ginčijo 375-osios DNSB įgaliotinių susirinkimo 2016-06-09 sprendimą bendrijos pirmininku išrinkti A. B.. Tokį savo reikalavimą ieškovai grindė tuo, kad neva jiems nebuvo pranešta apie šaukiamą susirinkimą, bendrijoje nebuvo išrinkti visi įgaliotiniai ir ginčijamame susirinkime dalyvavo mažiau įgaliotinių negu reikalinga sprendimui priimti. Teismas šių reikalavimų netenkino. Tuo tarpu, kaip galima suprasti iš ieškovų apeliacinio skundo turinio, pateikdami apeliacinį skundą ieškovai lyg ir atsisako savo argumentų dėl įgaliotinių skaičiaus ir įgaliotinių susirinkimo kvorumo, bet dėsto naujas aplinkybes, t. y. nurodo, kad pagrindas panaikinti ginčijamą įgaliotinių susirinkimo sprendimą yra tai, kad bendrija nešaukė visuotinio susirinkimo pagal reikalavimą bei kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus. Taip pat nurodo, kad neva nebuvo laikytasi įgaliotinių susirinkimo sušaukimo tvarkos. CPK 265 str. numato, kad byla nagrinėjama ir sprendimas priimamas tik dėl pareikštų reikalavimų, taigi ir išnagrinėjus nurodytas aplinkybes. Teisinis reglamentavimas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teisme keisti reikalavimus ar tų reikalavimų faktinį pagrindą, taigi, iš esmės apeliacinės instancijos teismo nagrinėtinos aplinkybės, manome, yra susijusios su pirmos instancijos teismo nagrinėtomis ir nustatytomis aplinkybėmis.

13.2. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo nurodęs, kad 2005 m. bendrijos įstatuose nėra įtvirtintas draudimas keliems bendrijai priklausantiems vienos laiptinės namams arba kelioms laiptinėms išsirinkti vieną įgaliotinį. Tokią aplinkybę teisingai nustatė ir pirmos instancijos teismas. Bendrijos įgaliotinių rinkimai nebuvo nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, kas iš esmės reiškia, kad visi 375-osios DNSB įgaliotiniai išrinkti teisėtai, o jų skaičius pakankamas, dėl ko jie turi teisę atstovauti bendrijos nariams, kurie juos išrinko.

13.3. Išrinkti įgaliotiniai, pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 14 str. 2 d. nuostatą gali rinkti bendrijos pirmininką. 2005 m. bendrijos įstatų 31 p. numatyta, kad vietoj bendrijos narių susirinkimo gali būti šaukiamas įgaliotinių susirinkimas. 2005 m. įstatų 41 p. nurodyta, kad bendrijos pirmininką gali rinkti tiek bendrijos narių susirinkimas, tiek ir įgaliotinių susirinkimas, o įstatų 39 p. iš esmės įgaliotinių susirinkimui suteikia tokias pat funkcijas kaip ir bendrijos narių susirinkimui. Taigi, bendrijos įgaliotiniai turi teisę rinkti bendrijos pirmininką ir dėl to, toks bendrijos įgaliotinių sprendimas, priimtas 2016-06-09 yra teisėtas. Tuo pačiu, pasakytina, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad įgaliotiniams buvo pranešta tinkamai – raštu pateikiant pranešimus į pašto dėžutes, tokie pranešimai buvo pateikti 2016-05-26, įgaliotiniai bendravo su bendrijos nariais, kad susidarytų nuomonę dėl spręstinų klausimų. Taigi, pranešimai buvo rašytiniai ir buvo pateikti prieš 14 dienų prieš susirinkimą. Nors pastebėtina, kad specialios įgaliotinių susirinkimo šaukimo tvarkos bendrijos įstatai nenumatė.

13.4. Nagrinėjant pirmos instancijos teisme ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jiems nebuvo žinoma apie šaukiamą įgaliotinių susirinkimą 2016-06-09, nors tokią pareigą turėjo būtent ieškovai. Apklaustas A. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini) name, nurodė, kad įgaliotiniai žinojo, ką rinkti pirmininku ir informaciją gauti bendrijoje nėra problema. Pirmos instancijos teisme paaiškinimus davė trečiaisiais asmenimis byloje esantys – A. L., V. B., N. N., B. N., E. V., A. V., kurie yra išrinkti įgaliotiniais. Šie asmenys paaiškino, kad atstovaujamiems bendrijos nariams informaciją apie vyksiantį įgaliotinių susirinkimą pateikė bei bendraudami su bendrijos nariais susidarė nuomonę dėl to, kas turi būti išrinktas bendrijos pirmininku.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys S. D., A. N., I. P., S. B., Z. R.-B., A. Š., N. K., N. P., I. T., J. K., J. I., A. B., Č. G., T. R., A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo tenkinti ieškovų apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

14.1. Pirmosios instancijos teismas netyrė trečiųjų asmenų pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad jie nebalsavo už A. B. išrinkimą bendrijos pirmininku ir jų nuomonės niekas neklausė. Šią poziciją tretieji asmenys (pasirašė net 23 bendrijos nariai) išdėstė 2017-11-09 raštu „Pozicija dėl ieškinio c. b. Nr. e2-4081-912/2017“ ir pateikė pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nagrinėdamas byla trečiųjų asmenų įrodymų netyrė, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Šalies argumentai

14.2. Bendrijos nariai sutikimų perrinkti A. B. bendrijos pirmininku nedavė, bendrijos narių įgaliotiniai teismui taip pat nepateikė apie tai jokių rašytinių duomenų. Be to į bylą pateiktas 2016-06-10 bendrijos narių prašymas dėl visuotinio susirinkimo šaukimo, taip pat paneigia bendrijos narių įgaliotinių teisme duotus paaiškinimus, kad bendrijos nariai norėjo, jog bendrijos pirmininku būtų išrinktas A. B.. Taigi, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, 13 straipsnio 4 dalis, bendrijos nariai nebuvo informuoti apie visuotiną susirinkimą, bendrijos pirmininko rinkimus ir bendrijos narių įgaliotiniams nebuvo išreiškę valios ir sutikimo perrinkti A. B. bendrijos pirmininku.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2503-392/2016 pripažino, jog 2014-05-29 bendrijos narių įgaliotinių susirinkime priimtas spendimas dėl A. B. išrinkimo bendrijos pirmininku iki 2016-05-29, yra negaliojantis. Vilniaus apygardos teismas 2016-09-21 nutartimi, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teisėto įgaliotinių išrinkimo faktą. Šiuo atveju, byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų teisėtą įgaliotinių ir bendrijos pirmininko išrinkimą, o rašytinė trečiųjų asmenų pozicija pateikta pirmosios instancijos teismui tik patvirtina, kad bendrijos nariai nebuvo išreiškę valios išrinkti A. B. bendrijos pirmininku. Atsižvelgiant į tai, paneigtinas pirmosios instancijos teiginys, kad 2016 m. birželio 9 d. susirinkime išreikšta daugumos bendrijos narių valia.

14.4. Teismas padarė visiškai nepagrįstą ir klaidingą išvadą, nurodydamas, kad vien tai, jog ieškovai nagrinėjamoje byloje neginčijo susirinkimų sprendimų dėl įgaliotinių išrinkimo, lėmė, jog aptariami bendrijos namų ir laiptinių susirinkimų sprendimai galioja, t. y. tuo pagrindu pripažino ir 2016-06-09 susirinkime priimtą sprendimą išrinkti bendrijos pirmininku A. B. teisėtu. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-2503-392/2016 dėl 2014-05-29 bendrijos narių įgaliotinių susirinkime priimto spendimo dėl A. B. išrinkimo bendrijos pirmininku pripažinimo negaliojančiu, nebuvo ginčijami sprendimai dėl įgaliotinių išrinkimo, tačiau teismas nuosekliai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs visas bylos aplinkybes (įgaliotinių skaičių, pirmininko išrinkimo aplinkybes, kvorumo buvimą ir pan.) pripažino, kad minėtas sprendimas dėl A. B. išrinkimo bendrijos pirmininku yra neteisėtas, todėl minėtą sprendimą panaikino.

Šalies argumentai

14.5. Apeliantai teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė poziciją ir nurodė, kad įgaliotinių išrinkimas yra neteisėtas, kaip neteisėtas ir pirmininko išrinkimas. Pažymėtina, kad neteisėti įgaliotinių ir A. B. vienašališkai priimami sprendimai yra žalingi bendrijai, nes neteisėtai išrinkti įgaliotiniai ir pirmininkas vienašališkai dar 2014-05-29 protokoliniu sprendimu, kuris panaikintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016-09-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2503-392/2016, padidino mokesčius už šilumos sistemos eksploataciją bei laiptinės remontą ir kt.

14.6. Tretieji asmenys sutinka su apelianto pozicija, kas bendrijos valdymas neužtikrinant bendrijos nario teisės pažeidė įstatymines normas, pamatinius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Kadangi 2016-06-09 bendrijos pirmininkas buvo išrinktas ne tik akivaizdžiai pažeidžiant imperatyvias bendrijos įstatų nuostatas, bet ir neužtikrinus bendrijos narių teisės dalyvauti priimant esminius bendrijos valdyme sprendimus, bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo sprendimas dėl bendrijos pirmininko išrinkimo pripažintinas negaliojančiu (CK 2.82 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

15. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

16. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovai pateikė naujus įrodymus – 2016-06-10 reikalavimo kopiją dėl susirinkimo sušaukimo, 2016-06-21 rašto Nr. 16-6 su atsakymu į reikalavimą kopiją, 2017-11-09 pozicija dėl ieškinio. Tretieji asmenys pateikė 2014-05-29 protokolą Nr. 3, bendrijos narių reikalavimų kopijas, 2015-03-06 protokolo kopiją, 2015-03-20 protokolo kopiją, 2015-05-22 protokolo kopiją.

17. CPK 314 str. įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantai ir tretieji asmenys nenurodė jokių argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui teikiami dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir įvertinti nagrinėjančio bylą iš esmės teismo, todėl atsižvelgiant į tai, kad CPK 314 str. nurodytų įrodymų pateikimo sąlygų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliantų pateiktas 2017-11-09 raštas-pozicija dėl ieškinio ir 2015-03-20 protokolo kopija jau yra byloje, todėl nėra tikslinga šį rašytinį įrodymą dar kartą priimti.

Dėl apeliacinio skundo

18. Apeliantai nurodo, kad ginčijamas sprendimas turėjo būti pripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, kad nebuvo laikomasi 2016-06-09 susirinkimo sušaukimo tvarkos. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.

19. Byloje nustatyta, kad apie ginčijamą susirinkimą įgaliotiniams pranešta 2016 m. gegužės 26 d. pranešimais. Jie įteikti įgaliotiniams įmetant į įgaliotinių pašto dėžutes. Byloje pateikti duomenys tvirtina, kad įgaliotinių kvorumas buvo, byloje nėra duomenų apie tai, kad kuriam nors iš įgaliotinių nebuvo pranešta apie susirinkimą. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad įgaliotiniai neinformavo bendraturčių apie sprendimo priėmimą. Priešingai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, posėdyje dalyvę įgaliotiniai paaiškino, kad iki įgaliotinių susirinkimo bendravo su laiptinių butų savininkais, klausė jų nuomonės dėl pirmininko rinkimo ir susiformavo poziciją, jog dauguma butų savininkų norėtų, kad bendrijos pirmininku būtų A. B.. Darytina išvada, kad įgaliotiniams buvo tinkamai pranešta apie susirinkimą.

20. Apeliantai ir tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jie pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinę poziciją, kad dėl A. B. perrinkimo bendrijos pirmininku niekas jų nuomonės neklausė ir 2017-11-09 rašte nurodė, kad 2016-06-09 sprendimą A. B. perrinkti bendrijos pirmininku pripažįsta neteisėtu. Apeliantų nuomone ir trečiųjų asmenų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo rašytiniu įrodymu nesivadovavo. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip tretieji asmenys patys atsiliepime nurodo 2017-11-09 raštas pasirašytas 23 asmenų, tuo tarpu bendrijos narių yra apie 176. Taigi 23 narių pasirašytas raštas negali paneigti daugumos narių valią. Tuo labiau, kad byloje nėra nustatytas neteisėtas įgaliotinių atstovavimas bendraturčiams, nes kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, apeliantai nepaneigė įgaliotinių teisės atstovauti savo bendraturčiams bendrijos veikloje.

21. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir neatsižvelgė į tai, kad 2016-06-09 įvykusio susirinkimo metu renkant bendrijos pirmininką buvo grubiai pažeistos Bendrijos įstatų 31 ir 37 p.

22. 2005 m. vasario 2 d. Bendrijos įstatų 31 punkte nustatyta, kad daugiabučiam namui atstovauti vietoj bendrijos narių susirinkimo gali būti šaukiamas įgaliotinių susirinkimas, įgaliotinių kandidatūras siūlo ir įgaliotinius renka (po vieną) kiekvieno namo laiptinės patalpų savininkai. Įgaliotinių susirinkimas šaukiamas, kai yra išrinkti visi įgaliotiniai. Įgaliotiniai renkami 3 metų laikotarpiui. Pagal 2005 m. vasario 2 d. Bendrijos įstatų 37 punktą, įgaliotinių susirinkimas teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 įgaliotinių, o pakartotinis – 1/2 įgaliotinių. Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl 2005 m. vasario 2 d. įstatų galiojimo.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimą arba panaikinimą lemia teismo klaida: sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju apeliantai tik nurodė, kad priimant 2016-06-09 įvykusio susirinkimo metu sprendimą buvo pažeisti įstatų 31 ir 37 p.. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio sprendimo neprieštaravimo nurodytiems įstatų punktams t. y. kad jie nebuvo pažeisti išsamiai pasisakė teismo sprendime. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visas aplinkybes susijusias su įgaliotinių atstovavimu savo bendraturčius bendrijos veikloje. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 9 d. įgaliotinių susirinkime nebuvo atstovaujamos iš viso 3 laiptinės, tačiau ginčijamame įgaliotinių susirinkime dalyvavę įgaliotiniai atstovavo 14 laiptinių (17 – 3 = 14). Teismas pažymėjo, kad susirinkime dalyvavę įgaliotiniai A. V., S. P. kartu atstovavo 3 laiptines, įgaliotinės N. N. ir L. P. – 4 laiptines, visi kiti 8 įgaliotiniai – po 1 laiptinę. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pagal 2005 m. vasario 2 d. įstatų 37 punktą, įgaliotinių susirinkime turėjo dalyvauti 2/3 iš 17 įgaliotinių, t. y. ne mažiau kaip 12 įgaliotinių, atstovaujančių 12 laiptinių, o nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijamame susirinkime dalyvavo 11 įgaliotinių, atstovaujančių 14 laiptinių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamame įgaliotinių susirinkime buvo atstovaujama kvalifikuota 2/3 Bendrijos narių dauguma ir tai atitinka 2005 m. vasario 2 d. Bendrijos įstatų 37 punkto reikalavimą, kuris būtinas, kad įgaliotinių vyktų teisėtai. Kadangi pirmosios instancijos teismas tokiais atsikirtimų į ieškinį teiginiais paremtą apelianto poziciją jau įvertino, o apeliaciniame skunde nepateikiama įtikinamų argumentų, kodėl teismo padarytos išvados yra neteisingos, vien aplinkybė, kad apeliantai su jomis nesutinka, pati savaime nesudaro prielaidų abejoti teismo atlikto faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo pagrįstumu.

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei 375–ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai iš apeliantų priteistina 280 EUR, t. y. po 93,33 EUR advokato pagalbos išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei 375–ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai (kodas 125115157) iš atsakovų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 93,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teisėjai Ona GasiulytėRita KisielienėDanutė Kutrienė