- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2-772-1019/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07240-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- Ž. B.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Valentinas Račys, Tadeuš Gudzinski
- Kategorijos
- 2.2.1.8Privataus gyvenimo ir kitų asmeninių neturtinių teisių gynimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovui A. R. dėl asmens garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareikštu ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad atsakovo paskleisti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) socialiniame tinklapyje vartotojo (duomenys neskelbtini) paskyroje duomenys: „(duomenys neskelbtini)“; (...)“; „(duomenys neskelbtini).“ – žemina ieškovės Ž. B. garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovą viešai atsiprašyti ieškovę ir ne vėliau kaip per 5 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per socialinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) vartotojo paskyrą ir (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresą: (duomenys neskelbtini) išplatinti sekančio turinio atsiprašymą: „Aš, A. R., atsiprašau (duomenys neskelbtini) Ž. B. už socialinio tinklalapio paskyroje (duomenys neskelbtini) išsakytus Ž. B. garbę ir orumą žeminančius teiginius (nuomonę). Pareiškiu, kad tokius teiginius išsakiau neteisėtai ir nepagrįstai. Taip pat pareiškiu, kad Ž. B. nėra (duomenys neskelbtini)“; 3) įpareigoti atsakovą pašalinti iš socialinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) vartotojo paskyros ginčo įrašus, susijusius su Ž. B.; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepriklauso jokiai politinei organizacijai, neužsiima jokia politine ar visuomenine veikla. Ji yra privatus asmuo. Atsakovo paskelbti įrašai, kurie pagal savo pobūdį artimi faktų konstatavimui, žemina ieškovės garbę ir orumą. Neatitinka tikrovės, nepagrįsti faktais ir todėl ginčijami šie duomenys: 1. (duomenys neskelbtini) atsakovo socialinio tinklalapio paskyroje paskelbti duomenys, kuriuose yra teiginiai: 1.1. „(duomenys neskelbtini) (...) „(duomenys neskelbtini) Z. B.(...) (duomenys neskelbtini)...“. Duomenys pateikti kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, konstatuojantis faktą, kad ieškovė yra vata ir (duomenys neskelbtini) tautai priklausanti fašistė. 1.2. „(duomenys neskelbtini) (...)“ – t.y. konstatuojamas faktas, jog ieškovė „už rusofašistinį lojimą“ yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažeminama iki itin žemo lygio – šuns, kuris skleidžia tik šunims suprantamus koduotus garsus, lojant. 2. (duomenys neskelbtini) paskleisti duomenys, kuriuose nurodyta: „(duomenys neskelbtini).“ – yra akivaizdžiai žeidžiančio pobūdžio. Ieškovė sumenkinama iki žemiausio lygio – daikto, prilyginama gyvūnui, tuo pačiu pakenkiama (duomenys neskelbtini) dalykinei reputacijai ((duomenys neskelbtini) yra gyvūnų prieglauda). Atsakovo paskelbti įrašai yra diskriminuojančio pobūdžio. Po atsakovo paskelbtų ginčijamų įrašų (duomenys neskelbtini) atvirai tyčiojasi iš ieškovės, naudoja psichologinį smurtą. (duomenys neskelbtini) direktorė psichologiškai terorizuoja ieškovę: reikalauja nutraukti darbo sutartį (duomenys neskelbtini) savo noru. (duomenys neskelbtini) tinklalapyje (duomenys neskelbtini) išplatino įžeidžiantį, žeminantį ieškovės garbę ir orumą įrašą. Įraše (duomenys neskelbtini) ieškovę vadina įžeidžiančiu pavadinimu – „rusofašistė“, daroma nuoroda į atsakovo tinklalapio „Facebook“ vartotojo paskyrą. Ginčijami įrašai yra nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sušlubavo ieškovės sveikata. Nuo patirto nervinio streso ir įtampos ieškovę kankina (duomenys neskelbtini). Ieškovė susidūrė su rimtais sunkumais, ieškant naujo darbo. Įrašuose esantys teiginiai turi įžeidžiantį, žeminantį ieškovės garbę ir orumą pobūdį, menkina ieškovę, siekiama ieškovę pilnai sužlugdyti, pakirsti pasitikėjimą visuomenėje. Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų. Pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžia asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą. Atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai peržengė žodžio ir saviraiškos laisvę.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad iš ieškovės ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti, kaip ieškovė vertina ginčo teiginius – ar kaip žinią, ar kaip nuomonę. Manytina, kad atsakovo teiginius ieškovė vertina kaip nuomonę. Ginčo teiginiai yra atsakovo nuomonė apie ieškovę, kuri buvo paremta objektyviais faktais – pačios ieškovės viešai skelbiamais pasisakymais ir pozicija apie nusikalstamo Rusijos režimo sukeltą karą Ukrainoje, jos įžeidūs komentarai Ukrainą palaikančių asmenų atžvilgiu. Ginčo teiginiai nėra nepagrįsta atsakovo nuomonė. Ieškovė mažiausiai du kartus paskleidė ir amoralų, militaristinį – želigovskinį, šovinistiškai nusiteikusių lenkų tarpe vis dar sklandantį sentimentą: „(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)”. Atsakovas mano, kad ieškovė negali (duomenys neskelbtini). Atsakovas kaip pilietiškas asmuo gina viešąjį interesą. Atsakovas nesutinka, kad jo pavartoti žodžiai: rusofašistas, lojimas (rusofašistinis lojimas) ir prieglauda (teiginys, kad ieškovė „gavo prieglaudą (duomenys neskelbtini)“) galėjo pažeminti ieškovės garbę ir orumą. Kaip skelbiama Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“, žodis rusofašistas apibrėžiamas kaip fašizmo ideologija persiėmęs rusas, kuris vartojamas politikos ir visuomenės srityse. Rusofašizmas – Rusijos vykdoma fašistinė politika. Žodis vata – tamsuolių pseudopatriotų, kuriems būdinga sovietinių laikų nostalgija, visuma. O vatnikas – šovinistinių pažiūrų rusas, V. P. režimo rėmėjas, perkeltine reikšme – tamsuolis pseudopatriotas, kuriam būdinga sovietinių laikų nostalgija. Ieškovės reiškiamos mintys, idėjos, atsakovo įsitikinimu, leidžia apibūdinti ieškovės reiškimąsi lojimu, t. y., gausiu kalbėjimu, plepėjimu, blevyzgomis. Ieškovės komentaruose kitų atžvilgiu naudojama nepagarbi leksika, išsireiškimai. Žodis prieglauda reiškia vietą, kur galima prisiglausti, apsisaugoti. Jis neturi nieko bendro su gyvūnu ar su bet kokiu kitu daiktu. Ieškovės spekuliacijos apie tai, kad aptariamu teiginiu atsakovas tariamai kenkia (duomenys neskelbtini) dalykinei reputacijai, yra absoliučiai nepriimtinos. Kalbant apie atsakovo (duomenys neskelbtini) įrašą, būtina įvertinti, kad jame atsakovas faktiškai kreipėsi į valstybės instituciją – Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, skatindamas šią įvertinti viešus ieškovės, kuri taip pat yra ir (duomenys neskelbtini), pasisakymus. Pačios ieškovės viešas elgesys leidžia daryti išvadą, kad toks atsakovo kreipimasis yra sąžiningas. Ieškovė privalo įrodyti, kad jos garbė ir orumas buvo pažeisti. Iš ieškovės socialinio tinklo „Facebook“ išrašų, juose esančių komentarų nesunkiai galima nustatyti, kad dar nesant atsakovo įrašų paskleidimo, su ieškove diskusijose dalyvaujantys asmenys iš esmės ieškovę vertina būtent taip, kaip tą padarė ir atsakovas. Ginčo teiginiai yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio ginama atsakovo pilietiška pozicija, siekiant atkreipti visuomenės ir valstybės institucijų dėmesį į asmenį ((duomenys neskelbtini)), kuri teikia neetišką, įžeidžiančią, nusikalstamą Rusijos režimą ir jo Ukrainoje sukeltą karą palaikančią poziciją viešoje erdvėje. Akivaizdu, kad įvertinus ir Lietuvos valdžios oficialią poziciją Rusijos agresijos Ukrainoje klausimu, ji neabejotinai prisideda prie bendro tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos, tiek ir didžiosios dalies pasaulio valstybių intereso Rusijos nusikalstamos agresijos Ukrainos atžvilgiu. Negali likti neįvertintas ir ieškovės statusas – ji yra (duomenys neskelbtini), atliekanti bene svarbiausią vaidmenį (duomenys neskelbtini). Įrašai buvo daromi turint labai aiškų tikslą, juose esanti nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą ir buvo susijusi su viešuoju interesu. Ginčo teiginiuose yra teikiama atsakovo nuomonė apie ieškovę, kurią iššaukė ieškovės vieši pasisakymai ir komentarai socialiniame tinkle „Facebook“.
Ieškovė pateikė dubliką, nurodė, kad nuomonė turi būti reiškiama neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti. Atsakovo atsiliepime išdėstytų atsikirtimo motyvų, argumentų, teiginių, samprotavimų analizė išryškina atsakovo priešišką požiūrį į tam tikrus istorinius faktus ir su jais susijusius asmenis, situacijas, šiuolaikinius politikus, kuris paremtas atsakovo pseudopatriotizmu, ksenofobijomis (priešiškumu rusams, lenkams), neadekvačia vaizduote apie kylančias grėsmes. Atsakovas mato priešą kiekvienoje asmenybėje, kurios individuali nuomonė nesutampa su atsakovo subjektyviomis vaizduotėmis. Ieškovė nedalyvauja jokioje politinėje veikloje. Atsiliepimo motyvai (atsiliepime 18 punktas), kuriais atsakovas siekia pateisinti savo neteisėtą elgesį (veiksmus) ieškovės atžvilgiu, yra populistiniai ir iš esmės kursto tik tautinę nesantaiką. Motyvai, kuriuose reiškiama tautinė neapykanta, vertintini kaip prieštaraujantys gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), teisėtumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principams (CK 1.5 straipsnis), bei neleistina įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnis). Ieškovės sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) šalių susitarimu. Atsakovo pateiktoje rašytinėje medžiagoje nepateikta įrašų, kuriuos galima būtų identifikuoti kaip ieškovės atvirus pasisakymus dėl karo prieš Ukrainą palaikymo. Nesutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija dėl ieškovės atžvilgiu panaudotų žodžių (jų junginių) – „vata, rusofašistas, rašistas, lojimas“ – neutralumo. Žmogaus asmenybės palyginimas su „vata“, kaip daiktu, vertintinas kaip pažeminimas ir garbės bei orumo pažeidimas. Žodžio,,vatnikas“ nei Lietuvių kalbos nei Dabartinės lietuvių kalbos žodynuose apibrėžimo nėra. Atsakovas žodžius „vata“, „vatnikai“, „russofašistas“, „rašistas“ naudoja išimtinai kitataučių, ypač rusų pažeminimams, sumenkinimui. Žodis (veiksm.) loti, loja, lojo vartojamas, kai kalbama apie šunį, lapę ir reiškia – išduoti aštrius, sprogstamus garsus. Ieškovė suprato tokią prasmę, kaip atsakovo siekį pažeminti. Atsakovas neturi teisės viešai aptarinėti ieškovės elgesio, kadangi ieškovė yra neviešas, privatus asmuo, vedanti privatų gyvenimą, viešai žeminti ieškovės garbę ir orumą. Susirašinėjimas per „Facebook“ socialinį tinklą su atsakovo nurodyta N. R. buvo išimtinai privatus, asmeninis ir neskirtas paviešinimui socialiniuose tinkluose. J. B. siūlymas ieškovei (duomenys neskelbtini) sukėlė nereikalingas emocijas ir įtampą, užgavo ieškovę. Komunikuojant socialiniame tinkle, ieškovė, priešingai nei nurodo atsakovas, neskleidė jokios fašistinės ar neofašistinės ideologijos. Atsakovo neteisėtai, pažeidžiant ieškovės teisę į privatų gyvenimą ir susirašinėjimo slaptumą (CK 2.23 straipsnis), surinkti duomenys ir pateikti į civilinę bylą pagal CPK 177 straipsnio 1-2 dalis vertinti kritiškai, kaip pažeidžiantys įrodymų leistinumo, pagrįstumo ir teisėtumo principus.
Atsakovas pateikė tripliką, nurodė, kad iš dublike dėstomų argumentų galima daryti išvadą, jog ieškovė vertina ginčo teiginius kaip išimtinai atsakovo nuomonę apie ieškovę. Esminis klausimas šioje byloje yra ne tai, kaip šiuos teiginius vertina ieškovė, o kaip jie vertintini objektyviai, atsižvelgiant į pačios ieškovės viešai skleidžiamą poziciją ir pasisakymus. Ir kaip ieškovę dėl jos viešų pasisakymų vertina visuomenė. Ieškovė pati kartu su dubliku teikia viešus socialinio tinklo „Facebook“ naudotojų komentarus, kuriuose visi komentarus teikiantys asmenys ieškovės veiksmus vertina lygiai taip pat, kaip ir atsakovas. Nurodytus komentarus teikiantys asmenys juose nurodo ir kitą informaciją, kuri taip pat faktiškai grindžia atsakovo išsakytą nuomonę apie ieškovę: J. B. teiginiai, kad „(duomenys neskelbtini) pasakoja, kad dar nežinodami šitos istorijos susidūrė su (duomenys neskelbtini) priešišku nusiteikimu Ukrainos atžvilgiu – (duomenys neskelbtini) nuplėšė Ukrainos vėliavas“. D. M. teiginiai, jog (duomenys neskelbtini) direktorė ją informavo, jog „<...> priėmė į darbą, o tik po to gavo informaciją apie jos elgesį ir prorusišką nusiteikimą buvusioje darbovietėje“. Argumentai apie tautinę nesantaiką atrodo keistokai, kuomet, kaip galima nustatyti iš prie dubliko pridedamo susirašinėjimo, būtent ieškovė užsipuolė asmenį, vardu N. R., reikšdama jai priekaištus, kurie buvo grindžiami būtent tautinės neapykantos pagrindu. Atsakovas teikia savo nuomonę apie ieškovės atitinkamą reiškimąsi socialinio tinklo erdvėje. Atsakovas nesutinka, kad Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“ teikiami ginčo teiginiuose naudojamų žodžių apibrėžimai nėra oficialūs ir juo, kaip galima suprasti iš ieškovės teiginių, nėra galimybės vadovautis kaip oficialiu šaltiniu. Diskusija su N. R. buvo vieša ir prieinama bet kuriam suinteresuotam asmeniui. Ieškovė negali nesuprasti, kad jos vieši pasisakymai apie konkrečius asmenis ir reiškinius sukels viešą diskusiją.
2024-01-30, 2024-04-11 teismo posėdžių metu ieškovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), turi daugiau negu (duomenys neskelbtini) m. darbo stažą, neturėjo papeikimų darbe. Pastaruoju metu negali dirbti ramiai, nes visuomenė ją šmeižia. Pernai per „(duomenys neskelbtini)“ buvo siunčiamos įžeidžiančios žinutės, kad ji „lojanti rusofašistė“. Ieškovė niekada nebuvo atleista už rusofašistinius žodžius, niekada nedirbo Rusijai. Žodžiai žemina iki itin žemo lygio, neva „rado prieglaudą“ – kaip šuo. Atsakovas persekiojo ieškovę, surado kitoje įstaigoje ((duomenys neskelbtini)). Ieškovė niekada nedarė blogo (duomenys neskelbtini), nekalbėjo (duomenys neskelbtini) apie politiką. Po atsakovo įrašų (duomenys neskelbtini) pradėjo atviras patyčias – neva ji rusofašistė, kabino užrašus, (duomenys neskelbtini) padarė įrašą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) po atsakovo įrašo, suorganizavo smurtą prieš ją. Po to direktorė paprašė išeiti iš darbo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sušlubavo sveikata, patyrė didelį stresą. Po (duomenys neskelbtini) įrašų išėjo iš (duomenys neskelbtini). Po įrašų privalėjo aiškintis su administracija. Atsakovas neturi teisės žeminti dėl jos tautybės. Socialiniuose tinkluose privalėjo pasikeisti pavardę, nes jo draugai jai rašė žinutes apie Rusiją. Paaiškino, kad laimėjo konkursą dėl darbo (duomenys neskelbtini), bet nepriėmė į (duomenys neskelbtini), nes bijojo, kad direktorė neteks darbo, nes atsakovas daro įtaką (duomenys neskelbtini). Atsakovas veikia kartu su J. B., su kuria ieškovė turėjo konfliktą, J. B. pirma įžeidė ieškovę. Jie ieško (duomenys neskelbtini) tautybės žmonių ir neleidžia dirbti valstybinį darbą. Patyrė didelę psichologinę traumą – (duomenys neskelbtini) m. atsakovas skelbia neapykantą rusams, vadina „rusofašiste“, „vata“ – pagal tautybę, nes žodis „vata“ vartojamas kalbant apie rusų tautybę. Jis siekia pažeminti ją kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tautos atstovę. Dėl ieškovės rašytų komentarų paaiškino, kad sureagavo į ant N. R. profilio nuotraukos uždėtą Ukrainos vėliavą, nes N. R. kalbėjo negražiai apie Ukrainą, o užsidėjo Ukrainos nuotrauką. Tai buvo spontaninė reakcija. Parašė netyčia ne per „Messenger“. Norėjo išsiaiškinti tiesiogiai. Rašė žinutes J. B., nes norėjo įžeisti. Buvo stresas dėl karo. J. B. kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, buvo ieškovės darbe. Darbe skirtas įspėjimas dėl (duomenys neskelbtini) etikos pažeidimų dėl jos pasisakymų. Išėjo iš (duomenys neskelbtini), nes buvo grasinama direktorei. Dėl ieškovės komentaruose vartojamo termino „dura“ (kvailė) nurodė, kad tai nėra necenzūrinis žodis. Ieškovė nurodė, kad yra impulsyvus žmogus, (duomenys neskelbtini), todėl taip parašė. Ji pirma niekam nerašė, o gynėsi. „Facebook‘e“ vyksta ginčai, vieni vatnikai, kiti – myli Lietuvą. Ji nė prie vienų. Ji dirba Lietuvai. Atsakydama į klausimą dėl konkrečių jos rašytų komentarų nurodė, kad gal ir rašė „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena, ją įžeidė gal. Jei ieškovei pagal tautybę rašo nesąmones, ji atsikerta. Prisimena tik J. B., nes ji grasino ieškovei. (duomenys neskelbtini), dėl to ją žeidžia žodžiai „rusofašistė“, siūlymas važiuoti į (duomenys neskelbtini). Atsakovas ją persekioja, ieško informacijos apie ją, rado informaciją dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir parašė (duomenys neskelbtini) įrašą. Neleidžia jai dirbti. Nurodė, kad nepalaiko A. P., vieną kartą jis parašė gerą komentarą, todėl ieškovė parašė „bravo“ – demokratija. Sutinka, kad „loti“ turi daugiau reikšmių kaip metafora; tai priklauso nuo konteksto. Atsakovo metafora ją žemina. Matė atsakovo (duomenys neskelbtini), kad žemina pagal tautybę. Atsakovas nukreipia (duomenys neskelbtini) ją žeminti pagal tautybę – (duomenys neskelbtini) parašė „(duomenys neskelbtini)“ ir įdėjo atsakovo nuorodą. Ieškovė sprendžia, kad atsakovas prašė draugų parašyti jai; jai parašė D. A. Atsakydama į klausimą dėl ieškovės komentaro „(duomenys neskelbtini)”, paaiškino, kad nebaigė iki galo sakinio, nes (duomenys neskelbtini) visų. Nors du kartus pasakė apie lenkišką žemę, bet Vilnius ir lietuviška žemė. Į klausimą, ar V. P. yra karo nusikaltėlis, nurodė, kad nieko apie jį nemano, neturi jokios nuomonės apie kitų valstybių vadovus. Politika nedomina. Aktyviai kalba apie (duomenys neskelbtini), nes daug keliauja, kalba su (duomenys neskelbtini). Į klausimą, ar Rusija teisėtai užpuolė Ukrainą, atsakė, kad nepolitikuoja, nevertina, nenori kištis į politiką. Ji yra (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo prašymu iš (duomenys neskelbtini), nes pavargo nuo atsakovo komentarų, visokių pasisakymų, turėjo didelį krūvį, daug valandų dirbo, taip pat dėl (duomenys neskelbtini) išėjo. J. B. skambino į (duomenys neskelbtini). Buvo spaudimas administracijai. Nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad kai (duomenys neskelbtini) ieškovė susipyko su J. B., tada ji pradėjo skambinti į (duomenys neskelbtini), skambino žurnalistai. Direktorei skambino iš (duomenys neskelbtini) naktį po (duomenys neskelbtini) įrašo, kad ieškovę atleistų iš darbo. (duomenys neskelbtini) nedarė spaudimo ieškovei rašyti prašymo išeiti iš darbo. Ji pati nutraukė darbo sutartį iš gailesčio (duomenys neskelbtini) administracijai.
2024-04-11, 2024-04-12 teismo posėdžių metu atsakovas paaiškino, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, kad ieškovė paima truputį tiesos ir sumaišo su melu. Sako, kad atsakovas užsipuola rusus, nekenčia rusų. Taip nesąžininga, taip nėra, kad nekenčia visų rusų. Jis nėra ksenofobas. Nurodė, kad nėra draugai su J. B., todėl ieškovės teiginiai, kad jis veikia su J. B. kaip sindikatas, netiesa. Ieškovės atsisakymas politikuoti labai išraiškingas; nepasisakė apie Ukrainą šioje byloje, nors būtų jai buvę naudinga parodyti savo požiūrį. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) savęs nelaiko. Jį apibūdina kaip (duomenys neskelbtini), jis turi (duomenys neskelbtini) požymių, jo „Facebook“ paskyrą seka virš (duomenys neskelbtini) žmonių. Turi (duomenys neskelbtini) informacinius kanalus ir (duomenys neskelbtini). Ginčo įrašų tikslas – bendrasis gėris, apsaugoti (duomenys neskelbtini), kuriems (duomenys neskelbtini) ieškovė. Ieškovė negali turėti prieigos prie (duomenys neskelbtini), dėl to panaudojo „Facebook“ priemonę paskelbti viešai. Apie ieškovę susidarė įspūdį, kad jos prokremlinis, želigovskinis požiūris, tiesiai šviesiai ji pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) žemė. Jos retorika kolegų atžvilgiu pritrenkianti, ieškovė naudojo necenzūrinę leksiką. Iš to suprato, kad reikia imtis veiksmų, jog toks veiksmas būtų viešas, gali būti, kad būtų baudžiamasis persekiojimas dėl veikimo prieš valstybę. Duomenis apie ieškovės pasisakymus pirmiausia sužinojo iš J. B., D. A., anksčiau apie ieškovę nežinojo. D. A. susilaukė ieškovės neadekvačios reakcijos, nes jis paviešino atsakovo įrašą. D. A. ant „Facebook“ paskyros „sienos“ buvo paviešinęs susirašinėjimą. Dėl įrašuose pavartotų žodžių paaiškino, kad „lojimas“ pavartotas kaip metafora. Visus epitetus vartojo pagal faktą. Rusofašizmas – civilizuotų valstybių vartojama kategorija. Atsakovas būna išraiškingas, tačiau ieškovės atžvilgiu buvo maksimaliai tikslus. „Facebook“ įrašas buvo padarytas (duomenys neskelbtini) (paskutinis redagavimas (duomenys neskelbtini) val.). Data svarbi dėl to, nes ieškovės negalėjo atleisti dėl ginčo įrašo, nes buvo penktadienio vakaras, o ją atleido pirmadienį (ieškovė nurodė, kad ją atleido dėl įrašo). Ieškovė kaip nori, taip ir nurodo aplinkybes, kodėl išėjo iš darbo. Atsakovas neigiamai atsiliepia ir apie lietuvių tautybės asmenis. Rusofašistiškai nusiteikusių yra ir lietuvių. Atmeta etninį įrašo aspektą. Komentarų po įrašais būna daug. Atsakovas neturi laiko fiziškai redaguoti komentarų. Atsiliepime paminėjo, kad ieškovė naudojo G. retoriką, nes rusofašistinė retorika rezonuoja su G. retorika, nacistinės propagandos leksika ir kultūra. Ieškovė savo komentaruose pati remiasi G. Dėl rusofašisto sąvokos paaiškino, kad tai ne fašizmas, rusofašistinė sąvoka siauresnė. Atsakovas turbūt iš J. B. sužinojo, o gal iš kito asmens, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, rinkti duomenis apie žmogų, kuris elgiasi amoraliai, nėra persekiojimas. Ginčo įrašų tikslas buvo tas, kad visuomenė sužinotų, koks asmuo dirba šalia (duomenys neskelbtini) ir Švietimo ir mokslo ministerija imtųsi atitinkamų priemonių. Suprato, kad toks įrašas gali daryti įtaką jos profesinei veiklai.
2024-04-11 teismo posėdžio metu liudytoja N. Č. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau – (duomenys neskelbtini). Pažįsta ieškovę ir žino apie (duomenys neskelbtini) atsakovą. Paaiškino, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) m. dirbo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini), nes ji propagavo Rusiją ir P. Dėl konflikto liudytoja stebėjo (duomenys neskelbtini), kalbėjo su (duomenys neskelbtini). Ieškovė gynė P. politiką. Ieškovė atleista jos prašymu, bet liudytoja rekomendavo direktorei ją atleisti, nes konfliktuojanti (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) spaudė keisti (duomenys neskelbtini), kuri garbino agresyvią šalį. Buvo prasidėjęs karas (Rusijos – Ukrainos, 2014 m. Krymo, Donbaso okupacija), nenorėjo kelti neigiamų emocijų (duomenys neskelbtini). Nutraukė darbo sutartį bendru sutarimu – direktorė norėjo padėti žmogui, kad nesusigadintų reputacijos. Nurodė, kad su J. B. dirba kartu. Ieškovė kartais parašydavo komentarų ir liudytojos atžvilgiu. Kai pamatė konfliktą „Facebook“, liudytoja priėjo prie J. B., pasakė apie buvusį konfliktą (duomenys neskelbtini). Ieškovė per daug gina Rusiją kaip ypatingą šalį ir V. P.
2024-04-11 teismo posėdžio metu liudytoja J. B. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), taip pat yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovės asmeniškai nepažįsta. Atsakovą pažįsta darbiniais reikalais. Liudytoja buvo pirmoji, kuri susidūrė su ieškove. Pirmą karo dieną jos pažįstamą, jos buvusio (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), užsipuolė ieškovė, todėl liudytoja pasiūlė jai (duomenys neskelbtini). Ieškovė įžeidinėjo viešai ir asmeninėmis žinutėmis, terorizavo skambučiais. Liudytoja parašė (duomenys neskelbtini), informavo apie konfliktą. Kadangi buvo vieši komentarai, žmonės sekė, ką ieškovė pasisakė kitų žmonių atžvilgiu. Liudytoja gavo ir daugiau ieškovės pokalbių ekrano nuotraukų, žmonės jau buvo anksčiau kreipęsi į (duomenys neskelbtini) dėl to. Apie šią situaciją liudytoja pasakė L. K., nes manė, kad (duomenys neskelbtini) yra grėsmė nacionaliniam saugumui, jis skambino į (duomenys neskelbtini), kad pasakytų, kokia (duomenys neskelbtini) dirba. Liudytoja patvirtino, kad ieškovė rašė jai įžeidžiančius necenzūrinius žodžius. Liudytoja tą informaciją parodė atsakovui. Ieškovė žmogų užpuolė dėl Ukrainos vėliavos. Žino, kad iš (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo atleista lyg bendru sutarimu, viskas vyko po šio viešo pasisakymo internete. Kai išsiaiškino, kas yra N. ieškovės žinutėse (past. – liudytoja N. Č.), klausė kolegų apie ieškovę. Kolegos gerai atsimena, kad buvo konfliktiška dėl prorusiškos pozicijos. Informaciją rodė atsakovui, nes ji pilietiška, yra jo bendramintė. Yra įsitikinusi, kad valstybinėje (duomenys neskelbtini) negali dirbti antivalstybinių pozicijų turintis asmuo, taip necenzūriškai rašantis viešai. Po šių įrašų buvo Švietimo ir mokslo ministerijos rekomendacijos, kaip elgtis tokiais atvejais. Kadangi akivaizdžiai suprato, kad asmuo antivalstybinės pozicijos, tikslas buvo atkreipti dėmesį, kad tokie asmenys stebimi. Neatrodė, kad gali išprovokuoti konfliktą. Žmogus išsiprovokuoja tiek, koks yra. (duomenys neskelbtini) išsiprovokavo iki keiksmažodžių.
2024-04-12 teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo konflikto su (duomenys neskelbtini) dėl P., gal liudytoja supainiojo ją su kitu asmeniu. (duomenys neskelbtini) dar po to (duomenys neskelbtini) m. lankė (duomenys neskelbtini) kalbos būrelį. Jos (duomenys neskelbtini) vertintos gerai. Tuo metu galėjo pasakyti, kad Rusija didi šalis, turinti savo kultūrą. O P. nėra Rusija. (duomenys neskelbtini) necenzūriniais žodžiais vadino P., ieškovė pranešė N., kad jie keikiasi. Jokių pareiškimų iš (duomenys neskelbtini) nebuvo.
2024-04-12 ieškovės advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Teiginys „rusofašistė“ yra konstatuojamojo pobūdžio. Šis žodis žemina ieškovės garbę ir orumą; sukėlė atitinkamas pasekmes, reakciją dėl neegzistuojančių aplinkybių. Atsakovo motyvai atsiliepime, jo pasaulėžiūra šiuo aspektu yra radikali dešinė. Atsakovo argumentai nėra teisiniai, kursto tautinę nesantaiką ir neskatina visų gyventojų konsolidacijos. Yra įvairūs istoriniai aspektai, kurių geriau neliesti. Įžeidinėti tokį politiką kaip V. T., už kurį piliečiai turi teisę atiduoti savo balsą, juos vadinti rusofašistais, neteisinga. Šie argumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos politikos santykiams su Lenkija, todėl neleistini. „Lojimas“ yra žeminančio pobūdžio ir netaikomas žmogaus asmens atžvilgiu, nes žmogus paprastai komunikacijoje vartoja kalbą. Įžeidinėti tokiu būdu trūksta argumentų. „Gauti prieglaudą“ – nepaneigtas faktas, kad ieškovė laimėjo konkursą ir gavo darbo vietą. Iki šiol ieškovė turi kvalifikaciją (duomenys neskelbtini). Padėkos raštai patvirtina gebėjimus rengti (duomenys neskelbtini). Atsakovo įsitikinimai kertasi su objektyvia realybe. Argumentai, kad ieškovė yra rusofašistė, yra nepriimtini ir turi būti pašalinti. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė tikrai yra fašistė. Ieškovės įrašuose nėra panaudotos jokios rusofašistų simbolikos. Liudytoja J. B. teigė, kad jai buvo grasinama, nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ieškovės komentaras nebuvo skirtas paviešinimui, kai ją pradėjo smerkti, buvo grandininė reakcija. Yra galbūt necenzūriniai žodžiai, emocinis reiškinys. Teiginiai „vatnikas“, kuriuos vartoja rusų tautybės atstovų atžvilgiu, yra neleistini civilizuotoje valstybėje. Formuojama nuomonė lietuvių tautos prieš kitataučius. „Vatnikas“, „rusofašistė“, „lojimas“ yra žeminančio pobūdžio, įžeidžia ieškovės garbę ir orumą.
2024-04-12 ieškovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad daug metų dirbo (duomenys neskelbtini), daug pastangų įdėjo, (duomenys neskelbtini) dirbo, jos (duomenys neskelbtini) rezultatai labai geri, yra gera (duomenys neskelbtini). Suklydo, turėjo konfliktą su J. B., praėjo (duomenys neskelbtini) m., pripažįsta savo kaltę. Atsakovas neturi teisės žeminti ją. Iš (duomenys neskelbtini) išėjo savo noru ir laimėjo konkursą. Atsakovas ir J. B. ją persekiojo, po įrašo (duomenys neskelbtini) ją terorizavo, nuteikinėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prieš ją. Vienas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ išplatino garbę ir orumą žeminantį įrašą, darė nuorodą į atsakovo įrašą. (duomenys neskelbtini) įrašas buvo (duomenys neskelbtini) val., atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) poilsio laiką, darytina išvada, kad atsakovas suorganizavo naudoti smurtą, nes kitų (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Sušlubavo sveikata, (duomenys neskelbtini). Socialinių tinklų paskyrose buvo priversta pasikeisti pavardę. (duomenys neskelbtini) direktorė sakė, kad bijo atsakovo ir todėl nesudarė darbo sutarties. Atsakovas veikia kartu su J. B., kuri, naudodamasi tarnybine padėtimi ir partiniu priklausymu, suranda, kur ieškovė dirba. Prašo patenkinti ieškinį, nes atsakovas kenkia ieškovės garbei ir orumui ir Lietuvai, kuriai taip reikia (duomenys neskelbtini).
2024-04-12 atsakovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad nėra tokių faktų, jog jis kursto tautinę nesantaiką. Ieškovės žodžiai „(duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) žemė“ – lenkų šovinistinis požiūris. „Lojimas“ yra metafora, naudojama buityje, popkultūroje. Asmenys turi teisę į emocijas, metaforas. Ieškovės reiškimasis buvo ne tik politiniu aspektu, buitinio vulgarumo retorika. Ieškovė, būdama (duomenys neskelbtini), aiškina kolegei – „(duomenys neskelbtini)“. Grasinimas nėra tik teisinė kategorija. Ieškovė J. B. rašė naktimis: „(duomenys neskelbtini)“ ir kitas žinutes. Galima vertinti kaip grasinimus. Ieškovė manipuliuoja informacija, advokatas spekuliuoja, kad atsakovas teigia, jog visi rusai „vatnikai“. Rusai nėra „vata“. Tikslas nėra pažeminti ieškovės poziciją, šalys skirtingai vertina tekstą. Pagal ieškovės pusę, fašizmas tik tada, kai yra svastika, vokiškasis fašizmas. Bet fašizmas gali būti ir lenkiškas. Rusofašizmas – turi mintyje rusiškąjį fašizmą, kuris įgavęs baisų pagreitį. 2014 m. karas prieš Ukrainą, prijungiant Krymą, Donbasą, 2022-02-24 tiesioginė invazija į Ukrainą. Ieškovės pusė manipuliuoja faktais. Jie nepripažįsta rusiškojo fašizmo. Kai deda „like“, rašo „bravo“ ant atvirai rusofašistinių tezių ant A. P. įrašų, įsirašo į rusofašistų gretas. Jei žmogus švaistosi rusofašistine retorika, kai Rusija užpuola Ukrainą, neturi stebinti reakcija į tai. Atsakovas reiškė nuomonę, pareiškė pilietinę poziciją – skatino (duomenys neskelbtini) įvertinti situaciją. Žmonės neigiamai reagavo ne į įrašą, o į ieškovės žinutes.
2024-04-12 baigiamojoje kalboje atsakovo advokatas nurodė, kad bylos esmė yra keturi teiginiai, kurie, pagal ieškovę, pažemino jos garbę ir orumą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas pažeidė garbę ir orumą. Šiuo atveju buvo pareikšta nuomonė, nėra nė vieno teiginio, kad būtų pripažintas žinia. Didžiąja dalimi ieškovės pusė kalba apie istorinius faktus, apie fašizmą, nors apie tai nėra įrašuose. Neužtenka įrodyti, kad ieškovė teiginius vertina kaip žeminančius orumą. Joks asmuo nevertins ieškovės poelgių pozityviai. Sąmonės srautui apibūdinti „lojimas“ yra gražus apibūdinimas. Pagal įrodymų visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nebuvo faktinio pagrindo. Atsakovas nepažįsta ieškovės, nėra asmeninės nesantaikos. Nebuvo siekio žeminti, tai pilietiška reakcija į pačios ieškovės veikimą. Apie neigiamas pasekmes nėra nė vieno įrodymo (apie sveikatos būklę, kad atleido dėl įrašų). Atoveiksmį sukėlė jos pačios elgesys. Jos garbę ir orumą žemina jos pačios leksika, pyktis, kuris trykšta iš žinučių. Sąvoka „rašizmas“ vartojama politinei ideologijai apibūdinti (Wikipedia). Plačiai žinoma, vartojama sąvoka. Nepagrįsta teigti, kad žemina garbę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad A. R. savo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskelbė įrašus apie ieškovę. Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti žeminančiais jos garbę ir orumą bei įpareigoti atsiprašyti bei pašalinti šiuos teiginius: „(duomenys neskelbtini)“; <...> „(duomenys neskelbtini)“ Ieškovės teigimu, atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, teiginiai „vata“, „rusofašistė“, „rusofašistinis lojimas“, „gavo prieglaudą“ žemina jos garbę ir orumą, todėl prašo atsiprašyti ir įrašus pašalinti. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodė, kad ieškovės ginčijami teiginiai yra atsakovo nuomonė, kuri buvo paremta objektyviais faktais – pačios ieškovės viešai skelbiamais pasisakymais ir pozicija apie nusikalstamo Rusijos režimo sukeltą karą Ukrainoje; ginčo įrašais buvo siekiama atkreipti visuomenės ir valstybės institucijų dėmesį į asmenį ((duomenys neskelbtini)), kuri teikia neetišką, įžeidžiančią, nusikalstamą Rusijos režimą ir jo Ukrainoje sukeltą karą palaikančią poziciją viešoje erdvėje.
Taigi byloje šalių ginčas kilo dėl atsakovo paskleistos informacijos apie ieškovę vertinimo. Atsakovas socialiniame tinke „Facebook“ turi (duomenys neskelbtini) sekėjų, atsakovo socialinio tinklo „Facebook“ paskyra yra viešai prieinama ne tik sekėjams, bet ir bet kuriam kitam asmeniui. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl informacijos paskleidimo fakto nėra, t. y. nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) „Facebook“ paskyroje atsakovas viešai ne vienam asmeniui paskleidė informaciją apie ieškovę.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos dėl garbės ir orumo gynimo yra dispozityvios ir teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymų. Teismas turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir spręsti dėl jų pakankamumo teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teismo išvadoms pagrįsti. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 76 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti, kad jos garbė ir orumas buvo pažeisti, t. y., kad atsakovo išsakyti teiginiai neatitinka ieškovės poelgių ir kad jų paskleidimas atitinkamai įtakojo neteisingos viešosios nuomonės apie ją susiformavimą.
Reputacija yra vienas iš asmens privataus gyvenimo elementų, ginamų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas garbę apibūdina kaip visuomenės pripažįstamą asmens pagarbą už nuopelnus, šlovę, gerą vardą; orus bendrine prasme reiškia turintis vidinės pagarbos, jaučiantis savo vertę. Tokiu būdu garbė – tai teigiamas asmens socialinis vertinimas, gera viešoji nuomonė apie jį; orumas yra asmens savęs vertinimas, kaip jis atrodo visuomenės akyse. Tačiau orumas nėra subjektyvus asmens savęs vertinimas, jį lemia visuomeninis vertinimas, visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, kokie neigiami; todėl asmens savęs vertinimo kriterijus turi būti viešoji nuomonė. Įstatymai gina asmens garbę ir orumą kaip asmens moralinį vertinimą, tačiau saugo ne visas šio vertinimo puses, jie garantuoja asmeniui tik tą įvertinimą, kurį jis savo veiksmais, poelgiais užsitarnauja. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Žeminti garbę ir orumą reiškia menkinti asmens gerą vardą visuomenėje bei mažinti jo paties savęs vertinimą. Teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, turi vadovautis ne subjektyvia ieškovo, atsakovo nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. birželio 11 d. Apžvalga dėl CK 7 straipsnio, 7-1 straipsnio ir LR visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas, Nr. A2-9).
Asmens saviraiškos laisvė – saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Konvencijos 10 straipsnis; Konstitucijos 25 straipsnis; Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė ir laisvė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir kt.
Siekiant nustatyti dviejų besirungiančių Konvencijos straipsnių – 8 ir 10 – tinkamą pusiausvyrą, turi būti nustatyta, ar paskleista žinia taip rimtai pakenkė asmens reputacijai, kad pažeidė jo orumą ir taip sutrikdė asmens mėgavimąsi savo privačiu gyvenimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą byloje Karakó prieš Vengriją, peticijos Nr. 39311/05). EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr. 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu v. Romania, peticijos Nr. 28871/95).
Taigi teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
EŽTT savo sprendimuose, kuriuose buvo sprendžiama dėl Konvencijos 10 straipsnio pažeidimo, ne kartą nurodė, kad saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Ši laisvė, galiojanti su apribojimais, įtvirtintais Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje, taikytina ne tik „informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ir nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai. Konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad šiai laisvei taikomos išimtys, tačiau jos turi būti aiškinamos griežtai, o bet kokių apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai (EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside v. Jungtinė Karalystė, peticijos Nr. 5493/72; 1991 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Oberschlick v. Austrija (Nr. 1), peticijos Nr. 11662/85; 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Jersild v. Danija, peticijos Nr. 15890/89; 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Janovski v. Lenkija, peticijos Nr. 25716/94; 1999 m. lapkričio 25 d. sprendimas byloje Nilsen & Johnsen v. Norvegija, peticijos Nr. 48898/99; 2007 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Kwiecien v. Lenkija, peticijos Nr. 51744/99). EŽTT 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendime byloje Eigirdas & VĮ „Demokratijos plėtros fondas“ v. Lietuva, peticijų Nr. 84048/17 ir 84051/17, nurodyta, kad pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį saviraiškos laisvės apribojimai diskusijų viešojo intereso klausimais yra beveik neleistini.
Ieškovė siekia apginti savo neturtines teises ir interesus – garbę ir orumą. Kasacinio teismo konstatuota, kad neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 39 punktą).
CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 36, 44 punktus). Taigi, atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovės pažeistų teisių gynimo būdo. Pažymėtina, kad jeigu asmens garbė ar orumas yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją duomenų paneigimas teismo tvarka.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ginčo teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, tačiau juos vertina kaip nuomonę, ieškinio reikalavimu prašo atsiprašyti už teiginius (nuomonę). Ieškovės dublike atsakovo teiginiai vertinami kaip nuomonė, teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ginčo teiginiai yra žinia ir nuomonė. Atsakovo vertinimu, jis išreiškė nuomonę.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 30 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023 39 punktas).
Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą).
Nors aplinkybė, kad informacija paskleista būtent socialiniame tinkle, nėra esminė sprendžiant žinios ir nuomonės atribojimo problemą, nes kriterijai, pagal kuriuos atribojama žinia nuo nuomonės, išlieka tie patys, tačiau svarbu įvertinti tai, kad socialinių tinklų paskyrų turinys dažnai pasižymi raiškos betarpiškumu, asmeniniu pobūdžiu, didesniu emocionalumo lygiu.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje paskelbė du ginčo įrašus: (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) – „(duomenys neskelbtini)“. Teismas, spręsdamas dėl (duomenys neskelbtini) įraše paskleistos informacijos pobūdžio, atsižvelgia į visą įrašo tekstą (civ. bylos 1 failas, b. l. 11; 94-95; ((duomenys neskelbtini)) nes, kaip minėta, byloje ginčijama tik keletas įrašo teiginių, ir nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad ginčijamame įraše atsakovas nurodė faktines aplinkybes dėl ieškovės viešai skelbtų „Facebook“ komentarų ir šių aplinkybių subjektyvų vertinimą, t. y. iš esmės atsakovas išdėstė nuomonę apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) įraše paskelbęs ginčo teiginius ne tik pačiame įraše detalizavo ieškovės komentarų turinį, bet ir pateikė šių komentarų ekrano nuotraukas, t. y. kartu su įrašu pateiktos trys ekrano nuotraukos su ieškovės komentarais, reaguojant į kolegės „Facebook“ profilyje uždėtą Ukrainos vėliavą pirmąją Rusijos prieš Ukrainą karo dieną (2022-02-24), taip pat septynios ekrano nuotraukos, patvirtinančios ieškovės įžeidžiančio, necenzūrinio, grasinančio pobūdžio asmenines žinutes liudytojai J. B. (pažymėtina, kad keiksmažodžiai, kalbos ir moralės reikalavimų akivaizdžiai neatitinkantys žodžiai tiesiogiai į sprendimą neperkeliami, darant nuorodą į civilinės bylos medžiagą; pastaba – kalba netaisyta) ((duomenys neskelbtini)) (civ. bylos failas 2, b. l. 3-15; 30-31). Byloje, remiantis atsakovo paaiškinimais, liudytojos J. B. parodymais, nustatyta, kad ieškovės komentarus, kurių pagrindu atsakovas parašė ginčo įrašus, jis gavo iš liudytojos ir kitų asmenų. (duomenys neskelbtini) įrašas paskelbtas darant nuorodą į ankstesnį, (duomenys neskelbtini), įrašą (civ. bylos failas 1, b. l. 11). Ginčo žodžių junginiai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ negali būti laikomi žinia, kadangi, kaip pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Šiuo atveju objektyviai neįmanoma patikrinti asmens (ieškovės) požiūrio į politinius, istorinius įvykius. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, visų atsakovo pasisakymų tekstą, aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikta informacija, vertina, kad atsakovo paskelbtas tekstas yra ieškovės ankstesnių viešų ir neviešų komentarų Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste vertinimas ir išvados apie tai. Atsakovo teiginiai apie ieškovę yra išreikšti vaizdingais, komentuojamojo pobūdžio žodžiais ir pasakymais, tačiau juose nėra nurodyta informacija apie konkretų įvykį ir konkrečius veiksmus, kurių egzistavimą ir teisingumą būtų galima patikrinti. Teiginiai nėra pakankami, kad būtų įvertinti kaip žinia, kaip aiškių faktų konstatavimas – juose yra pateikiama bendro pobūdžio informacija ir subjektyvus vertinimas, nėra pateikiama konkreti informacija apie konkretų įvykusį faktą, todėl šiems teiginiams netaikytinas tiesos kriterijus. Įvertinus paskleistų teiginių kontekstą, formuluočių konstrukciją, darytina išvada, kad atsakovas ginčo teiginiais išreiškė savo subjektyvų faktų ir duomenų vertinimą, t. y., ginčo teiginiai laikytini nuomone. Vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad ginčo įrašuose pateikta žinia, o ne subjektyvus tam tikrų duomenų vertinimas, suvokimas ir jo perteikimas.
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Taigi, asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pakenkti ieškovui, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 56 punktas). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 58 punktas).
Atsakovo teigimu, faktinis pagrindas jo paskleistai nuomonei apie ieškovę susidaryti buvo jos pačios vieši ir asmeniniai komentarai „Facebook“ socialiniame tinkle. Byloje nėra ginčo, kad pateikti komentarai, rašyti iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“, yra ieškovės (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Ieškovės teigimu, jos garbę ir orumą žemina ginčo įrašuose teiginiai „rusofašistė“, „vata“. Vertinant atskirus ginčo teiginius, pažymėtina, kad abi šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu plačiai išsakė savo pozicijas dėl istorinių įvykių, atskirų sąvokų (fašizmo, rusofašizmo ir pan.) vertinimo. Tačiau šiuo konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar paskleisti teiginiai, be kita ko, nėra įžeidžiantys ir turėjo pakankamą faktinį pagrindą. Ieškovės teigimu, komunikuojant socialiniame tinkle ji neskleidė jokios fašistinės ar neofašistinės ideologijos, nenaudojo jokios fašistinės simbolikos. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo įrašuose ir nėra teiginių apie fašizmą, vartojama sąvoka „rusofašistė“. Pažymėtina, kad visuotinai pripažįstama, jog rusofašizmu laikytina Rusijos vykdoma fašistinė politika, ideologija, o rusofašistu apibūdinamas asmuo, palaikantis, perėmęs šią ideologiją. Žodis „vata“ vartojamas apibūdinant pseudopatriotus, kuriems būdinga sovietinių laikų nostalgija, V. P. režimo rėmėjus (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Ieškovės vieši pasisakymai (komentarai), jos neadekvati reakcija, taip pat ir necenzūriniais žodžiais (pvz., (duomenys neskelbtini)) (civ. bylos 1 failas, b. l. 5-7, 9, 16, 37), akivaizdžiai parodo jos pačios požiūrį į Rusijos karą Ukrainoje, Rusijos valdžios palaikymą, nors teismo posėdžio metu nurodė nesidominti politika, nekomentuojanti apie kitų valstybių prezidentus ir pan. Kaip matyti iš byloje pateiktų ieškovės „Facebook“ komentarų N. R. paskyroje, jai ant profilio nuotraukos užsidėjus Ukrainos vėliavą (kas, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, buvo vertinama kaip palaikymas Ukrainai), ieškovė pati eskaluoja ginčą ((duomenys neskelbtini)) (civ. bylos failas 2, b. l. 7, 21), tiesiogiai jos pačios komentaruose nurodytas komunizmo režimo palaikymas („(duomenys neskelbtini)“ (past. – kalba netaisyta)), pritarimas Rusijos režimui („<...> (duomenys neskelbtini)) (civ. bylos failas 2, b. l. 21). Iš pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad liudytoja J. B. po (duomenys neskelbtini) ginčo įrašu nurodė, jog „(duomenys neskelbtini) pasakoja, kad dar nežinodami šitos istorijos, susidūrė su (duomenys neskelbtini) priešišku nusiteikimu Ukrainos atžvilgiu – (duomenys neskelbtini) nuplėšė Ukrainos vėliavas“. Ieškovės pritarimą Rusijos vykdomai politikai patvirtino ir liudytoja N. Č. Vertinant visumą įrodymų, pažymėtina, kad ieškovės viešas pritarimas A. P., kuris nuteistas dėl šnipinėjimo (duomenys neskelbtini), įrašams, paskelbtiems (duomenys neskelbtini) (civ. bylos failas 1, b. l. 73-76), taip pat iliustruoja ieškovės požiūrį. Nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti kontekstą, tai, jog aptartas ieškovės viešas nuomonės reiškimas buvo iškart prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, o pirmasis atsakovo paskelbtas ginčo įrašas buvo (duomenys neskelbtini).
Vertinant, ar atsakovas nuomonę reiškė sąžiningai, reikšminga tai, kad atsakovas, reikšdamas nuomonę savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, prie savo įrašų pridėjo ieškovės komentarų socialiniame tinkle „Facebook“ ekrano nuotraukas, todėl atsakovo paskyros sekėjai galėjo įvertinti tiek atsakovo įrašą (komentarą), tiek ieškovės komentarus, kurių pagrindu atsakovas parašė įrašą, įvertinti atsakovo nuomonę ir kt. Minėta, kad atsakovas prie (duomenys neskelbtini) įrašo pridėjo ieškovės komentarų fragmentus, tokiu būdu sekėjams buvo sudaryta galimybė įvertinti atsakovo nuomonės faktinį pagrindą. Byloje nustatyta, kad atsakovas parašė ginčijamus įrašus gavęs iš J. B. ir kitų asmenų ieškovės komentarų „Facebook“ ekrano kopijas. Iš pateiktų „Facebook“ komentarų matyti, kad kiti asmenys taip pat ieškovę vertina kaip (duomenys neskelbtini), skleidžiančią rusišką propagandą (pvz., „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“) ir toks vertinimas nebuvo sąlygotas atsakovo įrašo, priešingai, atsakovas šiuos komentarus gavo prieš jam parašant ginčo įrašus (civ. bylos failas 1, b. l. 69, 71).
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą neigiamai nuomonei apie ieškovę, jos požiūrį į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, pritarimą vykdomai politikai susidaryti ir ją paskleisti. Teismo vertinimu, ginčo teiginiuose pavartotas žodis „rusofašistė“, atsižvelgiant į visumą nustatytų faktinių aplinkybių, negali būti vertinamas kaip žeminantis garbę ir orumą.
Vertinant ginčo teiginius, svarbu, kaip visuomenė suprato paskleistus duomenis. Iš pateiktų komentarų po (duomenys neskelbtini) įrašu nustatyta, kad požiūris į atsakovo paviešintus ieškovės komentarus yra neigiamas. Ieškovės teigimu, atsakovo teiginiai formuoja visuomenės požiūrį į (duomenys neskelbtini) tautybės atstovus. Nors teismo proceso metu ne kartą ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimų metu teigė, kad atsakovo įrašai kursto tautinę nesantaiką, yra diskriminuojančio pobūdžio dėl (duomenys neskelbtini), nukreipti prieš (duomenys neskelbtini) tautybės asmenis, tačiau, įvertinus visumą byloje esančios rašytinės medžiagos, tokią išvadą daryti nėra pagrindo. Tai, jog po viešu atsakovo įrašu kilo platesnė diskusija dėl rusų mokyklų, rusų kalbos dėstymo (civ. bylos failas 2, b. l. 129), nesudaro pagrindo spręsti, kad diskusija nukreipta prieš rusų tautybės asmenis. Juolab, įvertinus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo įrašai yra diskriminuojančio pobūdžio dėl (duomenys neskelbtini). Ginčo įrašuose apskritai nėra nė vieno teiginio, susijusio su ieškovės (duomenys neskelbtini), o įrašuose pabrėžiama tik ieškovės profesija, siekiant atkreipti dėmesį į ieškovės elgesį, viešai komentuojant „Facebook“.
Ieškovės teigimu, po atsakovo įrašų ji susilaukė daug neigiamos reakcijos. Teismo vertinimu, ieškovė, viešai komentuodama socialiniuose tinkluose, negalėjo nesuprasti, kad jos vieši pasisakymai apie konkrečius asmenis ir reiškinius, ypač išreikšti neetiška, necenzūrine kalba, akivaizdu, kad sukels viešą diskusiją. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad ji komentarus rašė apimta stresinės situacijos, kurią sukėlė liudytojos J. B. komentaras su siūlymu ieškovei (duomenys neskelbtini), taip pat tuo metu buvusi įtampa darbovietėje, kai, prasidėjus karui, su (duomenys neskelbtini) kiti nebendravo. Tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų viešų ieškovės komentarų, diskusijose ieškovė dalyvavo ilgą laiką, todėl jos teiginiai, kad komentarus ji rašė išprovokuota, spontaniškai, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, komentarai rašyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmeniniai komentarai taip pat rašyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (civ. bylos failas 2, b. l. 45-70).
Ieškovės teigimu, žodžiai „lojanti“, „rado prieglaudą“ žemina jos garbę ir orumą, nes ji pažeminama iki itin žemo lygio – šuns, kuris skleidžia tik šunims suprantamus garsus lojant, taip pat sumenkinama iki žemiausio lygio – daikto, prilyginama gyvūnui. Vertinant, ar atsakovo nuomonė buvo adekvati ir pareikšta tinkama forma, atsižvelgtina į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad teisė skleisti informaciją apima ir teisę naudoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kurių pagalba pateikiama informacija abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama, jeigu šios lingvistinės ir literatūrinės priemonės nereiškia teisės skleisti informaciją ribų peržengimo, t. y. jeigu jomis naudojamasi sąžiningai, nesiekiant įžeisti ar pažeminti asmens, apie kurį rašoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2000; kt.). Konvencijos 10 straipsnio prasme nedraudžiamas vaizduojamo objekto savybių padidinimas, perdėjimas, perkeltinės reikšmės pasakymas (hiperbolizavimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2001; kt.).
Remiantis lietuvių kalbos žodynu, žodis „loti“ turi keletą reikšmių, be kita ko, apibūdinamas kaip „daug plepėti, šnekėti; blevyzgoti; apkalbėti, šmeižti, išjuokti; barti“ (http://www.lkz.lt/?zodis=loti&id=18071440000). Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovės komentarų gausą, jų intensyvumą, komentaruose vartojamą necenzūrinę, neetišką leksiką, aptariamas komentavimas gali būti vaizdingai apibūdinamas „lojimu“. Žodis „prieglauda“, remiantis lietuvių kalbos žodynu, reiškia „vietą, namus, pastogę prisiglausti, prieglobstį, globą“ (http://www.lkz.lt/?zodis=prieglauda&id=22251010000). Taigi šis teiginys taip pat neturi neigiamo atspalvio. Įvertinus ginčo teiginių pavartojimo kontekstą, aptartas žodžių reikšmes, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad minėti teiginiai žemina garbę ir orumą.
Ieškovės teigimu, neatitinka tikrovės teiginys, kad ji dėl savo viešų pasisakymų buvo atleista iš (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ginčo teiginius pripažinus nuomone, jiems tiesos kriterijus nėra taikomas. Kita vertus, svarbus faktinis tokių teiginių pagrindas. Iš ieškovės paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų apie darbo sutarčių nutraukimą (civ. bylos failas 1, b. l. 104, 105) nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) metais dirbo (duomenys neskelbtini), kuriose darbo sutartys nutrauktos ieškovės prašymu ar bendru šalių sutarimu. Liudytoja N. Č. patvirtino, kad, ieškovei dirbant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., buvo kilę konfliktų dėl ieškovės prorusiško požiūrio propagavimo (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš liudytojos J. B. parodymų, apie ieškovės viešus pasisakymus ji informavo (duomenys neskelbtini), į kurią jau buvo anksčiau kreipęsi ir kiti asmenys. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) pabaigoje kilusio ieškovės ir liudytojos J. B. konflikto, liudytoja skambino į (duomenys neskelbtini), ieškovė (duomenys neskelbtini) žodžiu buvo įspėta daugiau nerašyti komentarų. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) (civ. bylos failas 2, b. l. 87-91) nustatyta, kad ieškovė ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, jog ieškovės darbe po konflikto su J. B. buvo (duomenys neskelbtini) posėdis, ieškovė gavo įspėjimą. Pasak ieškovės, po (duomenys neskelbtini) įrašo (duomenys neskelbtini) direktorei skambino iš (duomenys neskelbtini), kad ieškovę atleistų iš darbo, tačiau (duomenys neskelbtini) nedarė spaudimo ieškovei rašyti prašymo išeiti iš darbo. Bylos duomenimis, ieškovės darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) nutraukta (duomenys neskelbtini) darbuotojo prašymu. Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar atsakovas, rašydamas „<...> (duomenys neskelbtini) <...>“, turėjo tam pakankamą faktinį pagrindą, svarbu ne vien darbo sutarčių nutraukimo teisinis pagrindas, tačiau visuma aptartų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad dėl savo neetiško elgesio socialiniuose tinkluose, išsakomo požiūrio ir to požiūrio išraiškos būdo (viešų komentarų „Facebook“) ieškovė darbe sulaukė atitinkamo neigiamo vertinimo, dėl ko darbo sutartys buvo nutrauktos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą ginčo teiginiui „<...> (duomenys neskelbtini) <...>“.
Sprendžiant dėl nuomonės paskleidimo sąžiningumo, svarbu yra nustatyti teisingą asmens teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimo pusiausvyrą. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs svarbiausius (susistemintus) kriterijus: 1) viešos diskusijos prisidėjimas prie bendrojo intereso klausimo; 2) asmens (subjekto), apie kurį diskutuojama, pobūdis (žinomumas ar pan.); 3) šio asmens (subjekto) ankstesnis elgesys; 4) skelbiamos informacijos gavimo būdas ir tikrumas; 5) publikacijos turinys, forma ir padariniai; 6) taikomos sankcijos griežtumas (EŽTT 2012 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Axel Springer AG v. Vokietija, peticijos Nr. 39954/08; 2014m. sausio16 d. sprendimas byloje Tierbefreiere v. Vokietija, peticijos Nr. 45192/09).
Vertinant, ar paskleista nuomonė prisidėjo prie bendro intereso klausimo, t. y. saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiktų „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų bei remtis tinkamu svarbių faktinių aplinkybių vertinimu (EŽTT 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Hertelv. Šveicarija, peticijos Nr. 25181/94; 2005 m. gegužės 15 d. sprendimas Steel & Morrisv. Jungtinė Karalystė, peticijos Nr. 68416/01; 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimas Flux v. Moldova, peticijos Nr. 28702/03). Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka mažai vietos saviraiškos laisvės apribojimams diskusijoje dėl bendrojo intereso klausimų (EŽTT 1989 m. lapkričio 20 d. sprendimas Markt Intern Verlag Gmbh & Klaus Beermann v. Vokietija, peticijos Nr. 10572/83).
Remiantis teisės doktrina, viešasis interesas – tai ne vien valstybės interesas, bet visų pirma visuomenės (lot. populus) interesas. Viešojo intereso sinonimais laikytinas visuomenės, bendras, kolektyvinis, socialinis interesas. Gali skirtis tik viešojo intereso apimtis – kartais jis gali būti visos visuomenės, kartais tik atskiros grupės ar sluoksnio interesas (pavyzdžiui, vartotojai, tautinės mažumos, smulkieji akcininkai ir pan.), tačiau vis tiek visada bus viešasis interesas. Šiuo atveju atsakovo įrašai susiję su viešąja diskusija apie (duomenys neskelbtini), palaikančius Rusijos režimą, karinius veiksmus Ukrainoje, pateisinančius karą ir agresiją, kas neabejotinai priskiriama viešajam (bendrajam) interesui. Ieškovės teigimu, ji yra privatus asmuo, jos susirašinėjimas su N. R. buvo išimtinai privatus, asmeninis. Pažymėtina, kad, priešingai, nei nurodo ieškovė, susirašinėjimas su N. R., kaip ir su daugeliu kitų asmenų, vyko viešai skelbiant komentarus. Ieškovės teigimu, atsakovas ir kiti asmenys neteisėtai rinko informaciją apie ieškovės privatų gyvenimą, byloje pateiktas asmeninis susirašinėjimas, todėl surinkti duomenys vertintini kaip pažeidžiantys įrodymų leistinumo, pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalį ir 197 straipsnio 1 dalį asmeninio susirašinėjimo medžiaga, tame tarpe asmeniniai užrašai, yra laikomi rašytiniais įrodymais, kuriais asmuo gali remtis įrodinėdamas jam reikšmingas byloje aplinkybes, taip pat asmuo turi teisę prašyti teismo išreikalauti tokio pobūdžio įrodymus iš asmens, kuris juos turi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į bylą pateikti ieškovės susirašinėjimo fragmentai su byloje nedalyvaujančiais asmenimis buvo gauti iš šių asmenų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad šių įrodymų pateikimas pažeidžia ieškovės ar kitų asmenų teisę į privatų gyvenimą (Civilinio kodekso 2.23 straipsnis), todėl laikytini tinkamais ir leistinais įrodymais byloje.
Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia paskleista ginčijama nuomone siekęs atkreipti visuomenės ir valstybės institucijų dėmesį į asmenį ((duomenys neskelbtini)), kuri teikia neetišką, įžeidžiančią, nusikalstamą Rusijos režimą ir jo Ukrainoje sukeltą karą palaikančią poziciją viešoje erdvėje. Ieškovės teigimu, ji yra privatus asmuo, todėl atsakovas neturi teisės viešai aptarinėti jos elgesio.
Teismui, siekiančiam nustatyti, ar nuomonė buvo pareikšta sąžiningai, išlaikant teisingą interesų pusiausvyrą, ne mažiau svarbu yra ir pats asmuo, apie kurį nuomonė paskleista, t. y. kokia asmens profesija, vykdoma veikla, dėl ko visuomenės interesas žinoti apie ieškovo galimai atliekamus teisei prieštaringus veiksmus gali būti pagrįstas, o ieškovo tolerancija kritikai turėtų būti didesnė.
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl šių aplinkybių nėra ginčo, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini), ieškovės į bylą pateikti (duomenys neskelbtini) patvirtina jos profesinius pasiekimus. Neabejotina, kad (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į jų ypatingą svarbą (duomenys neskelbtini), siekiant didinti profesijos prestižą, pasitikėjimą šalies švietimo sistema, keliami aukšti etikos reikalavimai ne tik profesinėje veikloje (Pedagogų etikos kodeksas, patvirtintas Švietimo ir mokslo ministro 2018-06-11 įsakymu Nr. V-561), tačiau ir elgesiui už (duomenys neskelbtini) ribų. Iš ginčo įrašų nustatyta, kad atsakovas, paskleisdamas nuomonę apie ieškovę, siekė paviešinti netinkamą, nederamą ieškovės kaip (duomenys neskelbtini) elgesį. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ginčo įrašuose tiesiogiai siekiama atkreipti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dėmesį. Aplinkybę dėl ginčo įrašų prisidėjimo prie bendrosios diskusijos itin aktualiu klausimu patvirtina į bylą pateikti viešos diskusijos fragmentai. Pažymėtina, kad atsakovo ginčo įrašuose pateiktos informacijos aktualumą, jų viešinimo svarbą pagrindžia ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2022-04-22 švietimo įstaigų vadovams parengtos rekomendacijos Dėl teisinių priemonių (duomenys neskelbtini), kurie pritaria Rusijos agresijai prieš Ukrainą, skleidžia dezinformaciją ir melą (civ. bylos failas 2, b. l. 125-126), iš kurių matyti, kad karo ir agresijos pateisinimas pažeidžia (duomenys neskelbtini) pareigas, (duomenys neskelbtini) turėtų drausti (duomenys neskelbtini) reikšti tarptautiniams nusikaltimams (be kita ko, Rusijos Federacijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainoje) pritariančias pažiūras.
Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo įrašai buvo daromi sąžiningai, turint pakankamą faktinį pagrindą, nesiekiant pažeminti ieškovės, tačiau turint labai aiškų ir pateisinamą tikslą išviešinti netinkamą ieškovės kaip (duomenys neskelbtini) elgesį, atkreipti visuomenės ir valstybės institucijų dėmesį, kas neabejotinai susiję su viešuoju interesu.
Teismas pažymi, kad teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo išdėstyta nuomonė dėl ieškovės buvo paremta objektyviu faktiniu pagrindu (remiantis ieškovės viešais ir asmeniniais komentarais „Facebook“ socialiniame tinkle) ir šį faktinį pagrindą atsakovas įrodė, ieškovė šių duomenų leistinais įrodymais nepaneigė. Atsakovo paskleista informacija, atsižvelgiant į ieškovės statusą, buvo nurodyta turint pozityvų tikslą – atkreipti visuomenės ir valstybės institucijų dėmesį į (duomenys neskelbtini), kuri teikia neetišką, įžeidžiančią, nusikalstamą Rusijos režimą palaikančią poziciją viešoje erdvėje. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo teiginiai buvo pateikti etiškai, taisyklinga lietuvių kalba, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, kartu pateikiant ir ieškovės pasisakymų fragmentus, nesiekiant ieškovės pažeminti ir įžeisti, nurodyta informacija nebuvo išgalvota. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas, paskelbdamas ginčo įrašus, būtų sąmoningai siekęs sumenkinti ieškovės garbę ir orumą ar pažeminti ją kitų asmenų akivaizdoje. Teismas pažymi, kad tokia išvada darytina įvertinus įrašų turinį sistemiškai, o ne atskirai pavienius žodžius.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovas nurodo, kad patyrė 4961 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš pateiktų ataskaitų matyti, kad sąskaitos išrašytos atsakovui už atsiliepimą į ieškinį, kitus parengtus procesinius dokumentus, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (civ. bylos failas 1, b. l. 77-78, 121-122, 136-139; failas 2, b. l. 107-110, 118-121). Iš teismui pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, t. y. mokėjimo nurodymų, nustatyta, kad atsakovas už patirtas atstovavimo išlaidas yra apmokėjęs 4961 Eur.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).
Atsižvelgiant į ginčo ir įrodinėjimo sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, advokato darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistina 4961 Eur atstovavimo išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (6,64 Eur) nepriteisiamos, nes jos nesiekia minimalios valstybei priteistinos sumos (8 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), 4961 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.