- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-04
- Bylos Nr.
- II-69-827/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00027-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. Ž.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 12.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant vertėjai Olgai Macijauskienei, skundą padavusiam asmeniui I. Ž. ir jo atstovei advokatei A. M., institucijos, priėmusios nutarimą (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos) atstovui Leonardui Urbanovič,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Ž. (toliau - ir Pareiškėjas) skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-3690-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3690-2019 (toliau- ir Nutarimas) I. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 281 straipsnio 1 dalį skirta 130 EUR bauda, už tai, kad 2019 m. balandžio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad I. Ž., jam priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), iškirto 9 patenkinamos būklės saugotinus Paprastuosius klevus, neturėdamas savivaldybės išduoto leidimo šiems medžiams kirsti, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše nustatytų 9 punkto reikalavimus (b.l. 25-26)
Šalies argumentai
I. Ž. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3690-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka su Nutarime nurodytu kaltinimu, kad jis, jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iškirto 9 patenkinamos būklės saugotinus Paprastuosius klevus, neturėdamas savivaldybės išduoto leidimo šiems medžiams kirsti, nes jokių pažeidimų nepadarė, jokių klevų, kurie nebūtų leistini kirsti, nekirto. Pažymi, kad visas jam žinomas aplinkybes nurodė administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantiems pareigūnams, tačiau jie jo neklausė, jokių papildomų veiksmų atlikti nenorėjo, jo nurodytų aplinkybių dėl medžių kirtimo netikrino, liudytojų nepaklausė, o jo paaiškinimus vertino kaip versiją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tiek AN protokolas, tiek Nutarimas surašyti neatlikus jokio tyrimo, tik užfiksavus patį medžių nupjovimo/ iškirtimo faktą, kas neatitinka ANK reikalavimų. Taip pat skunde nurodo, kad jo atžvilgiu buvo surašytas AN protokolas jam nedalyvaujant, pažeidžiant ANK 608, 609 straipsnių reikalavimus, bei pats administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyko nesilaikant nustatytos tvarkos, neužtikrinant vertėjo dalyvavimo, nedarant garso įrašo, kas tik patvirtina Nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Skunde nurodo, kad jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent jis iškirto medžius byloje nėra ir negali būti, nes tokių veiksmų jis neatliko, todėl nutarimas naikintinas, o byla jo atžvilgiu nutrauktina (b.l. 2-3).
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į I. Ž. skundą, nurodydama, kad Institucijos nuomone pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas. Institucija atsiliepime pažymi, kad 2019 m. kovo 20 d. telefonu buvo gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), darbininkai kerta storesnius, negu įrašyta leidime, medžius. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė L. Z. kartu su vyriausiąja specialiste E. G. 2019 m. birželio 5 d. patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas I. Ž. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės išduotą 2018 m. birželio 21 d. leidimą Nr. A320-826/18(2.3.1.20-UK2) atlikti žemės sklypo valymą, pašalinant savaime priaugusius 1 medžių grupės medelius iki 8 cm skersmens, menkaverčius savaiminius krūmus bei atžalas, paliekant vertingus saugotinus medžius. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2019 m. balandžio 18 d. išrašo matyti, kad nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso I. Ž. ir R. Ž.. Žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną, žemės sklypo naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ priedo 4 punkto 4.1. papunkčio kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje, mieste saugotiniems želdiniams priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys - didesnio kaip 20 cm skersmens. Patikrinimo metu žemės sklype užfiksuoti išpjauti 9 patenkinamos būklės saugotini paprastieji klevai - 26,5 cm., 30 cm., 27 cm., 30 cm., 31 cm., 27,5 cm., 28,5 cm., 25,5 cm. ir 31 cm, skersmenų, neturint savivaldybės išduoto leidimo kirsti šiems medžiams, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų 9 punktą.
Atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą I. Ž. neigė padaręs įstatymų pažeidimą, nuolat kėlė klausimą, kodėl šie medžiai buvo priskirti saugotiniems. Nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype, kur augo nurodyti medžiai, yra projektuojamas daugiabutis namas. Neva, kas nupjovė šiuos medžius jam nėra žinoma. Šiuos nukirstus medžius jis esą matė kaimyniniuose sklypuose, tačiau į policiją nesikreipė, nes manė, kad jie nieko neišaiškins. Tačiau šie I. Ž. teiginiai buvo įvertinti kaip jo gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Galima teigti, kad I. Ž. buvo suinteresuotas, kad nurodyti medžiai būtų iškirsti, kadangi toje vietoje jis ketina statyti daugiabutį namą. Tačiau tam jis turėjo gauti savivaldybės leidimą. Paprašius nurodyti jo paminėtų kaimynų adresus ir pavardes, arba kitaip juos identifikuoti, jis to nepadarė. I. Ž. akcentavo, kad, jo nuomone, Institucijos pareigūnai nepagrįstai pripažino jo sklype nukirstus medžius saugotinais. Taigi, I. Ž. buvo suinteresuotas nurodytų saugotinų medžių iškirtimu. Nurodęs, kad ne jis kilto saugotinus medžius, nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis siekė nustatyti jo nuosavybę sunaikinusius asmenis, viso tyrimo metu buvo nenuoseklus. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad žemės sklypas, kuriame augo nurodyti saugotini medžiai, randasi (duomenys neskelbtini), ir nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad aplinkinių namų gyventojai I. Ž. sklype neva kirto saugotinus medžius.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos teigimu, I. Ž. 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje NR. AM-AAD-ANR_N-3690-2019 pagrįstai pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje bei patrauktas administracinėn atsakomybėn. Institucija nesutinka su I. Ž. teiginiu skunde, kad jam nebuvo užtikrintas lietuvių kalbos vertėjas, nes tyrimo metu asmuo vertėjo paslaugų atsisakė ir pats surašė paaiškinimą lietuvių kalba. Dėl kito pareiškėjo argumento, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nebuvo fiksuojamas darant garso įrašą, Institucija atkreipia dėmesį, kad ANK neįpareigoja instituciją nagrinėjančią administracinio nusižengimo bylą ne teismo ir žodinio proceso tvarka, daryti garso įrašą. Atsiliepime pažymi, kad I. Ž. nepaaiškino, kaip galėjo būti pažeistos jo teisės bylą nagrinėjant ne teismo, žodinio proceso tvarka ir nedarant garso įrašo. Asmeniui, bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą ir jis šia teise pasinaudojo. Atsiliepimu prašoma I. Ž. skundo dėl 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje NR. AM-AAD-ANR_N-3690-2019 netenkinti ir šį nutarimą palikti galioti (b.l. 30-32).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad pažįsta I. Ž., yra kaimynai, kartu dirba, t.y. jis turi savo projektavimo įmonę, kuri užsiima projektavimu ir dizainu, o I. Ž. – kitos įmonės vadovas, juos sieja sutartys tarp įmonių, santykiai draugiški, taip pat bendrauja šeimomis. Žino, kad nagrinėjama byla dėl medžių iškirtimo. Nurodė, kad pernai I. (Ž.) paprašė nuvažiuoti kartu į Aplinkos apsaugos departamentą, nes gavo šaukimą atvykti, o jis nekalba lietuviškai. Ten nuvažiavus, juos pasodino kabinete. Jis paprašė parodyti visą tai sklype. Susitikime sklype dalyvavo dvi merginos, joms nepavyko parodyti. Jis surašė paaiškinimą, kurį I. pasirašė. 2019 m. rudenį I. Ž. vėl gavo šaukimą, paprašė jo važiuoti kartu. Kai atvažiavo, jiems buvo pasakyta, kad nepriims, todėl važiavo kitą dieną. Užėjus pas Institucijos atstovą, pastarasis nenorėjo jo (liudytojo) įleisti. Atstovas pasiaiškino aplinkybes, o jis bandė viską išversti I. Ž.. Po to parašė pasiaiškinimą I. Ž. vardu ir atidavė atstovui į rankas. Institucijos atstovas pasakė, kad byla išnagrinėta, liepė laukti žinių. Tai pat nurodė, kad I. Ž. sklypas yra adresu (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą ten lankėsi, kai susitiko su Aplinkos apsaugos departamento atstovais. Sklype matė šiukšles. Institucijos atstovių (merginų) prašė jiems parodyti kelmus, tačiau jos atsisakė parodyti kelmus, sakė, kad neis į sklypą, nes jis buvo baisus. Prie sklypo ribos jis matė kelmelį su įaugusiu metalo gabalu, tačiau nežino ar jis buvo I. Ž. sklypo ribose. Prieš tai sklypo nebuvo matęs, jo neprojektavo. Taip pat nurodė, kad paaiškinimą I. Ž. vardu rašė gal birželio ar liepos mėn. 2019 m. birželio 6 d. patikrinimo akte paaiškinimas surašytas jo, aktą jiems davė Aplinkos apsaugos departamente. Paaiškinimus rašė 3 kartus. Kartu su I. Ž. nuvykus į Aplinkos apsaugos departamentą, nors I. Ž. sunkiai kalbėjo lietuviškai, vertėjo nepasiūlė nei karto. Taip pat jis (liudytojas) dalyvavo ir 2019 m. gruodžio 3 d. posėdyje, vertėjo nepasiūlė. Kai rašė paaiškinimą nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kabinete buvo jis su I. Ž. bei Institucijos atstovas L. U.. Jo nuomone, bylą nagrinėjęs pareigūnas matė, kad būtent jis (liudytojas) rašo paaiškinimą, nes jis tuo tikslu ir atėjo, kad I. Ž. padėti parašyti paaiškinimą, išversti. Institucijos atstovas tuo metu žiūrėjo į kompiuterį, jo stalas buvo apkrautas. Atėjus, atstovo buvo paklausta, ar galima prisėsti prie šoninio stalo, atstovas leido, davė rašiklį. Kai rašė paaiškinimą nebuvo nusisukę, atstovas galėjo matyti kas rašo, su juo dar buvo konsultuojamasi kaip rašyti, bet gal kompiuteris užstojo veidą. 2019 m. liepos 2 d. sklypo neapžiūrėjo, nes Institucijos pareigūnės atsisakė eiti į sklypą. Dar buvo atvažiavęs į pagalbą vyrukas, kuris pasakė, „Jums reikia, Jūs ir ieškokit kelmų. Mes savo padarėme“, į sklypą nėjo, gal bijojo susipurvinti batus.
Liudytojas A. R. nubraižė planą, kuriame pavaizdavo kur stovėjo Institucijos pareigūno stalas, kur sėdėjo jie su I. Ž. nagrinėjant AN bylą.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. Z. parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįstą sklypo savininką, jo draugą ir kolegą. Žino, kad nagrinėjama byla dėl nukirstų saugotinų medžių. Paaiškino, kad 2019 m. kovo 20 d. gautas pranešimas dėl kertamų medžių. 2019 m. balandžio 24 d. ji kartu su E. G. nuvažiavo į sklypą, sustikime buvo ir I. Ž.. Jo buvo paprašyta leidimo dėl medžių kirtimo. I. Ž. pateikė leidimą sklypo valymui, paliekant saugotinus medžius. Jos atliko nupjautų saugotinų želdinių matavimus, ir nustatė, kad nupjauti 9 saugotini medžiai. 2019 m. birželio 6 d. pakvietė I. Ž., kad įteikti žalos apskaičiavimą, tačiau jis nesutiko su žalos dydžiu ir pasišalino. Kiek atsimena, žalos apskaičiavimo įteikti nepavyko. Taip pat nurodė, kad su I. Ž. kalbėjo lietuviškai, susišnekėjo. Kai pasakė, kad žala virš 5000 eurų, I. Ž. pamojavo ties smilkiniu ir išėjo. Po to jis buvo kviečiamas antrą kartą administracinio nusižengimo protokolo surašymui, tačiau datos neprisimena. Kaip antrą kartą susitiko I. Ž. sklype, I. Ž. buvo su draugu. Buvo įteiktas patikrinimo aktas, su kuriuo jie nesutiko, parašė pastabas. Šio susitikimo metu taip pat dalyvavo ir institucijos atstovas A. M. (viso dalyvavo ji, A. M., I. Ž. su draugu). Kas rašė pastabas ant patikrinimo akto ji nematė, nes jie rašė automobilyje. 2019 m. birželio 5 d. aktas I. Ž. buvo įteiktas 2019 m. liepos 2 d. 10.00 val., jis jį pasirašė, parašė nusiskundimus. Nors pranešimą apie medžių kirtimą gavo 2019 m. kovo 20 d., dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų trūkumo Faktinių duomenų patikrinimas vietoje įvyko tik 2019 m. balandžio 24 d. Taip pat nurodė, kad I. Ž. lietuviškai kalbėjo sunkiai, bet suprato, apie ką kalbama, jam buvo pasakyta, kad bus atliekami matavimai, o jis išėjo pas kaimynus ir negrįžo. Vertėjas jam nebuvo siūlytas, nes dažniausiai pavyksta susikalbėti lietuviškai, kolegė šiek tiek kalba rusiškai. Administracinio nusižengimo tyrimo metu pranešėjas, kuris pranešė apie kertamus medžius nebuvo apklaustas, jis tik telefonu informavo, kad kertami medžiai, kuriems nėra leidimo. Leidimas viešai prieinamas. 2019 m. liepos 2 d. susitikime dalyvavo specialistas A. M.. Tą kart sklypas nebuvo apžiūrėtas, permatuoti nepavyko. Sklypo savininkas sakė, kad samdys nepriklausomus ekspertus ir sulygins matavimus. Iki rudens nepavyko pakviesti I. Ž., jis nesusiekė, buvo kviestas 2 kartus, neatvyko, todėl ji surašė administracinio nusižengimo protokolą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Protokolas turėjo būti siunčiamas registruotu paštu. O administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo ir nutarimą priėmė kitas specialistas, t.y. L. U.. Taip pat nurodė, kad buvo susitikę su kaimynu iš gretimo sklypo, raštiškai pokalbio nefiksavo, tik bendravo, jis nieko nekomentavo. Atliekant matavimus, kolegė pažiūrėjo pagal regio.lt sklypo ribas. Medžių koordinatės matavimo metu nebuvo nuimtos. GPRS yra 4 metrų paklaida, todėl nepavyktų nustatyti tikslių koordinačių. Dabar neprisimena kurioje vietoje sklype buvo medžiai. Dvi sklypo ribos ribojasi su keliu, kitos eina iki pastatų. Sklypas buvo plynas, buvo nupjauta virš 40 želdinių, iš jų 9 saugotini medžiai. Pagal nuotrauką negalėtų pasakyti, kur augo medžiai. Taip pat nurodė, kad kai su I. Ž. buvo susitikę kabinete (departamente), susitarė vykti į sklypą. Tačiau nuvykus į vietą, sklypas buvo apžėlęs, todėl jie neapsiėmė matuoti, t. y. nematavo antrą kartą. Sklype žolės buvo gal metro aukščio, būtų sunku matuoti. Visi matavimai buvo atlikti 2019 m. balandžio 24 d., vienintelis trūkumas, kad nebuvo nuimtos kelmų koordinatės.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad byloje dalyvaujančių asmenų nepažįstu, jam matytas tik I. Ž. ir asmuo, šiuo metu laukiantis koridoriuje, kuris dalyvavo medžių kirtime. Šioje situacijoje jis buvo pašalietis, gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo daug informacijos, kad be leidimų kertami medžiai. Tame rajone daug metų gyvena jo draugai. Šalia jų augo dideli medžiai, čiulbėdavo paukščiai. Draugai gyveno vos ne miške miesto centre. Tą dieną draugai buvo darbe. Jis atvažiavo ir pamatė, kad pjaunami medžiu. Jis pasiteiravo leidimo, ir jam buvo parodytas leidimas pjauti savaime užaugusius medžius iki 8 cm storio, paliekant vertingus medžius. Tačiau jis pamatė, kad pradėjo pjauti ir vertingus medžiu. Žinojo, kad minėto sklypo savininkas yra I. Ž.. Pjauti medžius padėjo darbininkas. Jis (liudytojas) paskambino į gamtosaugą, tikėjosi, kad pareigūnai atvažiuos, sustabdys kirtimą. Pusę valandos laukė, tačiau niekas neatvažiavo. Gamtosaugininkai gal tik po savaitės atvažiavo į vietą, skambino jam. Taip pat nurodė, kad jis darė nuotraukas kai vyko kirtimas, nufotografavo 2019 m. kovo 20 d. nukirstus medžius, medžių buvo virš 20, nežino, kodėl kalbama tik apie 9 nukirstus medžius. Nuotraukas siuntė Aplinkos apsaugos departamentui. Kertant medžius dirbo du darbininkai. Parodė leidimą, išduotą 2019 m. birželio mėn., iškirsti medžius iki 8 cm skersmens. Darbininkai pradėjo kirsti nuo didesnių medžių. Maždaug po valandos juodu visureigiu (valstybinio numerio neįsidėmėjo) atvažiavo I. Ž., pakalbėjo su darbininkais, po to kažkur išėjo, medžių kirtime nedalyvavo. Įsitikinęs, kad su darbininkais bendravo I. Ž., nes ten lankėsi ne pirmą kartą. Darbininkai dirbo 4-5 valandas, baigė apie 14-15 valandą. Nepaliko nei vieno medžio, atrodo, kad nukirto net ne savo teritorijoje medžius. Sklypo savininkas fiziškai medžių nepjovė. Vyrai (darbininkai) turėjo jo leidimą. Jis su jais pakalbėjo, pabuvo maždaug valandą ir išvažiavo, t.y. sklypo savininkas tikrai matė, kas vyksta. Sklypo savininkas vaikščiojo ir viską matė. Prie kelio augo gal 50 cm storio medis, kurį, jam išvažiavus, darbininkai nupjovė. Nežino, ar dabar sklype yra kelmai, neina ten. Nematė, kad kas sklype rautų kelmus, matė, tik, kad traktoriuku stumdė šakas, nes 2019 m. liepos mėn. sklype buvo šiukšlynas. Medžius išnešiojo aplinkiniai gyventojai, šakos liko. Pasidarė sąvartynas. Į sklypą galima patekti bet kada. Sklypo savininkas bandė tvarkytis, vežti šiukšles, bet neišvežė. Žino, kad toje vietoje statys namus.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. G. parodė, kad iš dalyvaujančių byloje asmenų pažįsta L. Urbanovič, L. Z., su I. Ž. buvo susitikę inspekcijoje ir jo žemės sklype. Žino, kad nagrinėjama byla dėl iškirstų želdinių. Paaiškino, kad gavo skundą, kad sklype buvo iškirsti saugotini medžiai, todėl su L. Z. važiavo kartu atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Atvažiavus į vietą, I. Ž. rodė situaciją, kad iškirsti ir saugotini medžiai. Jis su tuo nesutiko. Kai jam buvo pasakyta, kad bus atliekami matavimai, I. Ž. sėdo į džipą, atrodo tamsų, ir išvažiavo. I. Ž. sklype lankėsi 2 kartus, pirmą kartą nematavo, tik apžiūrėjo sklypą, nutarė kviesti sklypo savininką. Antrą kartą nuvykus į sklypą atliko matavimus. Apžiūrint sklypą pirmą kartą, prie jų buvo priėjo vyras, sakė, kad buvo iškirsti medžiai. Jos matė sklype sudėtas malkas, kelmus. Medžių buvo likę vienas kitas. Neprisimena, ar buvo tuo kartu fotografuota, tačiau sklype buvo kelmai ne tik menkaverčių, bet ir saugotinų medžių. Pirmą kartą ji į sklypą taip pat važiavo su L. Z.. Priėjo žmogus pasikalbėti, bet nenorėjo niekur kištis. Tą kartą neskambino sklypo savininkui. Ji važiavo tik kaip pagalbinis inspektorius. Neprisimena, po kiek laiko po pranešimo gavimo važiavo į sklypą. Kai atvažiavo antrą kartą, pristatė sklypo savininkui, paaiškino, kad matuos iškirstus galimai saugotinus medžius. I. Ž. su tuo nesutiko ir išvažiavo. Jis išvažiavo iš sklypo matavimo metu. Iki tol vaikščiojo po sklypą, savininkui I. Ž. buvo rodomi kelmai, jis juos matė. Su I. Ž. kalbėjosi lietuviškai. Ji laisvai kalba rusiškai, bet jis suprato lietuviškai. Sklypo ribos buvo žinomos iš regio.lt. Vietoje buvo nustatoma vizualiai, ar buvo riboženkliai, neprisimena. Sklypo ribas galima žiūrėti įvairiai, galima žiūrėti ortofoto, bet paklaida yra visur. 2019 m. balandžio 24 d. patikrinimo metu rado nupjautų saugotinų medžių 9 kelmus. Žalą paskaičiuota pagal medžių būklę. Faktinių duomenų patikrinimo metu nebuvo užfiksuota kurioje vietoje sklype augo medžiai, nes neturi įrangos. Jeigu yra neaiškumų, braižoma. Kelmai buvo sklype. Dokumentų, kad šie nukirsti medžiai saugotini, nėra, bet yra teisės aktai. Pavyzdžiui, uosialapis klevas nėra saugotinas, nesvarbu, koks jo skersmuo, o klevas yra saugotinas. Sklype buvo klevo lapų, reiškia, buvo nupjautas klevas. Koks medis buvo galima nustatyti iš medienos, kelmo. Medžių specialistas patvirtino jų spėjimus. Matavo dviese, ir ji daugiau tame sklype nebuvo. I. Ž. neprašė vertėjo, vyko pokalbis, ir esant reikalui, ji paaiškina rusiškai.
Teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. J. parodė, kad per savo darbdavį pažįsta skundą padavusį asmenį I. Ž.. Tada dirbo UAB „G.“, atliko miško ruošos darbus. I. Ž. paprašė padėti sutvarkyti sklypą ir darbdavys pasiūlė jam padėti. Žino, kad nagrinėjama byla dėl iškirstų medžių. Paaiškino, kad atvažiavo į sklypą apie 8 val. Pažiūrėjo, kur sklypo ribos, I. Ž. parodė, ką reikės iškirsti. Pradėjo kirsti krūmus, dirbo iki 15 val. Kai dirbo, buvo atėjęs žmogus, paprašė parodyti leidimą, jį nufotografavo. Jie nupjovė gal 10 medžių, kurių skersmuo iki 8 cm. Dirbo nuo 9 val. iki 15 val., kirto vienas. Sklype paliko šakas, o medžius sukrovė į automobilio Volvo priekabą. Medžius kirto vienas, o malkas padėjo sukrauti V. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini)seniūnijoje. Po darbų sklype liko šakos, gal vaismedžių, nežiūrėjo. Liko gal klevų, tik neprisimena kur. Buvo sklypo riboženkliai. Prieš dirbant, jis pirma pažiūri ribas, o tada kažką daro. Krūmus kirto sklype. Mašiną buvo pasistatęs šalia sklypo, 50-100 metrų atstumu.
Parodžius nuotrauką (b.l. 49), liudytojas nurodė, kad pagal nuotrauką nežino kur yra sklypas, kuriame dirbo. Nežino, ar nuotraukoje matomas kelmas yra I. Ž. sklype. Bakelį kurui jis pastatė. Galimai kelmas yra sklype, bet jis pjovė krūmus. Kelmų sklype buvo ir taip. Neprisimena, kur pastatė mašiną. Kelmas gal 12 cm skersmens. Bakelio talpa 5 litrai. Jis pjovė tik krūmus. V. K. nemoka pjauti. Taip pat nurodė, kad darbą pradėjo apie 9 val., dirbo gal iki 14-15 val. Kai priėjo pašalinis žmogus, buvo šalia sklypo. Leidimą pjauti medžius iš ryto davė I. Ž.. Jis ateidavo pas juos, pabūdavo ir išeidavo pas darbininkus, kurie netoliese statė namą. Sklypo ribos pažymimos dažais. Ant medžių taip pat būna žymės dažais. Nurodė, kad nepjovė, ko nereikėjo. Nupjautus krūmus išsivežė savo mašina. Nežino, kodėl yra apkalbamas. Kai atėjo pašalinis žmogus, pasižiūrėjo leidimą, šalia buvo šeimininkas, tai kodėl iš karto su juo nekalbėjo. Jiems išvažiavus, sklypas ne taip atrodė, kaip nuotraukoje. Tas žmogus buvo atėjęs vieną kartą, paprašė parodyti leidimą, jis jį parodė, žmogus nufotografavo ir viskas, daugiau jo nematė. Kai jie atvažiavo, kai kurie medžiai jau buvo nupjauti. Medžius galėjo nupjauti aplinkiniai gyventojai malkoms. I. Ž. paprašė atlikti paruošiamuosius darbus, kad būtų gražu, kokiu tikslu nesidomėjo. Jo buvo paprašyta nukirsti krūmus, tą jis ir padarė. Nežino, kas turėjo likti sklype. Kai baigė darbą, paskambino savininkui ir viskas. Nurodė, kad kai jis (liudytojas) atvažiavo, kelmai, kurie matyti nuotraukoje) jau buvo, sklype buvo sąvartynas. Nežinau, kada sklypas pasidarė plikas, t.y. tuščias. Jis tvarkė tik tiek, kiek paprašė savininkas. Išėjo normali priekaba malkų. Liko šakos. Neskaičiavo, kiek medžių liko sklype, gal 10. I. Ž. turi juodą gal džipą.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. C. parodė, kad pažįsta I. Ž., dabar yra kaimynai, taip pat pažinojo ir buvusį sklypo savininką A.. Iki tol, kol I. Ž. nupirko sklypą, stovėjo apleista teritorija, šiukšlynas. Kai jis nupirko, visi aplinkiniai džiaugėsi, kad bus šviesu. Sklype didelių medžių nebuvo, tik obelys, kriaušės, alyvos. Ten buvo daržo teritorija. Žmonės tame sklype vaikščiojo su šunimis, ne kartą buvo sukelti gaisrai. Toje vietoje jos vyras gyvena nuo 1964 metų, o ji ten gyvena nuo 1987 metų. Jie su vyru gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir jų sandėliukai ribojasi su I. Ž. sklypu. Sklypas yra didelis, gal 20 arų. Iš vienos pusės yra daržas. Nežino, iš kur sklype kelmai, gal tai obelų kelmai, nes augo didelių laukinių obelų. Ten yra vaikų darželis, tvora, sklype negalėjo būti didelių medžių. Ji tame sklype nematė gerų medžių. Prie jos namų yra didelių klevų, kurių niekas netvarko. Ji po I. Ž. sklypą nevaikščiojo. Ten sėdėdavo girtuokliai. Kai I. Ž. nupirko sklypą, džiaugėsi, kad jis sklypą sutvarkys, bus šviesu.
Parodžius nuotraukas (b.l. 49), liudytoja nurodė, kad nežino kokio medžio šitas kelmas, nėra specialistė. Žino, kad ten augo obelys, senos kriaušės. Taip pat nematė kada valė sklypą kaimynystėje, nes nuo 8 val. iki 17 val. buvo darbe, o grįžusi iš darbo tik pamatė, kad šviesu, teritorija sutvarkyta. Prieš tai ten buvo apleista teritorija, kildavo gaisrai. Beržai ten tikrai neaugo. Prie jos namų auga kanadietiškas klevas, užstojo šviesą, kad net dieną reikėjo jungti elektrą, ir tik po 1,5 metų laukimo patvarkė jų teritoriją tik Klevas užstoja šviesą. I. Ž. sklype augantys medžiai jai netrukdė. Dėl medžių kelmų nežinanti, ji tame sklype po to nesilankė. Kai dar sklype augo medžiai, buvo ten. Tai buvo apleista teritorija, augo krūmai. Nežiūrėjo, kas konkrečiai augo. Eidama link sandėliukų, matė, kad sklypas labai apleistas, nėra ko jame vaikščioti. Gal nuo 1992 metų stovėjo apleista teritorija, nieko nebuvo sodinama, nebuvo tvarkos.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistu. Yra baigęs miškininkystę, aukštesnysis išsilavinimas ir du aukštieji išsilavinimai. Jo profesija miškininkas. Yra matęs I. Ž.. Šiemet dalyvavo komisijoje apžiūrint sklypą vietoje. Taip pat tame sklype teko būti ir anksčiau. Kiek žino, buvo trys tyrimai. Pirmame tyrime neteko dalyvauti, nes tame skyriuje dar nedirbo. Buvo, atrodo, I. Ž. prašymas ir buvo susirinkę dar kartą. Trečią kartą vyko vertinimas. Buvo pateiktas tam tikras medžių skaičius, kurie laikomi saugotinais. Kita pusė tai neigia, todėl jiems teko įsitikinti, kad ten tikrai augo tie želdiniai. Lankantis sklype antrą kartą, kelmai dar buvo. Kai buvome nuvykę trečią kartą, buvo likę tik du ar trys kelmai. Prašė permatuoti, bet ten buvo šabakštynas (šiukšlynas), nebuvo įmanoma įeiti, todėl jokių veiksmų neatlikome. Antrą kartą tik apžiūrėjo, nustatė, kad tikrai iškirsti saugotini želdiniai. Nurodė, kad jo pareigos - vyr. specialistas, specialybė miškininkas. Kad buvo iškirsti klevai, nustatė pagal tam tikrus požymius, t.y. struktūra, tekstūra, suaižėjimas, žievė. Invazinio uosialapio klevo lapai kitokie, kitokia kelmo spalva, jo antžeminė dalis kartu su šaknies kakleliu iš karto deformuojasi, išsiguzuoja. Jis atskiria šiuos medžius. Nors nėra ekspertas, bet jam tiesiog teko padirbėti. Kad jis buvo sklype, užfiksuota akte. Pirminėje fotofiksacijoje jis nedalyvavo, bet jam užteko pažiūrėti nuotrauką ir viskas tapo aišku. Kokie ten buvo medžiai, sprendė pagal nuotraukas. Jeigu pats dalyvauja natūroje, tai nėra jokių problemų, bet ir pagal nuotraukas laisvai atskiria medžius. Tie medžiai negalėjo būti kitur. Antrą kartą buvo tame sklype, tik neatliko matavimų. Kadangi paprašė permatuoti, matė, kad kelmai yra, tik neįmanoma pamatuoti, kadangi tie kelmai buvo apaugę. Matuoti reikia atsakingai. Kai reikia spręsti, ar medžiai saugotini, matuojama 1,30 metrų aukštyje. Medžiai, kurie nukirsti, pagal įsakymą Nr. 269 matuojami kelme. Šitie medžiai atitinka tą aukštį. Yra miškininkystės metodika. Taip, remiantis šia metodika, apskaičiavo fotofiksacijoje esančius kelmus. Pagal metodiką diametras skaičiuojamas nuo apačios. Yra nuo šaknies kaklelio pritaikyta metodika, bet matuojama kelme, kadangi metodika po įsakymo 269 pakeitimo, sutinkamai su 22 punktu, matuojama kelme. Kai savavališkai iškirsti medžiai, jie matuojami, remiantis įsakymu Nr. 269. Ten yra metodika žalos nustatymui. Protokolo surašymui pakanka surasti ir vieną kelmą. Yra D1-269 Aplinkos ministro įsakymas. Visi medžiai yra saugotini, kurie atitinka kriterijus, bet skaičiuojant žalą, tai yra būdinga. Medžiai būna keturių kategorijų - gera būklė, patenkinama, nepatenkinama ir bloga būklė. Tegul būna ir supuvęs, bet tai yra vistiek saugotinas medis. Jis ten buvo trečią kartą, kelmai ten tikrai buvo. Protokolo surašymui ir nutarimo priėmimui pakanka vieno saugotino medžio. Žalos surašymui galioja medžio skersmuo, būklė. Nutarimo priėmimui užtenka vieno medžio. Kai buvo skundas, buvo užfiksuoti 9 medžiai, paskui po truputį kelmai buvo išrauti. Gal ir daugiau medžių buvo, bet jie nebuvo saugotini. Neabejotinai, saugotini želdiniai sklype buvo. Kai buvo sklype 2020 metais, ten matė saugotinų klevų kelmus. Tam žmonės mokosi, dirba, kad galėtų tokius dalykus spręsti. Jam yra savaime suprantami požymiai, pagal kuriuos jis skiriu medžius. Obelys nėra saugotinos, jos nėra laukinės. Obels žievė lygi, plona, kelmo atspalvis tamsus. Klevas priklausomai nuo amžiaus, jeigu jaunas, plona žievė. Invaziniai klevai tamsesni. Atkastas kelmas nebuvo pajuodęs. Lapuočiai kelmai greičiau genda, kadangi neturi sakų kaip spygliuočiai, gali supūti per metus, bet tuos tris kelmus, kur nuotraukoje, buvo galima atpažinti. Tame žemės sklype tikrai buvo saugotinų medžių
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė A. M. teismo posėdyje prašė tenkinti skundą jame nurodytais argumentais. I. Ž. nėra padaręs pažeidimo, todėl nesutinka su nutarimu. Jis nekirto medžių, tik tvarkė sklypą, turėdamas tam savivaldybės išduotą leidimą. Tvarkyti sklypą jam padėjo draugas V. J., kuris nurodė, kad kirto tik krūmus. Saugotini medžiai liko sklype ir kas juos vėliau nupjovė, I. Ž. nežino, todėl neprivalo atlyginti žalos. 2019 m. kovo 20 d. Aplinkos ministerija gavo pranešimą, kad sklype vyksta neteisėtas želdinių kirtimas. Inspektorius į sklypą atvyko 2019 m. balandžio 24 d. fiksuoti pažeidimo. Pareigūnai iškvietė sklypo savininką. Nurodyta, kad iškirsti 9 saugotini medžiai, surašytas administracinio nusižengimo protokolas. I. Ž. nemoka lietuvių kalbos. Aplinkos apsaugos departamentas savo pareigas vykdė aplaidžiai. ANK 577 str. 2 d. numatyta, kad asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, turi būti užtikrintas vertėjo dalyvavimas, šiuo atveju vertėjas nedalyvavo, todėl I. Ž. negalėjo įgyvendinti savo teisių, išreikšti savo nuomonę dėl pažeidimo. Nors inspektorės parodė, kad jis atsisakė vertėjo, bet tai neužfiksuota. Liudytojos E. G. ir L. Z. parodė, kad buvo sklype, bet apie tai turėjo pranešti savininkui. Nori atkreipti dėmesį į birželio mėn. protokolą ir fotofiksaciją, kad I. Ž. iškirto medžius. Jis nurodo, kad atvyko liepos 2 d. 10 val., nors rašoma birželio 5 d. L. Z. užfiksavo, kad nukirsta 9 medžiai. I. Ž. teigia, kad jis nekirto šių medžių, bet visur nurodyta vienintelė jo kaltė, kad yra sklypo savininkas, todėl kaltinamas medžių nukirtimu.
ANK 569 str. numato pareigą surinkti visus įrodymus, pagrindžiančius kaltę. Šiuo atveju ši pareiga nebuvo vykdoma, nes nėra duomenų, kad inspekcija būtų rinkusi duomenis. Inspektorius atvyko į sklypą po mėnesio. Per šį laikotarpį medžius galėjo nukirsti bet kas, o kaltinamas I. Ž., nes valdo šį sklypą. Šios bylos gal ir nebūtų, jeigu inspektorius būtų vykdęs savo pareigą. 2008 m. birželio 13 d. Aplinkos ministro įsakyme numatyta, kad gavę pranešimą, inspektoriai turi vykti patikrinti situaciją. Jeigu inspekcija būtų tinkamai sureagavusi, būtų nustatyta, kas nukirto saugotinus medžius. I. Ž. kirto medžius pagal leidimą. Nuotraukos padarytos po 20 dienų po pranešimo. Nenurodyta, kad inspektorius apklausė liudytojus ar kitų aplinkinių asmenų. Be to, kyla abejonių, ar visi medžiai buvo saugotini. Kai kurie medžiai augo už sklypo ribos, ką patvirtina 2020 metų apžiūros aktas. Tai patvirtina, kad inspektorius aplaidžiai vykdė savo pareigas. Tik teismui pareikalavus, atliko pakartotinę fiksaciją.
Asmuo traukiamas atsakomybėn tik tada, kai yra pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju nesurinkta duomenų, kad I. Ž. kaltas. Jis tik yra sklypo savininkas. To nepakanka teigti, kad jis yra kaltas. Turi būti konstatuota, kad būtent jis padarė nusižengimą. LR Konstitucijos 31 str. numatyta nekaltumo prezumpcija. Nepašalinus šių abejonių, yra pagrindas bylą nutraukti. I. Ž. nuosekliai laikėsi savo parodymų, kad nedavė nurodymų nukirsti saugotinus medžius ir nieko nežino apie kirtimą. Netikėti tokiais jo parodymais nėra pagrindo. Kaltė neįrodyta. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas I. Ž., nes sklypas priklauso jam, žada statyti namą, todėl yra suinteresuotas. Kitų įrodymų nėra. Bylose visi neaiškumai traktuojami kaltinamo asmens naudai. Inspektorius pareigas vykdė atmestinai. Nėra įrodymų, kad savavališką kirtimą vykdė I. Ž. ar kažkas kitas jo nurodymu. Neįrodyta, kad už tai atsakingas I. Ž., todėl prašo bylą nutraukti.
Institucijos atstovas L. Urbanovič teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka, nutarimas pagrįstas. I. Ž. kaltė nustatyta dėl 9 patenkinamos būklės klevų iškirtimo ir jis pagrįstai nubaustas. Skunde rašoma, kad nebuvo atliktas tyrimas, bet iš tikrųjų tyrimas buvo atliktas. Vertėjo jis nepageidavo. I. Ž. supranta lietuvių kalbą, nes teismo posėdyje nutraukia vertėją. Liudytoja L. Z. parodė, kad lietuvių kalbos ji nemoka, bet vertėjo I. Ž. nepageidavo. Be to, jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, užsiima verslu. ANK neįpareigoja daryti bylos nagrinėjimo garso įrašo. Tai tik formalus noras išvengti atsakomybės.
Šioje byloje situacija paprasta. Rėmėsi V. B. pranešimus. Jis teiravosi, ką tie asmenys daro žemės sklype. Jie pateikė leidimą tvarkyti sklypą, nukirsti medžius iki 8 cm storio. Pranešėjas pastebėjo, kad pjaunami storesni medžiai. Po pietų medžių sklype jau nebuvo. Niekas kitas negalėjo išpjauti medžių ir išvežti. Pjovė V. J., su kuriuo bendravo V. B.. Pateikta daug nuotraukų, kuriose matyti sunkios technikos pėdsakai, kas patvirtina, kad buvo išrauti kelmai. Nuotraukoje matyti stulpas 1002 ir gulintis medis. Dabar yra jau tik duobė. Saugotini medžiai gali būti kertami tik būtinais atvejais. Buvo iškirsta žymiai daugiau medžių, bet aktualūs iš jų 9.
I. Ž. vengė situacijos aiškinimosi. Liudytojos sakė, kad atvykdavo į sklypą, bet išeidavo. Pakvietus pasirašyti, du kartus nepasirašė. Keitė poziciją, net žadėjo atlyginti žalą, bet persigalvojo. Sklypas priklauso I. Ž., bet medžiai yra saugotini. Tai yra viešas interesas. Medžiai yra gėris visiems. Tuo rūpinasi valstybė, yra tvarka. Net pačiam pasodinus medį, jį nukirsti reikalingas leidimas. Byloje pateiktos orto-foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad sklypas buvo apaugęs medžiais. Liudytojas V. B. parodė, kad visiems buvo gražu. Tai paneigia I. Ž. ir liudytojos D. C. parodymus, kad sklype saugotinų medžių nebuvo. Buvo iškviestas geodezininkas, kuris nustatė koordinates, kurias įtraukus į geoportalą, paaiškėjo, kad vienas medis augo už sklypo ribos, bet tai nieko nekeičia. Pjūviai atitiko. Medžiai iš tikrųjų ten augo. Duomenų, kad juos nupjovė kažkas kitas, nėra. I. Ž. siūlyta kreiptis į teisėsaugą dėl medžių nukirtimo. Jis sakė, kad medžius matė pas kitus asmenis, tačiau nenurodė, kur. Tai vertinama, kaip siekis išvengti atsakomybės. Nors I. Ž. teigia, kad nematė, kas išpjovė medžius, bet jis turi patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudytojas V. J. nurodė, kad I. Ž. dažnai būdavo šalia. Reiškia, be jo žinios niekas negalėjo nupjauti medžių. Šiemet kovo mėn. buvo užfiksuoti 2 kelmai iš 9, kurie buvo užfiksuoti 2019 m. birželio 5 d., kiti kelmai išrauti. Nėra duomenų, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar piktnaudžiavo tarnyba. Nėra pagrindo manyti, kad surašant patikrinimo vietoje protokolą, jie negalėjo iškreipti parodymų ir apkaltinti žmogų. Yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokiais atvejais, kai asmuo sako, kad kažkas išpjovė, bet nežino, kas. Bylose Nr. 2AT-89-222/2015 ir e2AT-18-648/2017 teismas pasisakė, kad už sklype savavališkai iškirstus medžius yra atsakingas sklypo savininkas. Apklausta liudytoja D. C. parodė, kad sklype buvo daug šiukšlių, tačiau yra savininko pareiga žiūrėti situaciją sklype. Yra duomenų, kad I. Ž. pasamdė V. J., kuris atvyko iš ryto, išpjovė medžius, išrovė kelmus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjant skundą nustatyta, jog Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2019 m. kovo 20 d. 9.53 val. buvo registruotas pranešimas telefonu (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini), kerta storesnius negu įrašyta leidime, medžius (b.l. 50). Prie minėto pranešimo taip pat pateiktos kirtimo faktą patvirtinančios fotonuotraukos (b.l. 49).
Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2019 m. balandžio 18 d. išrašo matyti, kad nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso I. Ž. ir R. Ž.. Žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną, taip pat nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (b.l. 4).
Iš faktinių duomenų patikrinimo vietoje matyti, kad vyriausiosios specialistės L. Z. ir E. G. 2019 m. birželio 24 d. (duomenys neskelbtini)tikrino privatų žemės sklypą. Minėtame dokumente nurodyta, kad Sklypo savininkas I. Ž. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės išduotą 2018 m. birželio 21 d. Nr. A320-826/18(2.3.1.20-UK2) leidimą, atlikti sklypo valymą pašalinant savaime priaugusius I medžių grupės medelius iki 8 cm skersmens, menkaverčius savaiminius krūmus bei atžalas, paliekant vertingus saugotinus medžius. Faktinių duomenų patvirtinimo metu sklype buvo išpjauti ir didesnio skersmens medžiai nei nurodyta leidime. Sklypo savininkas medieną atidavė kaimynams. Medžius pjovė savininkas ir kaimynas, Sklypo savininkas teigė, kad pakartotinai skambino į savivaldybę, teikė projektą dviejų daugiabučių penkiaaukščių namų, kurie bus statomi sklype, vienas iš savivaldybės darbuotojų patikrino duomenis kompiuteryje ir leido iškirsti likusius medžius. Sklypo savininkas žadėjo pateikti to darbuotojo kontaktus. Sklypo savininkas neparodė sklypo ribų, atsisakė pasirašyti ant šio dokumento. Prie faktinių duomenų patikrinimo vietoje taip pat pridėtas sąrašas nukirstų medžių bei žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo vietoje fotofiksacija, fotolentelė (b.l. 13,14,8-12).
2019 m. birželio 5 d. patikrinimo akte Nr. PA65-11 nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė L. Z. kartu su vyr. specialiste E. G., dalyvaujant sklypo savininkui I. Ž., atliko neplaninį privataus žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teminį patikrinimą, atsižvelgiant į 2019 m. kovo 20 d. pranešimų priėmimo skyriuje gautą skundą dėl galimai iškirstų storesnių medžių nei nurodyta leidime. Minėtame akte nurodyta, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ priedo 4 punkto 4.1. papunkčio kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje, mieste saugotiniems želdiniams priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys - didesnio kaip 20 cm skersmens. Patikrinimo metu žemės sklype užfiksuoti išpjauti 9 patenkinamos būklės saugotini paprastieji klevai - 26,5 cm., 30 cm., 27 cm., 30 cm., 31 cm., 27,5 cm., 28,5 cm., 25,5 cm. ir 31 cm, skersmenų, neturint savivaldybės išduoto leidimo kirsti šiems medžiams, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų 9 punktą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2 priede 13.1 p.p. pateikta „Pagrindinių medžių rūšių medžių skersmuo 1,3 aukštyje priklausomai nuo skersmens šaknies kaklelyje“ lentele, medžių, kurių mažiausias skersmuo šaknies kaklelyje (su žieve) sikia nuo 25,5 iki 31 cm., skersmuo 1,3 aukštyje (su žieve) yra virš 20 cm. Pagal taisyklių 1 sk. 1.4 p.“<...>Klevų ir liepų tūriui įvertinti naudotini juodalksnio; <...> medienos tūrio nustatymo normatyvai. Paprastasis klevas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priedą priskiriamas III grupei, kuriai pagal šio dokumento 2.3 p.p. už kiekvieno kamieno skersmens centimetrą 1 m kamieno aukštyje, o nupjautą medį matuojant kelme skaičiuojami 9 eurai (b.l. 6-7).
Apskaičiuotos žalos dydis aplinkai, nustatytos 2019 m. balandžio 24 d. adresu (duomenys neskelbtini), sudaro 5204,23 eurų (b.l. 15-16).
Kaip matyti iš patikrinimo akto, jame yra atsakomybėn patraukto asmens I. Ž. parašas bei įrašas, kad 2019 m. liepos 2 d. 10.00 val. į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą atvyko Aplinkos apsaugos inspektoriai L. Z. ir A. M. jų prašymu, tam, kad nustatyti 9 medžių buvimo vietą kelmą, užfiksuotą fotofiksacijoje. Jiems atsisakius šito padaryti nepavyko. Aplinkos inspektoriai pasiūlė kreiptis į Nepriklausomus ekspertus, kad jie nustatytų medžių (kelmų buvimo) vietas. Jie mano, kad medžiai buvo nupjauti jų pagal 2018 m. birželio 21 d. išduotą leidimą. Visi kiti medžiai buvo nupjauti kažkieno. Dėl to nepripažįsta savo kaltės, atsisako pasirašyti aktą dėl žalos, nes jis jo manymu neteisingas (b.l. 7).
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad I. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 28 d. buvo siųstas kvietimas atvykti 2019 m. birželio 5 d. 10.00 val. į Inspekciją administracinio nusižengimo protokolo surašymui (b.l. 19). Taip pat 2019 m. birželio 6 d. I. Ž. pakartotinai buvo siųstas kvietimas atvykti į Inspekciją 2019 m. birželio 17 d. 13.00 va. Administracinio nusižengimo protokolo surašymui (b.l. 17).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė L. Z. 2019 m. spalio 28 d. I. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-2959-2019 pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. balandžio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad I. Ž., jam priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iškirto 9 patenkinamos būklės saugotinus Paprastuosius klevus, neturėdamas savivaldybės išduoto leidimo šiems medžiams kirsti, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše nustatytų 9 punkto reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (b.l. 20-21).
2019 m. spalio 28 d. I. Ž. išsiųstas pranešimas dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei pranešta apie 2019 m. lapkričio 12 d. 10.00 val. paskirtą bylos nagrinėjimą. Prie minėto pranešimo pridėti 2019 m. birželio 5 d. patikrinimo aktas, 2019 m. birželio 6 d. žalos aplinkai paskaičiavimas bei AN protokolas (b.l. 18).
Iš I. Ž. pranešimo matyti, kad jis informuotas apie posėdį administracinio nusižengimo byloje, kuris įvyks 2019 m. gruodžio 2 d. 10.00 val. (b.l. 23).
Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus želdynų poskyrio vyr. specialisto J. Č. 2018 m. birželio 21 d. išduotas leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. A320-826/18(2.3.1.20-UK2), kuriuo I. Ž. leista žemės sklype Naujininkų seniūnija, (duomenys neskelbtini), privataus sklypo teritorijoje, vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 206, LR Aplinkos ministro įsakymais Nr. D1-343 ir D1-87, atlikti sklypo valymą, pašalinant savaime priaugusius I medžių grupės medelius iki 8 cm skersmens, menkaverčius savaiminius krūmus bei atžalas, paliekant vertingus saugotinus medžius (b.l.22).
Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu 2019 m. gruodžio 3 d. I. Ž. pateikė paaiškinimą raštu, kuriame nurodė, kad jis turėjo leidimą išduotą medžių ir krūmų šalinimui jam priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad krūmus ir medžius pjovė griežtai laikantis išduoto leidimo. Jokių saugotinų medžių nekirto. Kadangi sklype yra projektuojamas daugiabutis namas, jame retai lankosi, todėl jam buvo staigmena, kai gavo laišką dėl atvykimo į sklypą dėl kažkokių nupjautų medžių. Kas nupjovė medžius jam nėra žinoma. Aptarus situaciją su pareigūnais, suprato, kad kreiptis į policiją beprasmis reikalas, nes surasti asmenis, nupjovusius medžius nebus galimybių. Jam buvo staigmena, kad pareigūnai jį kaltina medžių nupjovimu. Jei jis norėtų išpjauti medžius, būtų gavęs tam leidimą, juolab vyksta pastato projektavimo darbai. Todėl prašo rasti kaltus asmenis ir juos bausti, o ne jį, nes medžiai buvo pastebėti ir kaimyniniuose sklypuose prie namų kaip malkos. Taip pat medžius kirto ir kaimyniniame sklype už jo sklypo ribos (b.l. 24).
2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje I. Ž. skirta 130 eurų bauda už ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą (b.l. 25-26).
Skundo nagrinėjimo metu Institucija pateikė teismui (duomenys neskelbtini)2019 m. kovo 20 d. darytą fotonuotrauką, nurodyto žemės sklypo viešoje erdvėje paskelbtas iki 2019 m. kovo 20 d. ortofotonuotraukas ir aktualią ortofotonuotrauką, minėtame sklype esančių kelmų išdėstymo schemą bei kitas susijusius nuotraukas (b.l. 69, 73-78).
Taip pat teismui pateiktas 2020 m. kovo 13 d. apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), jame esančių medžių kelmų buvimo vietos. Apžiūra atlikta vyr. specialistės L. Z., vyresn. specialisto A. M., vyr. specialisto L. U. bei dalyvaujant I. Ž., A. R.. Akte nurodyta, kad atvykus į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užfiksuota, kad sklypo ribose buvę medžių kelmai yra visi išrauti, matosi tik jų buvimo vietos (išraustos duobės), vietomis paiktos kelmų šaknys. Buvusių saugotinų želdinių vietų identifikuoti nepavyko. Taip pat nurodyta, kad sklype rasti trys paprastojo klevo kelmai, nustatytos tikslios jų koordinatės (pirmas- 27x30 cm, antras 38x38 cm, trečias 30,5x29 cm). Taip pat pažymėta, kad nuo pirmojo kelmo iki sklypo ribos užfiksuotas 50 cm atstumas. Trečias kelmas rastas ne sklypo ribose. Apžiūroje dalyvavęs sklypo savininkas surašant apžiūros aktą paaiškinime nurodė, kad apžiūros metu buvo nustatyti trys kelmai, minimi kaip pirmas, antras ir trečias. Daugiau kelmų rasta nebuvo. Vienas kelmas už sklypo ribos(trečias). Pirmas kelmas jų sklypo riboje. Antrasis kelmas ant buvusios jų sklypo ribos ir yra visiškai fiziškai pažeistas, į jį įaugę buvusios tvoros stulpas ir tinklinės tvoros elementai. Nesutinka su teiginiu, kad kelmai buvo išrauti, nes jie jau antrą kartą prašė, kad Institucijos atstovai parodytų jų buvimo vietas, nes buvo akcentuota, kad išpjauti tik krūmai faktinių kelmų nebuvo rasta. Sklype matyti, kad sutvarkyti krūmai guli sklypo ribose (b.l. 70-72).
Prie apžiūros akto pateiktos apžiūros metu darytos fotonuotraukos.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro matyti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje užstatymo teisė suteikta UAB „R.“ (b.l. 81).
Nagrinėjant skundą nustatyta, kad I. Ž. skirta nuobauda už Neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą, t.y. už ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 22 dalis nustato, kad želdynas tai ne mažesnis kaip 0,05 hektaro želdinių žemės sklypas, kuriame gali būti mažųjų, kraštovaizdžio architektūros, inžinerinių ir laikinų statinių. Šio straipsnio 23 dalis nustato, kad želdiniai - žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę), krūmai, krūmokšniai, puskrūmiai, lianos ir žoliniai augalai. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų teisės ir pareigos - išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.
Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87, 9 punktas nustato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ priedo 4 punkto 4.1. papunkčio kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje, mieste saugotiniems želdiniams priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys - didesnio kaip 20 cm skersmens.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. balandžio 24 d. aplinkos apsaugos departamento specialistai vyko patikrinti privatų žemės sklypą, priklausantį I. ir Ž., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje pagal 2020 m. kovo 20 d. gautą pranešimą dėl minėtame sklype kertamų storesnių, nei įrašyta leidime medžių. Kaip matyti iš byloje pateikto 2018 m. birželio 21 d. leidimo, I. Ž. leista žemės sklype Naujininkų seniūnija, (duomenys neskelbtini), privataus sklypo teritorijoje, vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 206, LR Aplinkos ministro įsakymais Nr. D1-343 ir D1-87, atlikti sklypo valymą, pašalinant savaime priaugusius I medžių grupės medelius iki 8 cm skersmens, menkaverčius savaiminius krūmus bei atžalas, paliekant vertingus saugotinus medžius.
Patikrinimo metu žemės sklype užfiksuoti išpjauti 9 patenkinamos būklės saugotini paprastieji klevai - 26,5 cm., 30 cm., 27 cm., 30 cm., 31 cm., 27,5 cm., 28,5 cm., 25,5 cm ir 31 cm skersmenų, neturint savivaldybės išduoto leidimo kirsti šiems medžiams.
Atsakomybėn patrauktas I. Ž. iš esmės neneigia fakto, kad 2020 m. pavasarį, nuo ryto 8 val. iki 15 val. pasikvietęs į pagalbą V. J. vykdė sklypo valymo darbus, kirto krūmus, tačiau teigia, kad laikėsi leidime nurodytų reikalavimų, nekirto didesnių nei leista medžių. Nukirstas krūmų šakas paliko sudėtas sklype. Išvykstant iš sklypo jame buvo likę 5-6 dideli medžiai, ir apie tai, kad medžiai nukirsti jis sužinojo tik gavęs Institucijos kvietimą atvykti, ir tik nuvykęs į susitikimą sklype pamatė, kad didesnių medžių nėra. Kas nukirto jo sklype esančius didesnius nurodyti negali, nes nežino, gyvena kitame mieste, ir sklype nesilankė. Taip pat akcentavo, kad susitikimo su Institucijos pareigūnais sklypo metu prašė pareigūnų parodyti kur yra nupjautų medžių kelmai, tačiau pastarieji jų neparodė, o 2020 m. kovo mėnesį apžiūros metu buvo rasti tik 3 kelmai, iš kurių vienas rastas jo sklypo ribose, kitas fiziškai pažeistas ant buvusios sklypo ribos, o trečias už jo sklypo ribų. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. J. patvirtino, kad savo darbdavio pasiūlymu padėjo I. Ž. sutvarkyti sklypą. Atvykus į sklypą, sklypo savininkas parodė jam sklypo ribas, ką reikia kirsti. Jis kirto krūmus ir medžius iki 8 cm, jų nupjovė gal 10. Šakas paliko sklype, o nupjautus medžius supjaustė ir sukrovė į savo mašinos priekabą. Taip pat nurodė, kad sklypo savininkas davė leidimą pjauti medžius iš ryto, pats realiai nedirbo, tai išeidavo pas šalia dirbančius darbininkus, kurie statė namą, tai grįždavo. Tvarkant sklypą, prie jo buvo priėjęs pašalinis žmogus, kuris paprašė parodyti leidimą, jis jam jį parodė, o pastarasis nufotografavo, tuo metu sklypo savininkas buvo šalia. Sklype kirto krūmus ir medžius kirto vienas, tik malkas padėjo sukrauti V. K.. Išvykstant iš sklypo jame liko gal 10 medžių. Tačiau tokius tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai, paneigtus kitais byloje surinktais ir įvertintais įrodymais.
Byloje pateikti duomenys, kad Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2019 m. kovo 20 d. 9.53 val. buvo registruotas pranešimas telefonu (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini), kerta storesnius negu įrašyta leidime, medžius. Prie minėto pranešimo taip pat pateiktos kirtimo faktą patvirtinančios fotonuotraukos. Teismo posėdyje liudytuoju apklaustas V. B. nurodė, kad 2019 m. kovo 20 d. buvo atvažiavęs pas draugus, draugai tuo metu buvo darbe. Liudytojas pamatė, kad pjaunami medžiai. Jis pasiteiravo leidimo ir jam buvo parodytas leidimas pjauti savaime užaugusius medžius iki 8 cm., paliekant vertingus medžius. Pamatęs, kad darbininkas pradėjo pjauti ir vertingus medžius, paskambino gamtosaugininkams, tikėdamas, kad jie greit atvažiuos ir sustabdys kirtimą. Taip pat nufotografavo medžių kirtimo faktą, nukirsta buvo daugiau nei 20 medžių, sklype nepaliko nei vieno medžio. Maždaug po valandos atvažiavo I. Ž., pabendravo su darbininkais apie pusvalandį ir išvažiavo. Pažymėjo, kad I. Ž. tikrai matė, kas vyksta jo teritorijoje. Fotonuotraukas pateikė AAD. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad minėtas liudytojas suinteresuotas apkalbėti I. Ž., todėl teismas neturi pagrindo nesiremti šio liudytojo parodymais. Taigi, liudytoju apklaustas V. B. patvirtino, kad minėtą dieną buvo kertami ne tik krūmai ir medžiai iki 8 cm, bet ir didesni, vertingi medžiai. Tai, matyti ir iš paties registruoto pranešimo institucijai teksto, kad 2019-03-20 09:53 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kerta storesnius negu įrašyta leidime medžius. Tai patvirtina ir prie pranešimo pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas vieno iš medžiu kirtusių darbininkų automobilis ir nupjautų medžių kamienai bei toliau dar stovintis medis storu kamienu. Liudytojas nurodė, kad kertant medžiu buvo atvykęs ir sklypo savininkas I. Ž., jam išvykus darbininkai nupjovė prie kelio augusį 50 cm storio medį. Liudytojas patvirtino, kad darbininkai dirbo maždaug iki 14-15 val. tame sklype ir nupjovė visus medžius, net ir ne sklypo teritorijoje esančius.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoju apklaustas V. J. patvirtino, kad kertant medžius I. Ž. visą laiką buvo netoliese, prižiūrėjo šalia kitame sklype esančius darbininkus, stačiusius namą. Taigi, pareiškėjas turėjo visas galimybes matyti, kaip (duomenys neskelbtini) dirba darbininkai, ir ką jie ten daro, taip pat jis negalėjo nematyti, ar baigus darbus sklypas yra tuščias, ar jame dar liko medžių. Liudytoju apklaustas V. J. teigė, kad vertingų, didelių medžių nepjovė, išpjovė tik tuos, kurie buvo nurodyti leidime, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas turėjo leidimą ir žinojo, kuriuos medžius pagal jį galima pjauti, o kadangi būtent jis atliko medžių pjovimo darbus, tai nesilaikymas leidime nurodytų reikalavimų gali sukelti teisines pasekmes ir jam. Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro išvadą, kad liudytojas yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie yra naudingi ne tik jam, bet ir pareiškėjui, t. y. kad medžiu 2019-03-20 pjovė tik tokius, kurie nurodyti leidime. Tuo tarpu liudytojos V. B. parodymai ir pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad darbininkai su I. Ž. žinia pjovė visus medžius. Liudytojos L. Z. ir E. G. patvirtino, kad 2019 m. balandžio 24 d. vyko į sklypą (duomenys neskelbtini), bendravo su I. Ž., rodė, kad iškirsti saugotini medžiai, rodė likusius kelmus, o pasakius, kad bus atliekami matavimai, sklypo savininkas pasišalino. Buvo nustatyta, kad iškirsti 9 saugotini medžiai. 2019 m. liepos 2 d. sklypas nebuvo apžiūrėtas, nematuotas, nes sklypas buvo labai užžėlęs, žolė virš metro. Liudytoja E. G. nurodė, kad į minėtą sklypą važiavo du kartus, vieną kartą anksčiau nei 2019 m. balandžio 24 d., ir prie jų buvo priėjęs vyras, kuris minėjo, kad medžiai iškirsti, ir tą kartą sklypo savininko nebuvo. Taigi, liudytojos patvirtino, kad jau 2019-04-24 matuojant kelmus sklype, jame medžių nebuvo ir kelmus matė ir sklypo savininkas I. Ž.. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad I. Ž. statybų objektas buvo (duomenys neskelbtini), t. y. vos už 200 m. nuo (duomenys neskelbtini), teismas daro išvadą, jog I. Ž. teiginiai, jog jis tik iškviestas į aplinkosaugą sužinojo, jog sklype nėra medžių ir buvo labai nustebęs, yra prieštaraujantys bylos aplinkybėms.
Teisme apklausta liudytoja D. C. teigė, kad (duomenys neskelbtini)sklypas buvo labai apaugęs, buvo šiukšlynas ir vieną dieną jie grįžo iš darbo ir pamatė, kad ten šviesu ir viskas sutvarkyta. Taip pat I. Ž. sklype didelių medžių nebuvo, tik obelys, kriaušės ir alyvos, klevų, beržų ir kitų gerų medžių ten nematė. Taip pat nematė, kada buvo valomas sklypas, nes buvo darbe, o grįžus teritorija buvo sutvarkyta, buvo šviesu. Atkreiptinas dėmesį, liudytoja nenurodė, kad grįžusi iš darbo sklype, po jo sutvarkymo, matė nenukirstus didelius palikti medžius (5 ar 6 vienetus, kaip nurodė Ž.), ji teigė, kad sklype aplamai niekada nebuvo didelių vertingų medžių, tokių kaip klevų. Parodžius jai didelius kelmus, užfiksuotus tame sklype, liudytoja teigė, kad ten buvo sodas ir jame buvo didelės senovinės obelys ir kriaušės ir kelmai galimai yra nuo jų. Taigi, teismas vertina, kad šios liudytojos parodymai prieštarauja ir I. Ž. parodymams, jog sutvarkęs sklypą paliko vertingus medžius (5-6), o kas ir kada juos vėliau nupjovė, jis nežino. Iš Liudytojos parodymų teisme, susidarė įspūdis, kad jai nepatiko augantys sklype medžiai ir ji džiaugiasi, kad jie ten buvo iškirsti. Todėl įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad šios liudytojos parodymai nėra objektyvūs ir nešališki, todėl jai remtis galima tik tiek, kiek juos patvirtina kita bylos medžiaga.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. M., turintis miškininko specialybę, patvirtino, kad sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo iškirsti saugotini medžiai, t.y. iškirsti klevai, ką jis nustatė pagal tam tikrus požymius, t.y. struktūrą, tekstūrą, suaižėjimą, žievę iš fotonuotraukų, darytų 2019 m. balandžio 24 d. fotofiksacijos metu. Taip pat nurodė, kad 2020 m. kovo mėnesį sklype realiai dar buvo rasti keli paprastojo klevo kelmai, kurie priskirtini prie saugotinų želdinių. Taip pat byloje pateiktas c/d diskas su nuotraukomis, kur fiksuoti nukirstu medžių kelmai, jų skersmuo bei kitos nuotraukos, susijusios su 2019 m. balandžio 24 d. fotofiksacija, apžiūros aktu. Apžiūrint fotonuotraukas ir jose užfiksuotus kelmus sklype, matyti šalia kelmų dykstantys želmenys, kurie labai panašūs į klevų daigus.
Įvertinus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu institucija pagrįstai konstatavo, jog I. Ž. 2019 m. kovo 20 d. neturėdamas leidimo sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iškirto visus, taip pat ir vertingus, saugotinus medžius, t. y. 9 paprastuosius klevus ir tuo pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus bei padarė padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje.
ANK 281 straipsnis – blanketinė norma, todėl teisės pažeidimo buvimas nustatomas atsižvelgiant ir į konkrečių teisės aktų reikalavimus, šiuo atveju – Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, kuriose nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos; želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus, taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones. Taigi I. Ž. administracinė atsakomybė taikyta kaip žemės sklypo ir jame augančių medžių savininkui, pažeidusiam tiek Želdynų įstatyme nustatytus reikalavimus, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, o tai reiškia ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas jam nedalyvaujant, pažeidžiant ANK 608 straipsnio, 609 straipsnio nuostatas, teismo vertinimu nepagrįstas, nes kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, pareiškėjas 2 kartus buvo kviečiamas atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui, tačiau neatvykus nurodytu laiku, jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas jam nedalyvaujant (ANK 608 straipsnio 1 dalis).
Galima būtų sutikti su pareiškėjo argumentu, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo užtikrintas lietuvių kalbos vertėjas, tačiau tai tik iš pareiškėjo žodžių. Liudytojas A. R. nurodė, kad kartu su I. Ž. dalyvavo 2019 m. gruodžio 3 d. posėdyje, „vertėjo nepasiūlė“, tačiau neaišku, ar pats I. Ž. pageidavo vertėjo, nes jis kaip vertėją buvo pasiėmęs A. R., kuris nurodė, kad jis rašė paaiškinimus lietuvių kalba, o Institucijos atstovas gal to nematė. Tačiau šis galimas procesinis trūkumas buvo ištaisytas teise, pareiškėjui proceso metu užtikrinant vertėjo dalyvavimą.
Dėl to, kad bylą nagrinėjant ne teismo tvarka žodinio proceso metu nebuvo laikytasi ANK 616 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t.y. nedarant garso įrašo, teismas šiuo atveju pritaria Institucijos atsiliepime nurodytiems argumentams, kad šiuo atveju atsakomybėn patrauktas asmuo nepaaiškino, kaip galėjo būti pažeistos jo teisės nedarant garso įrašo. Asmeniui, bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą ir jis šia teise pasinaudojo.
Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutarimą priėmė institucijos pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančią aplinkybių. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-3690-2019 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis
nutaria:
Pareiškėjo I. Ž. skundo netenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3690-2019 palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.