Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje N. Y. H., ILTU kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, šiuo metu suimta ir laikoma Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, neturi išsilavinimo, nedirba, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1dalį.

A. M. H., ILTU kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu suimtas ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirba, neteistas.

kaltinamas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Y. H., neturėdama teisėto pagrindo laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentus, o būtent:

ji, disponuodama fizinio asmens tikrais dokumentais: Vokietijos Federacinės Respublikos kelionės dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), su M. M. A., gim. (duomenys neskelbtini) duomenimis, bei Vokietijos Federacinės Respublikos leidimu laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), su M. M. A. duomenimis, neturėdama teisėto pagrindo šiuos dokumentus laikė prie savęs Lietuvos Respublikoje iki tol, kol 2025 m. birželio 26 d., 12.20 val., dokumentų patikros metu, prieš skrydį Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus į Dortmundą, Vilniaus oro uoste, esančiame Vilniuje, Rodūnios kl. 2, panaudojo pateikdama Valstybės sienos apsaugos pareigūnui Vokietijos Federacinės Respublikos kelionės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) su M. M. A. duomenimis, o Vokietijos Federacinės Respublikos leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), su M. M. A. duomenimis, patikros metu tarp jos asmeninių daiktų rado Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais N. Y. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

A. M. H. neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentus, o būtent:

jis, disponuodamas fizinio asmens tikrais dokumentais: Švedijos Karalystės asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), O. O. O. A., gim. (duomenys neskelbtini) duomenimis, bei Švedijos Karalystės vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), O. O. O. A. duomenimis, neturėdamas teisėto pagrindo šiuos dokumentus laikė prie savęs Lietuvos Respublikoje iki tol, kol 2025 m. birželio 26 d., 12.20 val., dokumentų patikros metu, prieš skrydį Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus į Dortmundą, Vilniaus oro uoste, esančiame Vilniuje, Rodūnios kl. 2, minėtus dokumentus panaudojo pateikdamas juos Valstybės sienos apsaugos pareigūnui.

Šiais savo veiksmais A. M. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. M. H. nurodė, kad visiškai prisipažįsta dėl savo nusikalstamos veikos. Jis atvyko į Baltarusiją, tada vyko Lenkiją. Ten buvo sulaikytas ir grąžintas į Lietuvą. Iš Lietuvos jis buvo perduotas į Latviją ir ten gavo prieglobsčio prašytojo dokumentus. Latvijoje 2025 m. birželio 13 d. buvo patalpintas į uždarą stovyklą, o tada perkeltas į atvirą pabėgėlių stovyklą. 2025 m. birželio 16 d. Švedijos Karalystės dokumentus – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), O. O. O. A. vardu ir Švedijos Karalystės vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), O. O. O. A. vardu gavo Rygoje. Šiuos dokumentus gavo ryte. Vietoje, pavadinimu Aluksna, prie jo priėjo asmuo ir pasakė, kad gali padėti. Tas asmuo jam ir padavė šiuos dokumentus, taip pat nupirko autobuso bilietą į Vilnių. Asmens, kuris davė dokumentus, tautybė buvo (duomenys neskelbtini), jis su juo kalbėjo somaliečių kalba, tas asmuo irgi turėjo švediškus dokumentus. Jis paėmė švediškus dokumentus, kadangi juos norėjo panaudoti keliavimui, kad pasiektų Vokietiją. Jokių pinigų jis minėtam asmeniui nedavė. Kas yra O. O. O. A. – nežino, jo nėra matęs ir nepažįsta. Švedijoje nėra buvęs. Iš Latvijos jis atvyko autobusu, su juo kartu buvo moteris vardu N. Y. H. iš (duomenys neskelbtini). Atvykus į Vilniaus oro uostą, prie jų priėjo pareigūnai ir paprašė pateikti asmens dokumentus. Jis pareigūnams pateikė Švedijos dokumentus O. O. O. A.. Tuo metu, kai ėjo per Baltarusijos miškus, jo pasą paėmė Baltarusijos pareigūnai, pasas ten ir liko. Savo telefone turi savo gimimo liudijimo nuotrauką, ją jam padarė giminės (duomenys neskelbtini), kad galėtų patvirtinti savo tapatybę. Jis supranta, kad pareigūnams pateikė ne savo asmens dokumentus, dėl to labai gailisi (el., 2 t., b. l. 63-66, 79-84).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji N. Y. H. nurodė, kad visiškai prisipažįsta dėl savo nusikalstamos veikos. Norėdama gauti prieglobstį Europoje, ji lėktuvu atvyko į Baltarusiją. Tada sieną ji kirto į Latviją mišku ir buvo sulaikyta Latvijoje. Einant per valstybės sieną, pareigūnai su ja elgėsi agresyviai, buvo pašauta į koją. Latvijoje ji buvo apgyvendinta Rygoje, o vėliau gyveno dar keliose vietose, tačiau vietų pavadinimo ji nežino. Latvijoje jai buvo išduotas prieglobsčio prašytojo dokumentas. Ji bėgo iš (duomenys neskelbtini) dėl savo saugumo, o keliaudama ji susidūrė su panašiomis problemomis, todėl norėjo išvykti į Prancūziją. Latvijoje iš viso ji buvo apie 3 mėnesius. Jos tikrasis pasas šiuo metu yra Latvijoje, pas pareigūnus. Maždaug prieš 2-3 dienas vienas vyras Latvijoje jai davė Vokietijos kelionės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vokietijos Federacinės Respublikos leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra išduoti M. M. A. vardu. Asmuo, kuris davė dokumentus, ją susirado ir pasakė, kad gali gauti dokumentus, su kuriais ji galės tęsti kelionę. Asmens, kuris davė jai vokiškus dokumentus, ji nepažįsta. Moters, kurios duomenys ir nuotrauka yra vokiškuose dokumentuose, ji nepažįsta. Iš Latvijos į Vilniaus oro uostą ji atvyko autobusu. Iš Vilniaus ji norėjo išskristi į Vokietiją. Vokietijoje ji nėra buvusi. Būnant oro uoste, prie jos priėjo pareigūnai ir parprašė pateikti asmens dokumentą. Ji jiems pateikė Vokietijos dokumentus, kuriuos turėjo su savimi. Kartu keliavo su A. M. H., ji jo asmeniškai nepažįsta, kartu tik keliavo. Supranta, kad turėjo ir pareigūnams pateikė svetimus asmens dokumentus. Dėl to labai gailisi (el., 1 t., b. l. 158-161, 176-180)

Be kaltinamųjų A. M. H. bei N. Y. H. prisipažinimo (el., 1 t., b. l. 158-161; 176-180; 2 t., b. l. 63-66, 79-84), jų kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos K. B. parodymai (el., 1 t., b. l. 26-29), 2025 m. birželio 26 d. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės B. M. tarnybinas pranešimas (el., 1 t., b. l. 11-22), 2025 m. liepos 4 d. daiktų apžiūros protokolas (el., 1 t., b. l. 74-81), 2025 m. liepos 4 d. daiktų apžiūros protokolas (el., 1 t., b. l. 82-87), VSAT prie LR VRM Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2025 m. liepos 3 d. specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog 1) pateikta tirti Švedijos Karalystės asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), O. O. O. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu yra pagamintas pagal Švedijos Karalystės asmens tapatybių kortelių gamybos reikalavimus ir ji yra tikra; 2) pateiktoje tirti Švedijos Karalystės asmens tapatybės kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), O. O. O. A., gim. 2025 m. vasario 5 d., vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra; 3) pateiktas tirti Švedijos Karalystės vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), O. O. O. A., gim. 2025 m. vasario 5 d., vardu, yra pagamintas pagal Švedijos Karalystės vairuotojo pažymėjimų gamybos reikalavimus ir jis yra tikras; 4) pateiktame tirti Švedijos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), O. O. O. A., gim. 2025 m. vasario 5 d., vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra; 5) pateiktas tirti Vokietijos Federacinės Respublikos kelionės dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. M. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, yra pagamintas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos kelionės dokumentų gamybos reikalavimus ir jis yra tikras; 6) pateiktame tirti Vokietijos Federacinės Respublikos kelionės dokumente Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto M. M. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra; 7) pateiktas tirti Vokietijos Federacinės Respublikos leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. M. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, yra pagamintas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos leidimų laikinai gyventi gamybos reikalavimus ir jis yra tikras; 8) pateiktame tirti Vokietijos Federacinės Respublikos leidime laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto M. M. A., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (el., 1 t., b. l. 35-46) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamiesiems A. M. H. ir N. Y. H., be kita ko, buvo pareikštas kaltinimas ir dėl to, jog jie ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu įgijo kito asmens tikrus dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji nurodė, jog dokumentus, būnant Latvijos Respublikoje, įgijo iš nepažįstamo asmens. Visgi kaltinamųjų prisipažinimas dėl jiems pareikšto kaltinimo, neleidžia daryti išvados, jog dokumentų įgijimo faktas yra aiškiai užfiksuotas, konkrečiai nustatant visas įgijimui reikšmingas aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kiekvienas baudžiamajame įstatyme numatytas inkriminuojamas alternatyvus veiksmas turi būti įrodinėjamas atskirai, o ne preziumuojama („išvesta“) iš kitų minėto straipsnio nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218-2009). Teismo vertinimu, kaip nepasitvirtinusi laikytina kaltinimo dalis dėl dokumentų įgijimo. Kaip matyti iš pareikšto kaltinimo, jame nėra nurodyta esminių minėtos alternatyvios veikos aplinkybių – neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kokiu laiku, iš kokio tikslaus šaltinio buvo įgyti kaltinime nurodyti dokumentai. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta įrodymų apie tai, kaip konkrečiai kaltinamieji įgijo dokumentus, o vien tik dėl to, jog byloje konstatuotas neteisėtas dokumentų laikymas, šių dokumentų įgijimas negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-202/2016). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, iš kaltinimo šalintina, kad kaltinamieji N. Y. H. bei A. M. H. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis įgijo fizinio asmens dokumentus.

Tuo tarpu kita kaltinimo dalis pilnai pasitvirtino, byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog:

· N. Y. H., disponuodama fizinio asmens tikrais dokumentais: Vokietijos Federacinės Respublikos kelionės dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), su M. M. A., gim. (duomenys neskelbtini) duomenimis, bei Vokietijos Federacinės Respublikos leidimu laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), su M. M. A. duomenimis, neturėdama teisėto pagrindo šiuos dokumentus laikė prie savęs Lietuvos Respublikoje iki tol, kol 2025 m. birželio 26 d., 12.20 val., dokumentų patikros metu, prieš skrydį Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus į Dortmundą, Vilniaus oro uoste, esančiame Vilniuje, Rodūnios kl. 2, panaudojo pateikdama Valstybės sienos apsaugos pareigūnui Vokietijos Federacinės Respublikos kelionės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) su M. M. A. duomenimis, o Vokietijos Federacinės Respublikos leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), su M. M. A. duomenimis, patikros metu tarp jos asmeninių daiktų rado Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje.

· A. M. H., disponuodamas fizinio asmens tikrais dokumentais: Švedijos Karalystės asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), O. O. O. A., gim. (duomenys neskelbtini) duomenimis, bei Švedijos Karalystės vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), O. O. O. A. duomenimis, neturėdamas teisėto pagrindo šiuos dokumentus laikė prie savęs Lietuvos Respublikoje iki tol, kol 2025 m. birželio 26 d., 12.20 val., dokumentų patikros metu, prieš skrydį Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus į Dortmundą, Vilniaus oro uoste, esančiame Vilniuje, Rodūnios kl. 2, minėtus dokumentus panaudojo pateikdamas juos Valstybės sienos apsaugos pareigūnui, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus N. Y. H. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (el., 1 t., b. l. 187-191).

Skiriant bausmę N. Y. H. atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamosios kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas. Atsižvelgtina į tai, jog byloje yra nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją N. Y. H. – neteista, nebausta administracine tvarka (el., 1 t., b. l. 181-182). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji N. Y. H. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2025 m. birželio 26 d. 12.20 val. (el. 1 t., b. l. 115-119, 123-126) iki šio baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. liepos 17 d.

Ikiteisminio tyrimo metu N. Y. H. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos.

Paskelbus A. M. H. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (el., 2 t., b. l. 91-96).

Skiriant bausmę A. M. H. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas. Atsižvelgtina į tai, jog byloje yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. M. H. – neteistas, nebaustas administracine tvarka (el., 2 t., b. l. 85-86). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. H. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2025 m. birželio 26 d. 12.20 val. (el. 2 t., b. l. 12-21, 28-31) iki šio baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. liepos 17 d.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. H. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina nuo baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. Y. H. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 33 (trisdešimt trijų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. Y. H. skirti galutinę bausmę – 22 (dvidešimt dviejų) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2025 m. birželio 26 d. 12.20 val. iki šio baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. liepos 17 d., ir laikyti N. Y. H. atlikusia bausmę.

Kaltinamajai N. Y. H. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos.

A. M. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 33 (trisdešimt trijų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. H. skirti galutinę bausmę – 22 (dvidešimt dviejų) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2025 m. birželio 26 d. 12.20 val. iki šio baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos, t. y. 2025 m. liepos 17 d., ir laikyti A. M. H. atlikusiu bausmę.

Kaltinamajai A. M. H. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo baudžiamojo įsakymo paskelbimo dienos.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.